- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-458-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00027-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. M.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. M. (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) (vokiečių kalba, L. E.) 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, 25 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį (verslinio pobūdžio vagystės, iš viso 13 nusikalstamų veikų) ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 555 dienoms (t. y., 7 metams).
2. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis pripažintas – D. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 555 dienoms suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalimi bei paskirtas laisvės atėmimas 7 metams.
3. Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
5. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. M. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. M..
5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Pirmosios instancijos teismas, pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir nutartyje apskritai nevertino aplinkybių, dėl kurių apeliantui galima taikyti lygtini paleidimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pateikiamų motyvų, nutartis grindžiama ne teisiniu nagrinėjimo situacijos vertinimu, o tik abstrakčiomis frazėmis.
5.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau apeliantas jau puse metų bausmę atlieka Pravieniškių Pusiaukeles namuose. Laisvai juda numatytais maršrutais, dirba, savaitgaliais važiuoja namo į (duomenys neskelbtini). Per visa šitą laikotarpį nepadarė nei vieno pažeidimo. Tai įrodo, kad pataisos namų administracija, kuri kiekvieną dieną apeliantą mato, pasitiki apeliantu.
5.3. Nurodoma, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių apelianto asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie skundžiamos teismo nutarties motyvai vertinami kaip formalūs, todėl jie negali paneigti apelianto teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, kadangi apeliantas įvykdė visus įstatyme keliamus reikalavimus.
5.4. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas negali atsisakyti taikyti lygtini paleidimą, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti argumentai nepasikeis net ir atlikus visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes praeities pakeisti neįmanoma. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai nėra vienas iš reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tad šis teiginys negali turėti įtakos lygtinio paleidimo klausimo sprendimui. Apelianto padaryta nusikalstama veika jau buvo įvertinta skiriant bausmę, todėl vertinimas iš naujo prilygsta baudimui už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja BK nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
5.5. Nurodoma, kad vadovaujantis „OASys“ metodika, pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta, o elgesio vertinimo rezultatas – 29 balai – tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymėtina, kad vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesio rizika sumažėjo nuo 47 balų iki 29 balų. Toks vertinimas parodo ypatingai dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Lygtinio paleidimo praktikoje akivaizdžiai matyti, kad nuteistieji paleidžiami namo su žymiai didesniais pakartotinio nusikalstamumo balais (pvz., T-608-1011/2016; TS- 14- 276/2019; T-311-270/2019; T-l 53-503/2019).
5.6. Skunde nurodoma, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)22 dėl lygtinio paleidimo, kurioje nurodoma, jog lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra numatyta, jog nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the U. K. ([GC], nos. 66069/09, 130/10, 3896/10, §122, 2013-07-09).
5.7. Skunde teigiama, jog apeliantas yra pirmą kartą teistas ir per visą savo gyvenimą neturėjo jokių ryšiu su kriminaliniu pasauliu. Apelianto nuomone, žmogus teistas pirmą kartą yra tikrai vertas šanso toliau taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Apelianto atžvilgiu taikant lygtini paleidimą, tai neturėtų sutrukdyti pilnai realizuoti paskirtos bausmės tikslus ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
5.8. Teigiama, kad apeliantas savo padarytas klaidas pripažįsta ir labai gailisi, jog gyvenimo kelyje suklydo bei padarė nusikaltimus, kad negalvojo apie savo motina ir tėvą. Apeliantui labai skaudu, jog jo vaikai auga be tėvo, apeliantas negali prisidėti prie vaikų auklėjimo ir tai apeliantą tiesiog veikia psichologiškai bei emociškai, jaučiasi dėl visko labai kaltas. Nelaisvėje praleistas laikas apeliantui atvėrė akis į tai ko ankščiau nematė, nebrangino ir nevertino.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
9. Atlikus nuteistojo D. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 29 balai (skalėje nuo 0 iki 40). Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y., nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.
10. Įvertinus D. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų nepažeidė; kartą buvo paskatintas; atlikdamas bausmę Pravieniškių pusiaukelės namuose nuteistasis dalyvavo įvairiose specialistų organizuojamuose pozityvaus užimtumo veiklose; persikėlęs į Pravieniškių pusiaukelės namus nuteistasis įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „E.“ pagalbinio darbininko pareigose; pradėjo dalyvauti programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ ((duomenys neskelbtini) d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 116-169, 5.2. punktas; b. l. 16). Be to, nuteistasis (duomenys neskelbtini) d. Pravieniškių Pataisos namų – atvirosios kolonijos nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos nutarimu, tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus į Pravieniškių pusiaukelės namus tolimesniam bausmės atlikimui (minėtos išvados, 6. punktas; b. l. 16). Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę D. M. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
11. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis D. M. bausmės atlikimo metu vykdo vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės ir rėžimo reikalavimus, per bausmės atlikimo laikotarpį nuobaudomis nebaustas, skatintas buvo 1 (vieną) kartą (t. y., (duomenys neskelbtini d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo skatinimo“ D. M. paskatintas skiriant padėką už daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse). Be to, nuteistasis kartą į savaitę vykstą į trumpalaikes išvykas namo iki 2 (dviejų) parų, išvykų metu pažeidimų nefiksuota, į Pusiaukelės namus grįžta laiku.
12. Atsižvelgtina į tai, jog iš minėtos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti keli kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai – D. M. ankstesni tam tikri gyvenimo būdo ypatumai (finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais organizuotoje grupėje) gali būti siejama su jo nusikalstamu elgesiu.
13. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam D. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (t. y., D. M. iki nuteisimo turėjo darbinės patirties, dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau siekdamas tuo metu pagerinti savo finansinę padėtį, priėmė sprendimą užsiimti nusikalstama veikla – organizuotoje grupėje kartu su kitais asmenimis pavogė prabangias transporto priemones), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio D. M. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.
14. Skundu teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę, todėl šiuo pagrindu lygtinio paleidimo netaikymas yra draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą, tačiau su šiais nuteistojo skundo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.
15. Nors praeityje nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už 13 (trylikos) nusikalstamų veikų padarymą siekiant finansinio pelno. Nors nuteistasis geba identifikuoti turimas problemas, tačiau jas spręsdamas pasirinko greičiausią ir lengviausią sprendimo variantą, neapsvarstęs gerai pasekmių. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl neigiamos vertybių skalės. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
16. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
17. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia EŽTT praktika, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.
18. Savo skunde nuteistasis, taip pat nurodė Lietuvos Respublikos teismų praktika ir pateikė sprendimų pavyzdžius, kurie nuteistojo nuomone – patvirtina būtinybę taikyti lygtinį paleidimą ir šiuo nagrinėjamu atveju, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Atidžiau paanalizavus nuteistojo pateiktus pavyzdžius, darytina išvada, kad D. M. nurodomose nutartyse yra nustatytos kiek kitokios aplinkybės nei šiuo atveju. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis nurodė pirmosios instancijos teismų sprendimus, iš kurių baudžiamąją bylą Nr. T-153-503/2019 apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija priėmė naują sprendimą – atsisakė patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-292-579/2019). Taigi matyti, kad nuteistojo nurodomose nutartyse nustatytos iš esmės skirtingos aplinkybės lyginant su šiuo nagrinėjamu atveju, todėl minėtos nutartys negali būti laikomos precedentu, sudarančiu pagrindą lygtinį paleidimą taikyti ir nuteistajam D. M..
19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus D. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo gynėjo nuomonė bei paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.