Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

5. VTEK, priimdama Sprendimą, vertino byloje surinktą medžiagą, iš kurios aiškiai matyti, kad Asociacija nebuvo registruota lobistų sąraše, Asociacija pateiktu Raštu siekė daryti įtaką VRM dėl Aprašo nuostatų pakeitimo, tai darė savo iniciatyva. VRM neprašė pareiškėjo pateikti konkrečius pasiūlymus dėl teisės akto tobulinimo, be to, pareiškėjas pateikė VRM Raštą, kuriame išdėstyta ne tik pareiškėjo nuomonė dėl Aprašo nuostatų, bet ir konkretūs pasiūlymai dėl šio teisės akto nuostatų keitimo. Vadovaujantis LVĮ nuostatomis, Asociacija turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir deklaruoti savo veiklą LVĮ nustatyta tvarka. Jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla. Asociacijos nariai yra ekonominių tikslų siekiantys juridiniai asmenys, o pagal LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, reguliuojant juridinio asmens reiškiamą nuomonę dėl teisėkūros, kai nuomonė reiškiama atstovaujant ir (ar) vienijant verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, yra nustatoma „nulinė tolerancija“ dėl nuomonės turinio. Todėl bet kokia nuomonė dėl teisinio reguliavimo pokyčių turi būti registruojama ir viešinama kaip lobistinė veikla.

6. VRM neturėjo pareigos deklaruoti pareiškėjo kreipimosi į ją Raštu. VRM, vykdydama jai pagal kompetenciją deleguotas funkcijas, nėra įgaliota vertinti, kokia asmenų veikla yra laikoma lobistine pagal LVĮ nuostatas. LVĮ nėra nustatyta išimtis, kad, jei lobistinę veiklą vykdo keli lobistai, skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją turi pateikti tik vienas jų. Be to, Rašto VRM teikimo metu pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo VTEK dėl jo įrašymo į lobistų sąrašą. 2021 m. sausio 20 d. TTLA atstovas pateikė skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją LSD-2021-00026 dėl Rašto, kurioje pažymėjo, kad lobistinės veiklos užsakovas ir lobistinės veiklos naudos gavėjas yra TTLA. Pateiktoje lobistinės veiklos skaidrumo deklaracijoje LSD-2021-00026 nebuvo nurodyta jokia informacija apie galimą Rašto bendraautorę (Asociaciją), t. y. ji šioje deklaracijoje nėra nurodyta kaip lobistinės veiklos užsakovė ar lobistinės veiklos naudos gavėja. Pripažindama, jog Asociacija pažeidė LVĮ reikalavimus, VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

II.

8.9. Iš viešai prieinamos Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos (SKAIDRIS) duomenų nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 27 d. Asociacija įrašyta į lobistų sąrašą.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad VTEK nepagrįstai nevertino Rašto atitikties LVĮ 15 straipsnio reikalavimams, teismas nurodė, jog VTEK atliekamos tyrimų procedūros pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) nuostatas ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims už LVĮ nuostatų pažeidimą teisena (LVĮ IV skyriuje „Atsakomybė“) yra dvi atskiros teisenos. VTEK, gavusi pranešimą apie galimą LVĮ pažeidimą, pradeda tyrimą, atlieka jį ir priima sprendimą, vadovaudamasi VTEK įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Nustačiusi juridinio asmens LVĮ nuostatų pažeidimą, VTEK pradeda atsakomybės už nustatytą LVĮ nuostatų pažeidimą taikymo procedūrą, kuri reglamentuota LVĮ IV skyriuje bei Juridinių asmenų lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimų bylų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose VTEK 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. KS-164 (toliau – ir Taisyklės). Nagrinėjamu atveju ginčijamu Sprendimu Asociacija yra pripažinta pažeidusi LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl VTEK Sprendimu įpareigojo Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę surašyti protokolą dėl LVĮ nuostatų pažeidimo. Taigi VTEK, išnagrinėjusi pažeidimą, priima vieną iš nutarimų, numatytų LVĮ 16 straipsnio 6 dalyje, todėl, remiantis LVĮ IV skyriaus nuostatomis, pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas atitinkamas nutarimas, kurio priėmimo metu bus sprendžiamas pareiškėjo pažeidimo mažareikšmiškumo klausimas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog ginčijamu Sprendimu VTEK nepagrįstai nevertino Rašto atitikties LVĮ 15 straipsnio reikalavimams.

