Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės S. C. ieškinį atsakovui A. C. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-08-19 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones:

1) priteisė iš atsakovo A. C. laikiną išlaikymą ieškovės ir atsakovo nepilnametei dukrai P. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 650 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010-08-18, kol įsiteisės teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas, užbaigiantis civilinės bylos Nr. 2-11124-817/2010 nagrinėjimą;

2) nustatė nepilnamečio vaiko P. C. gyvenamąją vietą su ieškove S. C. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) įpareigojo atsakovą A. C. gyventi skyrium nuo ieškovės S. C. ir ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters P. C. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) įpareigojo atsakovą A. C. netrukdyti ieškovei S. C. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu - butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas įvertinęs, jog VSDFV sistemos duomenimis atsakovas dirba ir gauna vidutiniškai 6 580 Lt darbo užmokestį per mėnesį, taip pat tai, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neturėjo visų duomenų ne tik apie atsakovo, bet ir apie ieškovės turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko P. C. amžių, jos sveikatos būklę bei specialius poreikius, sprendė, kad iki byloje teismo sprendimu bus nustatyti konkretūs ieškovės ir atsakovo dukters P. C. poreikiai ir jiems proporcingas išlaikymo dydis, nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį reikalingas 1 300 Lt išlaikymas, t.y. po 650 Lt per mėnesį.

Teismas įvertinęs šalių nepilnametės dukters P. C. amžių, jos sveikatos būklę, bei vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, savo iniciatyva taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė nepilnamečio vaiko P. C. gyvenamąją vietą su ieškove S. C. . Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, taip pat ir į tai, kad teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir P. C. , bei siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko P. C. interesus, teismas savo iniciatyva taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui netrukdyti ieškovei S. C. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu - butu, esančiu adresu Gynėjų g. 4-115, Vilnius.

Dėl laikino išlaikymo dydžio

Dėl teisės normų, reglamentuojančių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą

Teismas laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su motina pritaikė neatsižvelgęs į tai, kad nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp bylos šalių. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, prašydama nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinyje nenurodė, kad tarp jos ir atsakovo yra dėl to kilęs ginčas, nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų buvęs ginčas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos.

Dėl įpareigojimo gyventi skyrium

Teismas, pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir netrukdyti ieškovei naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, pažeidė CPK 148 str. 1 d. - nesant įstatymo nustatytų sąlygų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas atsakovui nepranešus. Minėta CPK norma yra imperatyvi, nesuteikianti teismui diskrecijos klausimą spręsti kitaip. Teismas išimtinio atvejo, numatyto šio straipsnio 1 dalyje nenustatė, prie ieškinio pridėtoje medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovas netinkamai auklėja dukrą, šaukia ant jos, gąsdina, naudoja psichologinį smurtą. Ieškovė pateikė teismui Vaiko teisių apsaugos tarnybos raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovės pageidavimu pagal jos prašymą minėtai tarnybai ji kartu su atsakovu buvo pakviesta pokalbiui. Specialistų išvadose nurodoma, kad mergaitei būtina užtikrinti galimybę bendrauti su tėvu, neįtraukiant vaiko į suaugusiųjų tarpusavio konfliktus. Teismas, priimdamas nutartį, įpareigojančią atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir atsakovo dukros, pažeidė ne tik atsakovo, kaip vaiko tėvo, bet ir paties vaiko teises ir interesus. Dukra negalėdama bendrauti su savo tėvu, gali prarasti dvasinį ryšį su juo, todėl yra grėsmė, kad vaikas gali augti ir nepažinti savo tėvo. Atsakovas turi įstatymiškai įtvirtintas teises rūpintis savo vaiku, jį auklėti, prižiūrėti bei laisvai bendrauti, kurios negali būti nepagrįstai varžomos ar ribojamos.

Dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu, kuris yra atsakovo asmeninė nuosavybė

Tiek teismų praktikoje, tiek doktrinoje yra nusistovėjusi pozicija, kad CK 3.65 str. 2 d. 3 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė įpareigojimas netrukdyti naudotis turtu yra taikoma tuomet, kada turtas besiginčijančioms šalims priklauso bendrąja jungtine nuosavybe arba dėl nuosavybės teisės į turtą yra kilęs ginčas. Šiuo atveju pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Todėl atsakovas negali būti įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu - butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pati ieškovė asmeniškai neturi jokių teisių į minėtą butą, todėl tam, kad atsakovas galėtų būti įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis turtu adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė turi turėti teisinį pagrindą naudotis minėtu butu, kurio šiai dienai nėra, o tokio teisinio pagrindo suteikimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat būtų laikytinas bylos sprendimo iš esmės laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovė nekėlė reikalavimo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę - teismas be jokio teisinio pagrindo viršijo ieškovės pareikštus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 str.) be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 1 p. įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, o to pateis straipsnio 2 d. 2 p. – nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esant tam tikroms ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, kurios ieškovo pagrįsto tam tikrais įrodymais, jog nukentės nurodyti vaiko interesai ar iškils reali grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi tokių laikinųjų apsaugos priemonių pagal šalies prašymą, ar savo iniciatyva.

