Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. ieškinį Rimai laukienei, tretiesiems asmenims V. L., T. L. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe po mirties ir pagal atsakovės R. L. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš byloje esančio 1996 m. balandžio 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-584/1996 matyti, kad santuoka, sudaryta Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje 1974 m. spalio 26 d., akto įrašas Nr.1528, tarp V. L. ir G. L., nutraukiama. Sprendime pažymėta, kad nuo 1992 m. šalys gyvena skyrium (11-12 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio santuokos nutraukimo įrašo Nr.176 matyti, kad V. L. ir G. L. santuoka nutraukta 1996 m. rugsėjo 4 d. (8 b.l.).

Iš byloje esančio santuokos sudarymo akto Nr.208 matyti, kad V. L. ir R. L. (Š) 1997 m. rugsėjo 9 d. įregistravo santuoką (9 b.l.).

Iš byloje esančios mirties liudijimo kopijos matyti, kad V. L., gim. d., mirė (10 b.l.).

Iš byloje esančio nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis k., Mažeikių r., nuosavybės teise nuo 1994-05-23 priklauso V. L. pagal 1995-05-17 pirkimo pardavimo sutartį Nr.3827 (17 b.l.).

Iš byloje esančio nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis k., Mažeikių r., nuosavybės teise nuo 1994-05-19 priklauso V. L. pagal 1995-05-06 pirkimo pardavimo sutartį Nr.3520 (18 b.l.).

Iš byloje esančio nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis V. B. g. 2-4, Mažeikių m., nuosavybės teise nuo 1994-02-21 priklauso V. L. pagal 1994-01-21 pirkimo pardavimo sutartį Nr.1-382 (19-20 b.l.).

Iš byloje esančio nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis J. B. g. , Mažeikių m., nuosavybės teise nuo 1992-11-09 iki 1994-01-27 priklausė G. L., kuris pagal 1994-01-26 pirkimo pardavimo sutartį Nr.2-462 buvo parduotas (38-40 b.l.).

Iš byloje esančios socialinio draudimo pažymėjimo kopijos matyti, kad G. L. 1994-02-18 atleista iš darbo VNPĮ „Nafta“ (61 b.l.).

Iš byloje esančio ieškininio pareiškimo teismui matyti, kad 1996-04-01 Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo V. L. ieškinys atsakovei G. L. dėl santuokos nutraukimo. Jame nurodyta, kad atsakovei išvykus gyventi į Klaipėdą, jis liko gyventi Mažeikiuose kol susitvarkys visus reikalus ir susiras darbą, tačiau susitvarkius visus reikalus iš atsakovės gavo atsakymą, kad nevažiuoti nes niekas čia jo nelaukia (63 b.l.).

Iš byloje esančio nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis , Mažeikių m., nuosavybės teise nuo 1994-01-11 iki 1999-08-10 priklausė T. L., t.y. mirusiojo V. L. vyresniajam sūnui, kuriame gyveno ir ieškovė santuokos nutraukimo metu, nes taip buvo nurodyta ieškinio pareiškime teismui dėl santuokos nutraukimo.

LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatyta,kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Teismas surinktų įrodymų byloje pagrindu laiko, kad ieškinys yra atmestinas, priešieškinys tenkintinas pilnai.

Lietuvos A. T. 2011-01-25 nutartimi civlinėje byloje Nr.3K-3-2/2011 nurodė: “Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kaip tokias, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.)”.