III.

13.1. Teismas nepagrįstai kvalifikavo Rašto pateikimą kaip lobistinę veiklą. Rašto pateikimas negali būti vertinamas kaip lobistinė veikla, nes: 1) Raštu Asociacija neprašė priimti ar nepriimti jokių teisės aktų (juos pakeisti); 2) šiuo atveju egzistuoja net dvi LVĮ 7 straipsnyje įtvirtintos išimtys, neleidžiančios Rašto pateikimo laikyti lobistine veikla – Asociacija yra viešasis juridinis asmuo, o Rašto pateikimas buvo reikalingas, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą; Rašte pateikta informacija buvo paskelbta viešai visuomenės informavimo priemonėje (Asociacijos interneto svetainėje). Asociacija neturėjo pareigos įsirašyti į lobistų sąrašą ir tokią veiklą deklaruoti LVĮ nustatyta veikla.

13.2. Teismas nepagrįstai aiškino ir taikė LVĮ nuostatas plečiamuoju būdu, taip pažeisdamas esminius viešosios teisės taikymo ir aiškinimo principus. Asociacija yra tik Rašto bendraautorė. TTLA deklaravo jį SKAIDRIS sistemoje, t. y. jį išviešino LVĮ nustatyta tvarka. Tiek VTEK, tiek visuomenė buvo informuoti, jog Raštas buvo pateiktas dviejų subjektų – TTLA ir Asociacijos. Asociacija nevykdė jokios atskiros (šiam ginčui aktualios) lobistinės veiklos. Teismas nevertino šių aplinkybių ir nepasisakė dėl jų. LVĮ nenumato pareigos papildomai deklaruoti lobistinę veiklą ir tam asmeniui, kuris tik prisideda prie lobistinės veiklos, t. y. dubliuoti jau pateiktą skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją. LVĮ taip pat nenumato draudimo kitiems subjektams, veikiantiems kartu su lobistu, prisidėti prie šių asmenų veiklos, ypač kai tokia veikla nėra reikalaujama priimti ar nepriimti teisės aktus (pakeisti juos). Pareiškėjas pažymi, jog LVĮ numato baigtinį sąrašą atvejų, kai lobistinė veikla yra laikoma neteisėta. Taigi VTEK, Sprendimu taikydama Asociacijai administracinę atsakomybę už veiksmus, kurių LVĮ nedraudžia, nepagrįstai aiškino ir taikė LVĮ įtvirtintą baigtinį neteisėto lobizmo atvejų sąrašą plečiamuoju būdu.

13.3. Teismo sprendimas yra nesuderinamas su LVĮ tikslais. Esminis ir pagrindinis LVĮ tikslas – užtikrinti, kad asmenys, užsiimantys lobistine veikla, viešintų tokią savo veiklą. Tik taip visuomenė ir valdžios institucijos bus informuoti apie vykdomą lobistinę veiklą, o sprendimai dėl teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo (jų pakeitimo) nebus priimami slaptai. Šiuo atveju TTLA deklaravo Raštą VTEK SKAIDRIS sistemoje. Ši deklaracija yra viešai prieinama tiek VTEK, tiek visai visuomenei. Taigi Raštas buvo tinkamai išviešintas, kaip to reikalauja LVĮ 10 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Raštas buvo pateiktas viešai bendru el. paštu, o ne konkrečiam politikui ar valstybės tarnautojui, taip pat Rašte nurodyta informacija buvo paskelbta viešai visuomenės informavimo priemonėje (Asociacijos interneto svetainėje).