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo A. C. valdžią dukrai P. C. , gim 2007-09-28. Civilinio kodekso 3.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Tokiu būdu, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovas prieš šalių nepilnametę dukrą P. C. vartoja psichologinį smurtą, labai dažnai ant jos šaukia, gąsdina, dėl ko vaikui nustatytas miego sutrikimas, padidintas jautrumas, o dėl atsakovo elgesio su vaiku atsakovą yra įspėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus, teismas svarstydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą turėjo pagrindą pripažinti, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis bendrauti su dukra, jomis naudojasi netinkamai, daro žalingą įtaką vaikui bei jo sveikatai. Tai susijęs su prioritetiškai ginamais nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, kolegija sprendžia, jog teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių: įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vaiko motina teismui pakanka įsitikinti tuo, jog tėvo bendravimas su vaiku iki teismo sprendimo priėmimo gali būti žalingas vaiko gerovei, jo fizinei ir psichinei sveikatai. Atskirajame skunde dėstomi argumentai apie tai, kad atsakovas nedaro vaikui neigiamos įtakos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta nepagrįstai, tai, kad, pasak apelianto, tarp jo ir atsakovės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, taip pat nepaneigia teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, tokios aplinkybės gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant ar pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismo nutartimi pažeidžiama tėvo teisė bendrauti su dukterimi ir atitinkamai dukters teisės matytis ir bendrauti su tėvu, kadangi laikinoji apsaugos priemonė yra visuomet susijusi su tam tikrų teisių suvaržymais, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas, jeigu jis padeda garantuoti dar svarbesnių teisių, tokių kaip vaiko psichinė ir fizinė sveikata, jo gerovė, apsaugą. Be to taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendė laikinojo bendravimo atsakovo su dukterimi, o kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės, toks bendravimas atsakovui su dukterimi yra nustatytas 2010-11-23 nutartimi.

Apeliantas teigia, kad prie ieškinio pridėtoje medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovas netinkamai auklėja dukrą, šaukia ant jos, gąsdina, naudoja psichologinį smurtą, tačiau šis argumentas taip pat atmestinas dėl kolegijos nurodytų prie ieškinio pridėtų įrodymų - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus įspėjimo, išrašų iš vaiko medicininių dokumentų. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžia ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo esmės, nenustatinėja atsakovo kaltės dėl smurto šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai, kas ir buvo padaryta.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad galutines išvadas apie ieškovės nurodytas aplinkybes padarys teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą, o nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tokio įrodymo vertinimo teismas neatlieka.

Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę įpareigojimą laikinai atsakovą gyventi skyriumi, teismas pagrįstai savo iniciatyva įpareigojo, kad atsakovas netrukdytų ieškovei naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, kitaip jam reiškiant teises į savo nuosavybę šios laikinosios priemonės taikymo metu ji būtų neefektyvi ir neleistų užtikrinti jau minėtų vaiko teisių augti ramioje aplinkoje, kol jo tėvai išsispręs savo santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius klausimus. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog vaikas yra mažas, vos trejų metų, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, jog butas yra jo nuosavybė ir ši teisė negali būti apribota teismo nurodytu būdu, atmestina, kaip nepagrįsta.

Kolegijos vertinimu, teismas teisėtai ir pagrįstai taikė ieškovo atžvilgiu specialią Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiam šalių vaikui, o nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t.y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis).

Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, o kitas tėvas neteikia vaikui išlaikymo, yra pagrindas reikalauti iš kito tėvo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas nustatęs, kad šalių dukra laikinai gyvens su atsakove, bei atsižvelgiant į atsakovės prašyme dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovas vengia teikti dukrai išlaikymą, o atsakovė viena pagal savo turtinę padėti finansiškai nepajėgia išlaikyti dukters, bei įvertinant laikino išlaikymo kaip laikinosios apsaugos priemonės paskirtį, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai pritaikė nurodytą laikinąją apsaugos priemonę ieškovo atžvilgiu.

Apeliantas iš esmės sutinka su laikino išlaikymo priteisimo pagrįstumu, tačiau ginčija teismo nutartį tuo pagrindu, jog nustatyto laikino išlaikymo dydis neproporcingas vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai, tačiau kolegija sprendžia, kad tokie argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o jo būtiniausi kasdieniai poreikiai, o nagrinėjamu atveju šalių vaiko ir specialieji poreikiai, susiję su vaiko sveikatos sutrikimais, būtų tenkinami nepertraukiamai, todėl tokie ieškovo niekuo nepagrįsti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ši laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta neteisėtai. Atsakovo pateikti argumentai, kad jo gaunamos pajamos neleidžia teikti teismo priteisto laikino išlaikymo dėl per didelio jo dydžio, neatitinka tikrovės. Vien jo gaunamas darbo užmokestis yra virš 5 000 Lt (tokį dydį jis nurodo atskirajame skunde), kas paneigia tokius apelianto argumentus.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaiko tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vėl gi išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą, ir nustatęs, jog vaikui turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas negu paskirtas laikinojo išlaikymo dydis, priteis skirtumą tarp laikinojo išlaikymo arba jį sumažins. Kolegija plačiau dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų apie atsakovo finansinę padėtį nepasisako, nes šios aplinkybės ir aplinkybės apie abiejų šalių turtinę padėtį bus reikšmingos bylą nagrinėjant iš esmės. Atskirojo skundo argumentas, jog teismas privalėjo vadovautis Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalies nuostata ir apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešti atsakovui, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo nutartis priimta pažeidžiant nurodytą procesinę teisės normą, nes teisė spręsti ar nagrinėti tokį prašymą nepranešus atsakovui priklauso teismo diskrecijai, o kai tai susiję su nepilnamečio vaiko interesais, toks prašymas turi būti išspręstas kuo greičiau ir pateisina teismo pasirinktą variantą, kai sprendžiama nepranešus atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šios išlaidos bus paskaičiuotos ir priteistos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 334-339 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.