Byloje nustatyta, kad 1974-10-26 buvo sudaryta ieškovės G. L. ir V. L. santuoka, kuri buvo nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 1996-04-24 sprendimu pagal SŠK kodekso 36 str., sprendimu santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas. Ištuoka įregistruota 1996-09-04. V l ir R. L. (Š) 1996-09-09 sudarė santuoką. 2013-01-17 V. L. mirė. Po V. L. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi atsakovė R. L., V. L. sūnus V. L., kuriam neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio tėvo turtą, nes turtas įgytas pirmos sanrtuokos metu, kuris nebuvo padalintas (15 b.l.). Ieškovė G. L. 2013-05-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padalyti santuokoje su V. L. įgytą turtą, t. y. pripažinti, kad ½ dalis 0,0620 ha žemės sklypo, unikalus Nr. , esančio adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių sen., ; ½ dalis 0,0593 ha žemės sklypo, unikalus Nr. , esančio adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių sen.,; bei ½ dalis buto, unikalus Nr. , esančio adresu Mažeikių m., V. B. g. , yra V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-01-17, mirties įrašo Nr. 39, asmeninė nuosavybė. Taip pat prašė pripažinti, kad ½ dalis 0,0620 ha žemės sklypo, unikalus Nr., esančio adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių sen., ; ½ dalis 0,0593 ha žemės sklypo, unikalus Nr. , esančio adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių sen., ; bei ½ dalis buto, unikalus Nr. , esančio adresu Mažeikių m., V. B. g. , yra ieškovės, G. L. asmeninė nuosavybė. Šį reikalavimą grindė tuo, kad turtas buvo įgytas jai esant santuokoje su V. L., jis laikytinas bendrąja daline nuosavybe ir jai priklauso ½ dalis. Ieškovė taip pat patvirtino, kad 1994 metų vasario mėnesį išvyko gyventi į Klaipėdą, kur nupirko butą vyresniojo sūnaus vardu už 13000 USD, kuriuos gavo pardavus butą J. B. g. Mažeikiuose. Tuo metu iš likusių pinigų pardavus butą J. B. g. M. V. L iš mamos nupirko butą V. B. g. ir du žemės sklypus sodo bendrijoje. Patvirtino, kad po išvykimo gyventi į Klaipėda turtu Mažeikuose ji nesirūpino, juo nesinaudojo, jokių mokesčių nemokėjo.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad V. L. vardu nuo 1994-02-21, 1994-05-19, 1994-05-23 įregistruotos nuosavybės teisė į butą, esantį V. B. g.2-4, Mažeikių m., žemės sklypus, esančius Kurmaičių k., Mažeikių r. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad butas, esantis V. B. g.2-4, Mažeikiuose, buvo įsigytas 1994-01-21 sutartimi, kurioje nurodyta, kad butą perka V. L. (78 b. l.), 593 kv.m. žemės sklypą Nr.8, esantį Kurmaičių k., Mažeikių r. perka V. L. (79 b.l.). Butą, esantį Liepų g.19-16, Klaipdėso mieste 1994-01-10 nupirko T. L..

Buvę sutuoktiniai, nutraukdami santuoką, jokio turto teismine tvarka nesidalijo. 1996-04-24 teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nurodoma, kad nuo 1992 m. šalys gyvena atskirai, šalys taikytis nenorėjo, G. L. sutiko santuoką nutraukti.

Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovė ir V. L. nutraukdami santuoką pasidalijo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, t. y. jiems pardavus santuokos metu įgytą butą, esantį J. B. g.9-22, Mažeikių m. ir už tai gavus 20000 USD dolerių buvo įgytas butas Klaipėdoje, , kuriame santuokos nutraukimo metu gyveno ieškovė, kuris buvo registruotas sūnaus vardu, ką patvirtino pati ieškovė, nes ketino toliau gyventi su V. L., o V. L. teko butas V. B. g.2-4, Mažeikių m., bei du žemės sklypai, esantys k., Mažeikių r., kaip nurodė pati ieškovė, kad jie buvo nupirkti už lėšas pardavus butą J. B. g., Mažeikiuose, kur iš gautų 20000 USD dolerių, 13000 USD sumokėjo už butą Klaipėdoje, tą butą suremontavo, už likusius pinigus buvo įgytas butas Mažeikiuose, kuriame gyveno buvęs ieškovės sutuoktinis bei du sodo žemės sklypai Mažeikių r. Pati ieškovė neginčija, kad pardavus santuokoje įgytą butą Mažeikiuose, buvo nupirktas butas Klaipėdoje ir butas bei žemės sklypai Mažeikiuose. Pagal ieškovės tvirtinimą, didesnė dalis pinigų teko buto pirkimui ir jo remontui Klaipėdoje, nei buto ir žemės sklypų įsigijui Mažeikiuose. Ieškovė patvirtino, kad prie buto išlaikymo Mažeikiuose ji nėra prisidėjusi jokiomis lėšomis, įsigijant šį nekilnojamą turtą tuo metu vienas kitam pretenzijų nereiškė, jos atsirado tik po V. L. mirties. Pagal ieškovės patvirtinimą ginčo bute negyveno ir nesiruošė gyventi, nemokėjo mokesčių, nes gyveno Klaipėdoje, bute, kurį nupirko ir registravo vyresniojo sūnaus vardu.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad po ištuokos įregistravimo 1996-09-04 ir iki V. L. mirties ieškovei buvo trukdoma butą ir žemės sklypus valdyti kaip jai priklausančius nuosavybės teise ir ji su butu bei žemės sklypais elgėsi kaip savininkė, ir todėl buvęs sutuoktinis iki mirties turėjo pagrindą manyti, kad butas ir žemės sklypai priklauso ne jam vienam nuosavybės teise, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam ir ieškovei. Pagal bylos medžiagą V. L. turėjo teisėtą pagrindą ginčo butą ir žemės sklypus laikyti savo nuosavybe, nes santuokos nutraukimo metu jis ir ieškovė pasidalijo turtą, t. y. pardavus butą J. B. g. Mažeikiuose, buvo įgytas butas Klaipėdoje, į kurį ieškovė išsikėlė gyventi ir gyveno, o V. L. bute V. B. g., Mažeikiuose gyveno nuo buto įgijimo, kai dar net nebuvo įregistruota ištuoka, ginčo butas ir žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti jo vardu, jis ir jo kita sutuoktinė mokėjo visus mokesčius, butą ir žemės sklypus prižiūrėjo, tvarkė juos, ieškovė įstatymo nustatytu terminu nereiškė jokių pretenzijų dėl buto ir žemės sklypų nuosavybės. Aplinkybė, jog V. L. nuolat gyveno bute, tvarkė žemės sklypus, su butu ir žemės sklypais jis nuo pat ištuokos įregistravimo elgėsi kaip su turtu, kuris nuosavybės teise priklauso tik jam. Ieškovė patvirtino, kad nuo pat išvykimo 1994 metais gyventi į Klaipėda, prie šio turto išlaikymo ir naudojimo neprisidėjo.