13.5. LVĮ pakeitimai, pagal kuriuos lobistais buvo pripažinti ne tik fiziniai, bet juridiniai asmenys, įsigaliojo tik 2021 m. sausio 1 d., t. y. likus 6 darbo dienoms iki Rašto pateikimo. Atitinkamai, tiek Asociacija, tiek TTLA operatyviai įvykdė naujus LVĮ reikalavimus: 2021 m. sausio 8 d. TTLA pateikė prašymą dėl įtraukimo į lobistų sąrašą, ir šis prašymas buvo tenkintas 2021 m. sausio 20 d., 2021 m. sausio 18 d. Asociacija pateikė prašymą dėl įtraukimo į lobistų sąrašą, ir šis prašymas buvo tenkintas 2021 m. sausio 27 d.

16. Asociacijos veiklai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta išimtis, kadangi ji Rašte pateikė konkrečius pasiūlymus dėl Aprašo nuostatų pakeitimo.

17. Atsižvelgus į Asociacijos pobūdį, tikslus ir uždavinius, jos narius, šiuo atveju tam, kad Asociacijos veikla būtų laikoma lobistine, nebuvo būtinybės pateikti su Raštu konkretaus teisės akto projektą, reikalauti priimti / nepriimti teisės aktus ar juos keisti.

18. Asociacijos teiginį, kad ji kaip viešasis juridinis asmuo yra tiesiogiai nurodyta specialiuose teisės aktuose ir todėl jai taikytina LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta išimtis, atsakovas vertina kaip abstraktų ir nepagrįstą, kadangi atitinkama išimtis galėtų būti taikoma tik specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veiklai, tenkinančiai viešąjį interesą. Asociacija neturi specialiojo įstatymo, kuriame būtų tiesiogiai nurodyta viešųjų juridinių asmenų veikla. Pareiškėjas siekė daryti įtaką dėl Asociacijos narių veiklai svarbaus teisės akto (Aprašo), todėl LVĮ prasme nelaikytina, kad šiuo atveju ji užtikrino viešąjį interesą, kadangi buvo tenkinamas privatus Asociacijos interesas.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemone nelaikomas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Šiuo atveju viešai socialiniuose tinkluose visiems pasiekiama (pateikiama) informacija taip pat nelaikoma lobistine veikla. LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai asmenys viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje. Asociacija tiesiogiai kreipėsi į VRM dėl Aprašo nuostatų pakeitimo, toks kreipimasis nėra laikytinas visuomenės informavimu per visuomenės informavimo priemones. Kreipimasis į VRM Raštu turėjo būti deklaruotas ne bet kur, bet Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „Skaidris“.

21. Asociacija, siųsdama VRM Raštą su konkrečiais pasiūlymais dėl Aprašo, darė įtaką VRM dirbantiems ir jai atstovaujantiems asmenims (politikams, pareigūnams, valstybės tarnautojams bei kitiems asmenims).

IV.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-87-789/2024 sustabdė bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2021 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. 2020-15502 redakcija) tiek, kiek jame nustatyta išimtis dėl juridinio asmens, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, ir lobistine veikla yra laikoma tokio juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, neprieštarauja Konstitucijos 25, 29 ir 35 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

23. Konstitucinis Teismas 2025 m. liepos 3 d. nutarime pripažino, kad Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas tiek, kiek pagal jį lobistine veikla nėra laikoma, be kita ko, juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejį, kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. KS-353 „Dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, kuriame pripažinta, kad Asociacija vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą LVĮ (įstatymo redakcija Nr. 2020-15502, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 2 punkte, ir pažeidė LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Rašto pateikimo metu Asociacija nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. Byloje kilo ginčas, ar Asociacija, Raštu kreipdamasi į VRM, vykdė lobistinę veiklą.

29. Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos: lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą (LVĮ 2 str. 2 d.); lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LVĮ 2 str. 3 d.). Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Pagal Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami / nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr., pvz., 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021, 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021, 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-992-1047/2023 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atliko šiuos veiksmus: 1) 2021 m. sausio 7 d. Asociacijos interneto puslapyje paskelbė viešą pranešimą „Tikimasi išspręsti problemas dėl patikimų įmonių sąrašo“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „vežėjai pastaruoju metu susidūrė su problema, kai Migracijos departamentas neįtraukia įmonių į Patvirtintų įmonių sąrašą“; „Linava“ viliasi, kad kartu su Migracijos departamentu pavyks ištaisyti buvusios valdžios įvestus ribojimus, dėl kurių įmonėms nebelieka galimybių pateikti į patvirtiną įmonių sąrašą“; „neaiškumo dėl atlyginimo vidurkio nekiltų, jei valstybės institucijos, skaičiuodamos vairuotojų atlyginimų vidurkius, skaičiuotų dienų, kurias vairuotojas dirbo, skaičių“; 2) 2021 m. sausio 12 d. pateikė VRM (kopija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai) Raštą, kuriame išdėstė problemas, su kuriomis susiduria Asociacijos nariai, kai Departamentas atsisako įtraukti įmones į Patvirtintų įmonių sąrašą, taip pat pareiškėjas nurodė Rašto pateikimo metu galiojusio teisinio reguliavimo (Aprašo) problematiką bei pasiūlė, kaip nurodytos problemos galėtų būti išsprendžiamos („nustatant atitiktį Aprašo 8.4 papunkčio kriterijui vertinti visą nepertraukiamą darbo santykių periodą“; „vertinant Aprašo 8.7 papunkčio kriterijų fiksuoti atlyginimo dydį draudiminiu laikotarpiu“; „kitu būdu išspręsti susidariusią problemą“). Rašte pareiškėjas nurodė, kad Aprašo 8.4 ir 9.9.1 punktų teisiniu reguliavimu ir normų prieštaravimu galbūt yra sukuriama teisės normų kolizija ir spraga, taip pat išdėstė, kodėl, jo nuomone, Aprašo 8.7 punkto sąlygų vertinimas yra klaidingas, kas lemia, kad yra įžvelgiamas prieštaravimas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytoms darbuotojo ir darbdavio teisėms susitarti dėl darbo santykių formos ar trukmės skaičiavimo.

33. Specialiuose teisės aktuose pareiškėjo veikla nėra tiesiogiai nurodyta kaip viešojo juridinio asmens veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija atmeta šį pareiškėjo argumentą ir daro išvadą, kad pareiškėjo veikla nepatenka į LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto išimtį. Be to, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Rašte dėstomi aspektai yra iš esmės susiję su pareiškėjo atstovaujamų juridinių asmenų interesais. VTEK Sprendime išsamiai aptarė šį klausimą, pagrįstai nepritardama LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto išimties taikymui.

36. VTEK Sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju ši išimtis netaikytina. VTEK padarė tokią išvadą įvertinusi tai, kad Asociacija paaiškino, jog, paskelbusi savo interneto svetainėje pranešimą „Tikimasi išspęsti problemas dėl patikimų įmonių sąrašo“, nesulaukusi jokių reakcijų po pranešimo paskelbimo bei siekdama operatyviai spręsti kilusias problemas dėl Aprašo įgyvendinimo, ji pateikė VRM Raštą. VTEK nurodė, kad LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai asmenys viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje.

37. Vertinant pareiškėjo interneto svetainėje paskelbto pranešimo „Tikimasi išspręsti problemas dėl patikimų įmonių sąrašo“ turinį, nenustatyta, kad, kaip teigia pareiškėjas, jis būtų adresuotas Migracijos departamentui. Šiame pranešime adresatas nėra aiškiai nurodytas, tačiau iš jo turinio galima matyti, kad pranešimas yra skirtas informuoti pirmiausia Asociacijos narius ar visuomenę apie tai, kad UAB „Linava“ tikisi kartu su Migracijos departamentu išspręsti problemą, kai atsisakoma įtraukti vežėjų įmones į Patvirtintų įmonių sąrašą, dėl to kyla problemų įdarbinant į Lietuvą iš užsienio atvykstančius dirbti vairuotojus, pranešime cituojami Asociacijos generalinio sekretoriaus Z. B. ir prezidiumo nario A. T. pasisakymai.