G. L. ir V. L. santuoka nutraukta galiojant SŠK. SŠK 23 str. 3 d. yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei padalyti. SŠK 9 str. nurodyta, kad ieškinio senaties terminams, kurie taikomi šeimos teisiniams santykiams, jei įstatyme nenustatyta kitaip, turi būti taikomos civilinių įstatymų dėl ieškinio senaties terminų taisyklės. Ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektyvinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 str.). Dėl turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo šis terminas skaičiuotinas ne nuo santuokos nutraukimo, bet nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis, valdyti arba disponuoti šiuo turtu (Lietuvos A. T. 2000-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2000). Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (Lietuvos A. T. 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2007). Byloje pateikti įrodymai neabejotinai tvirtina, kad V. L. ištuokos įregistravimas 1996-09-04 sutapo su ieškovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimu, nes jau iki santuokos nutraukimo ir ištuokos įregistravimo ieškovė su V. L. nebevedė bendro ūkio, nebegyveno ginčo bute, netvarkė ir neprižiūrėjo žemės sklypų, V. L. savo nuožiūra disponavo butu ir žemės sklypais, t. y. ieškovė nuo ištuokos įregistravimo nebegalėjo visa apimtimi įgyvendinti savininko teisių į ginčo butą ir žemkės sklypus. Ieškovė ieškinį turėjo pareikšti iki 1999-0904, tačiau jo nepareiškė. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (tokia situacija civilinės teisės teorijoje vadinama “miegančios teisės” doktrina) (Lietuvos A. T. 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, o ne vien į ieškovės interesus. Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė po ištuokos įregistravimo per įstatymo nustatytą terminą (trejus metus) nesikreipė su ieškiniu į teismą dėl nuosavybės teisės į ginčo buto ir žemės sklypų dalių nustatymo dėl to, kad ji su V. L. pasidalijo turtą ir ginčo buto ir žemės sklypų nuosavybės perėjimas V. L., kai ieškovei atiteko butas Klaipėdoje, kuris buvo įgytas pardavus butą Mažeikiuose, tokiu būdu apsirūpino gyvenamuoju plotu ir nepažeidė jos teisių.

Kadangi ieškovė praleido ieškinio senatį reikšti reikalavimą dėl ½ dalies ginčo buto ir žemės sklypų nuosavybės teisių nustatymo, atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, todėl ieškovės ieškinys atmestinas CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.

Atsakovė paduodama priešieškinį sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį, taip pat turėjo išlaidų už advokato pagalbą 1500,00 litų, bei kitų išlaidų, kurios nurodytos bylinėjimosi išlaidų paskaičiavime. Priešieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės, nes jos nėra per didelės.

Iš ieškovės priteitinos turėtos paštos išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 265, 268, 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai.

Pripripažinti, kad 0,0620 ha žemės sklypas, unikalus Nr. , esantis adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių sen., ; 0,0593 ha žemės sklypas, unikalus Nr. esantis adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių sen., ; bei butas, unikalus Nr. , esantis adresu Mažeikių m., V. B. g. , yra V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš ieškovės G. L., a.k. , gyv. pr., Klaipėdos m., 1682,50 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt du litus 50 ct) atsakovei R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. V. B. g., Mažeikių m., jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. L., a.k. , gyv. , Klaipėdos m., 32,61 Lt (trisdešimt du 61 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.