38. Byloje nustatyta, kad Rašte, kaip ir pareiškėjo interneto svetainėje paskelbtame pranešime, nurodoma informacija, susijusi su Patvirtintų įmonių sąrašu, Aprašo taikymu ir transporto sektoriuje susidariusia situacija. Tačiau pranešime ir Rašte nurodyta informacija nėra visiškai tapati. Rašte nurodyta informacija ir argumentai yra išdėstyti žymiai išsamiau, be kita ko, jame pateikti pasiūlymai, kaip turėtų būti taikomos (aiškinamos) atitinkamos Aprašo nuostatos. Ir nors pareiškėjas Rašte neformuluoja, kaip turėtų būti pakeistos (papildytos) konkrečios Aprašo nuostatos, tačiau iš Rašto turinio matyti, kad, kritikuodamas netinkamą Aprašo nuostatų taikymą, pareiškėjas kartu siekia atitinkamų Aprašo nuostatų aiškesnio reglamentavimo, kad būtų išspręstos Rašte nurodytos vežėjams kylančios problemos. Taigi pareiškėjo interneto svetainėje paskelbtas pranešimas ir VRM pateiktas Raštas skiriasi tiek savo turiniu, tiek apimtimi. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas pirmiausia paskelbė Rašte nurodytą informaciją savo interneto svetainėje ir būtent šią viešai paskelbtą analogišką informaciją išsiuntė VRM. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui pagrįstai netaikyta LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 9 punkto išimtis.

39. Vertindama, ar pareiškėjo veiksmai, išsiunčiant VRM Raštą, priskirtini lobistinei veiklai, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, kaip jau minėta, iš Rašto turinio matyti, jog pareiškėjas kaip juridinis asmuo (Asociacija) savo veiksmais siekė, kad Vidaus reikalų ministerija, kuri patenka į LVĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą, pakeistų Aprašo taikymo praktiką, t. y. pareiškėjas Raštu iš esmės siekė daryti įtaką teisiniam reguliavimui. Ir nors pareiškėjas Rašte expressis verbis neprašė priimti teisės akto ar pakeisti jį, nepateikė konkretaus teisės akto projekto, neišdėstė siūlymo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą, tačiau, veikdamas savo atstovaujamųjų asmenų (juridinių asmenų, vežančių kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančių su kelių transporto veikla susijusias paslaugas) interesais, jis iš esmės siekė tam tikro teisinio reguliavimo pokyčio. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl lobistinės veiklos sąvokos (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-353-520/2023, 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1926-525/2021), Rašto turinys galėtų būti kvalifikuojamas kaip lobistinė veikla, kuria siekiama, kad būtų priimami / nepriimami teisės aktai, tačiau byloje keliamas klausimas, ar Asociacijos Raštas patenka į LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto išimtį „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros“.

40. LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.

41. Taigi, pagal LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, juridinio asmens nuomonė dėl teisėkūros yra priskirtina išimčiai, kai veikla nelaikoma lobistine, tačiau yra nustatytos dvi situacijos, kai juridinio asmens nuomonė dėl teisėkūros yra laikoma lobistine veikla (išimties išimtys), t. y. 1) kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; ir 2) kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.

44. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, Rašte yra nurodyta teisinio reguliavimo problematika ir pareiškėjas siekė daryti įtaką, kad Aprašas būtų taikomas jo nurodytu būdu, t. y. jis iš esmės siekė Aprašo nuostatų pakeitimo.

45. Teisėkūros pagrindų įstatymo (2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teisėkūra – procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą, o pagal to paties straipsnio 7 dalį, teisėkūros iniciatyva – pasiūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą nurodant šio teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus ir pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.

46. Taigi teisėkūros iniciatyva nėra siejama su kvalifikuoto subjekto pareikštu pasiūlymu, ji iš esmės gali apimti bet kokio asmens pateiktą pasiūlymą nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą, nurodant šio teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus ir pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.

47. Teisės doktrinoje nurodoma, kad „teisėkūros iniciatyva – tai pasiūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą. Teisėkūros iniciatyvos pareiškimas yra formalus veiksmas, kuris lemia tam tikros idėjos įtvirtinimą kaip teisėkūros iniciatyvą ir pareigą tokią iniciatyvą svarstyti. Idėjos apie teisės aktų pakeitimus gali būti reiškiamos bet kokio subjekto. Tačiau tai, kas pareiškia teisėkūros iniciatyvą, gali lemti, ar tokia iniciatyva privalo būti svarstoma“ (Lastauskienė, G., Latvelė, R., et. al., Teisės teorija. Vilniaus universiteto vadovėlis. 2020, p. 271–272).

48. Teisėkūros pagrindų įstatyme nėra apibrėžta nuomonės dėl teisėkūros sąvoka. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nuomonė apibrėžiama kaip nusimanymas, nuovoka, supratimas (1); pažiūra, nusistatymas (2).

49. Teisės doktrinoje pažymima, kad „plačiąja prasme teisėkūra apima tiek teisės aktų kūrimą, tiek kitų teisės sistemų norminių elementų, teisės idėjų, principų formavimąsi“; „teisėkūra gali būti suprantama ir siauresne, technine reikšme, kaip tam tikras organizuotas procesas, kurio metu sukuriami, pakeičiami arba pripažįstami netekusiais galios norminiai teisės aktai“ (Lastauskienė, G., Latvelė, R., et. al., Teisės teorija. Vilniaus universiteto vadovėlis. 2020, p. 250, 253).

50. Šiame kontekste pažymėtina, kad lobistinė veikla yra orientuota į teisės aktų priėmimą arba nepriėmimą (LVĮ 2 str. 3 d.), tačiau lobistinė veikla yra suprantama plačiau. Pavyzdžiui, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2017 m. kovo 22 d. Rekomendacijoje CM/Rec(2017)2 bei aiškinamajame memorandume „Teisinis lobistinės veiklos reguliavimas viešojo sektoriaus sprendimų priėmimo kontekste“ nurodoma, kad lobizmas reiškia konkrečių interesų propagavimą bendraujant su valstybės pareigūnu kaip struktūrizuoto ir organizuoto veiksmo, kuriuo siekiama daryti įtaką viešųjų sprendimų priėmimui, dalį (a p.); „viešasis sprendimų priėmimas“ reiškia sprendimų priėmimą įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios sistemoje nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu (c p.). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarybos 2010 m. vasario 18 d. rekomendacijoje „Lobizmo skaidrumo ir sąžiningumo principai“ pažymima, kad lobizmas – tai žodinis arba rašytinis bendravimas su viešuoju pareigūnu, siekiant paveikti teisės aktų leidybą, politiką ar administracinius sprendimus, dažnai yra nukreiptas į įstatymų leidybos instituciją tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu. Lobizmas vyksta ir vykdomosios valdžios srityje, pavyzdžiui, siekiant paveikti teisinio reguliavimo priėmimą ar projektų ir sutarčių kūrimą. Teisės doktrinoje lobizmas apibrėžiamas kaip neinstitucionalizuotus, neformalius ir / ar kitus metodus apimanti veikla, kuria visiškai ar iš dalies išoriški viešajai valdžiai asmenys siekia daryti jai įtaką (Ambrasaitė-Valentinavičienė, M., Lobizmo reglamentavimas: Lietuvos atvejis. Daktaro disertacija, 2017, p. 309).

51. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant Teisėkūros pagrindų įstatyme apibrėžtas teisėkūros ir teisėkūros iniciatyvos sąvokas bei LVĮ apibrėžtą lobistinės veiklos sąvoką, taikytini lingvistinis, sisteminis teisės, įstatymų leidėjo ketinimo ir teleologinis teisės aiškinimo metodai, atsižvelgiant, be kita ko, į teisės doktrinoje ir soft law pateiktą teisėkūros ir lobizmo sąvokų analizę, taip pat į Aiškinamajame rašte išdėstytą siekį neriboti fizinio ar juridinio asmens teisės pareikšti nuomonę dėl teisėkūros, kreipiantis į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodant, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas. Taigi LVĮ 7 straipsnio 6 punkte vartojamas nuomonės dėl teisėkūros terminas turi būti suprantamas plačiuoju požiūriu, kaip tam tikro subjekto supratimo ar pažiūrų dėl teisėkūros dėstymas ar reiškimas, inter alia apimantis ir argumentus dėl teisinio reguliavimo pokyčių ar jo tobulinimo būtinybės. Todėl nuomonė dėl teisėkūros, esant tam tikroms aplinkybėms, gali patekti į lobistinės veiklos apibrėžtį.

52. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, konkrečiai tai, kad jame nurodomi argumentai dėl teisės normų prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui, dėl Aprašo 8.4 ir 9.9.1 punktų galbūt sukuriamos teisės normų kolizijos ir spragos, dėl Aprašo 8.7 punkto sąlygų klaidingo vertinimo, dėl pasiūlymų, kaip teisinis reguliavimas turėtų būti vertinamas, taip pat įvertindama tai, kad kartu su Raštu nėra teikiamas teisės akto projektas, jame nėra pasisakoma dėl pateikto teisės projekto ar jau pareikštos teisėkūros iniciatyvos, daro išvadą, kad pareiškėjo VRM pateiktas Raštas vertintinas kaip jo pateikta nuomonė dėl teisėkūros.

53. Iš byloje pateiktų pareiškėjo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 30-01 patvirtintų Įstatų 1.1 papunkčio matyti, kad „LINAVA“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungianti Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Iš Asociacijos interneto svetainėje http://www.linava.lt/apie-asociacija/asociacijos-nariai/ viešai skelbiamų duomenų matyti, kad asociacijos nariai yra juridiniai asmenys, vežantys kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiantys su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Asociacijos nariai yra verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys.

54. Taigi pareiškėjas priskirtinas juridiniams asmenims, kurie patenka į LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos išimties išimtį, t. y. pareiškėjo pateikta nuomonė dėl teisėkūros laikoma lobistine veikla dėl to, kad jis vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis. Tai patvirtina ir VTEK teiginiai, jog pagal LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, reguliuojant juridinio asmens reiškiamą nuomonę dėl teisėkūros, kai nuomonė reiškiama atstovaujant ir (ar) vienijant verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, yra nustatoma „nulinė tolerancija“ dėl nuomonės turinio.

55. Pažymėtina, kad pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusias LVĮ nuostatas, juridiniai asmenys, vienijantys verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, buvo įpareigoti būti įrašyti į lobistų sąrašą ir dėl jų reiškiamos nuomonės dėl teisėkūros, kuri yra vertintina kaip lobistinė veikla. LVĮ 10 straipsnyje yra reglamentuojama skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos procedūra (lobisto pareiga deklaruoti lobistinę veiklą, pateikiant skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto; skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje lobisto privalomi nurodyti aspektai, be kita ko, teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio vykdyta lobistinė veikla, pavadinimas). LVĮ 14 straipsnyje yra reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus ir VTEK teisė skirti juridiniam asmeniui baudas. Kitaip tariant, 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis LVĮ nuostatomis juridiniams asmenims, vienijantiems verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, buvo nustatytos naujos pareigos, susijusios su jų veikla, reiškiant nuomonę dėl teisėkūros.

56. Išplėstinei teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar anksčiau aptartu LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte apibrėžtu teisiniu reguliavimu juridiniam asmeniui, vienijančiam verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, nėra nustatomas neproporcingas, lygiateisiškumo principo neatitinkantis ir Konstitucijai prieštaraujantis saviraiškos laisvės ir asociacijų laisvės ribojimas, todėl buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

58. Konstitucinis Teismas nurodė, kad ginčytu LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto teisiniu reguliavimu siekiama konstituciškai svarbių tikslų – užtikrinti viešą ir skaidrią teisėkūros procedūrą, užkirsti kelią korupcijai, inter alia išvengti galimo piktnaudžiavimo lobistine veikla. Vertinant, ar toks ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtinta išimties išimtis, pagal kurią lobistine veikla yra laikoma tokia nuomonė dėl teisėkūros, kurią reiškia juridinis asmuo, atstovaujantis ir (ar) vienijantis verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, yra būtinas šiems konstituciškai svarbiems tikslams pasiekti, pažymėta, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turėdamas diskreciją pasirinkti ir įstatyme įtvirtinti tam tikrą lobistinės veiklos reguliavimo modelį, be kita ko, turi nustatyti, kokios veiklos yra laikomos lobistine veikla. LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tokia veikla laikytina kitų verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų (ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų) interesams atstovaujančio juridinio asmens reiškiama nuomonė dėl teisėkūros, kuria siekiama daryti įtaką būtent tiems asmenims, kurie pagal teisės aktus turi atitinkamus įgaliojimus teisėkūros procese, ir būtent tam, kad būtų priimami arba nepriimami tam tikri teisės aktai, atitinka lobistinės veiklos esmę, juo sudaromos prielaidos užkirsti kelią neteisėtai įtakai, be kita ko, korupcijai, priimant teisės aktus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas teisinis reguliavimas nėra būtinas siekiant konstituciškai pagrįstų tikslų.

59. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoje nurodyta juridinio asmens, atstovaujančio verslo tikslų siekiančių kitų juridinių asmenų (ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų) interesams, pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla, be kita ko, kai ji pateikiama viešai kitais LVĮ 7 straipsnyje įtvirtintais atvejais. Taigi tokiais atvejais LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoje nurodyti juridiniai asmenys turi teisę reikšti savo nuomonę, skleisti informaciją, netaikant LVĮ nustatytų lobistams taikomų reikalavimų, kartu nevaržant Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės.

61. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas išsiuntė Raštą 2021 m. sausio 12 d., pateikė VTEK prašymą dėl įrašymo į lobistų sąrašą 2021 m. sausio 18 d. Pareiškėjas buvo įrašytas į lobistų sąrašą VTEK 2021 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. KS-49. Taigi Rašto išsiuntimo metu pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše. Tai, kad pareiškėjas buvo įrašytas į lobistų sąrašą vėliau, nekeičia Sprendime nustatyto LVĮ pažeidimo vertinimo.

62. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, būdamas neįrašytas į lobistų sąrašą ir nedeklaravęs lobistinės veiklos, šiuo atveju vykdė neteisėtą lobistinę veiklą (LVĮ 6 str., 8 str. 1 d.), ir pagrįstai konstatavo, kad VTEK, ištyrusi ir įvertinusi visas ginčui aktualias aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

63. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išskyrė VTEK atliekamą tyrimų procedūrą pagal VTEK įstatymo nuostatas ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims už LVĮ nuostatų pažeidimą procedūrą. Byloje nagrinėjamu atveju pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė LVĮ 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje ginčijamas Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis VTEK įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį VTEK, atlikusi tyrimą, priima sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė LVĮ nuostatas. VTEK, nustačiusi, kad juridinis asmuo pažeidė LVĮ nuostatas (vykdo neteisėtą lobistinę veiklą), vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, skiria baudas (LVĮ 14 str. 1 d.) (juridinių asmenų atsakomybė reglamentuota LVĮ IV skyriuje (Atsakomybė)). Ginčijamu Sprendimu nebuvo spręstas klausimas dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus LVĮ pažeidimus. Taigi, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir tyrimo nutraukimo.

64. LVĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą, pateikdamas skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad Skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje lobistas privalo nurodyti lobistinės veiklos užsakovo, lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą.

65. Šis teisinis reguliavimas numato pareigą lobistinę veiklą vykdantiems asmenims pateikti deklaraciją ir nenumato, kad tokiu atveju, kai veiklą vykdo keli lobistai, pakanka pateikti deklaraciją tik vienam iš jų. Tai, kad TTLA pateikė skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl Rašto, nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo vykdyti LVĮ jam nustatytų pareigų. TTLA savo deklaracijoje nurodė informaciją būtent apie TTLA, o Rašto bendraautorė asociacija „Linava“ turėjo savarankiškai atlikti LVĮ nustatytus veiksmus (įsirašyti į lobistų sąrašą ir deklaruoti lobistinę veiklą).

66. Pareiškėjas nurodo, kad LVĮ pakeitimai, pagal kuriuos lobistais pripažinti juridiniai asmenys (asociacijos), įsigaliojo tik 2021 m. sausio 1 d., t. y. tik prieš 6 darbo dienas iki Rašto pateikimo. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui aktualūs LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimai buvo priimti 2020 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. XIII-3170, taigi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko susipažinti su pakeistu teisiniu reguliavimu ir koordinuoti savo veiksmus, atsižvelgdamas į teisinio reguliavimo pakeitimus.

67. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino VTEK Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

68. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.