- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- I1-12504-484/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT), 4 200 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 2-10).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. (kreipimosi į teismą dienos) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, atsakovas neužtikrino tinkamų bausmės atlikimo sąlygų, tuo pažeidė pareiškėjo teises, sutrikdė fizinę ir psichinę sveikatą, sukėlė pavojų pareiškėjo gyvybei. Bausmės atlikimo sąlygas pareiškėjas laiko kankinimu, teigia, kad atsakovas sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, nepaiso Seimo kontrolieriaus rekomendacijų.
Pareiškėjas paaiškina, kad pataisos įstaigos administracija nuo 2025 m. kovo 28 d. jį priskyrė į 16 būrio 9 gyvenamąją patalpą, kuri buvo techniškai netvarkinga: neizoliuoti elektros laidai kyšojo iš sienų, tualeto duryse nebuvo rankenos, išimtas ventiliatorius. Be to, gyvenamojoje patalpoje buvo daug tarakonų ir blakių. Blakės kandžiojo kūną, dėl to negalėjo miegoti. Šios sąlygos, anot pareiškėjo, sukėlė jam skausmą, nemigą, baimę, kančias. Teigia, kad dėl nemigos jam per trumpą laiką nukrito kūno svoris, sunyko raumenys, atsirado pastovus nuovargio jausmas, išsivystė apatija, pasidarė dirglus, emociškai pažeidžiamas. Mano, kad šie neigiami padariniai turės negrįžtamą poveikį jo sveikatai. Į gydytojus nesikreipė, nes jaučia gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą.
Pareiškėjas tvirtina, kad dėl parazitų patalpoje jis kiekvieną dieną kreipdavosi į kalėjimo pareigūnus, kurie pažeidimus fiksavo vaizdo registratoriais (2025 m. gegužės 2 d., reg. Nr. 29).
Teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų truko pakankamai ilgą laiko tarpą ir sukėlė jam didelę dvasinę kančią, kuri viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl yra pagrindas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LKT, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14-18).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo paskirtas gyventi į 16 būrio 9 brigadą. Teigia, kad ši gyvenamoji patalpa yra tvarkinga. Tvirtina, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime yra laikomasi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) bei kitų teisės aktų reikalavimų, ir visi atsiradę pažeidimai ir (ar) neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir (ar) nuteistųjų veiksmų, tyčia gadinant ir laužant turtą, šalinami minimaliausiais terminais, gavus pranešimą apie gedimą ar sugadintą turtą. Pažymi, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu į kalėjimo administraciją nesikreipė.
LKT manymu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių galėjo atsirasti kokios nors neigiamos jam pasekmės, yra nepagrįstos. Taip pat, anot atsakovės, pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kitaip neįrodo skunde nurodytų aplinkybių, kurios turi būti įrodytos, kad tam tikri jo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.
Dėl kenkėjų gyvenamosiose patalpose atsakovė paaiškina, kad LKT 2023 m. balandžio 21 d. pasirašė sutartį Nr. ST-217 su uždarąja akcine bendrove ,,Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama firma, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama ,,Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje“. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pareiškėjo minimi kenkėjai gyvenamosiose patalpose gali apsigyventi, kai tam yra palankios sąlygos. Tik palaikant gyvenamų patalpų nuolatinę švarą, galima išvengti minimų kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose, o švarai ir tvarkai palaikyti gyvenamosiose patalpose laisvės atėmimo įstaigos administracija suteikia reikalingą materialinį buitinį aprūpinimą (valymo priemonių), tuo rūpinasi patys nuteistieji, o laisvės atėmimo įstaigos administracija prižiūri, kad nuolat būtų teikiamos deratizacijos bei dezinsekcijos paslaugos. Atsakovė nesutinka su pareiškėju, kad dėl kenkėjų įstaiga nesiima jokių priemonių.
Atsakovė taip pat informuoja, kad patikrinus įstaigoje turimus medicininius įrašus, nenustatyta, kad pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių būtų patyręs sveikatos sutrikimų. Pažymi, kad nors pareiškėjas lankėsi pas psichologus, tačiau jokių nusiskundimų neišsakė.
Dėl žalos atlyginimo atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika dėl civilinės atsakomybės kilimo sąlygų ir nurodo, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LKT veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat, atsakovės vertinimu, niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 4 200 Eur neturtinės žalos suma.
Atsiliepimas
Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 22 d., atsikirsdamas į atsakovės atsiliepimą į skundą, pateikė skundo papildymą. Pareiškėjas jame nesutinka su LKT atsiliepimo argumentu, kad jis Kalėjimo administracijai nereiškė pretenzijų dėl kalinimo sąlygų. Teigia, kad dėl blakių buvimo skundėsi Kalėjimo Resocializacijos skyriaus 16 būrio auklėtojui ir prižiūrėtojui, kurie pažeidimus fiksavo vaizdo registratoriais, taip pat raštu. Pareiškėjas taip pat teigia, kad naujas ventiliatorius įdėtas, elektros laidai izoliuoti ir lubų šviestuvas sutvarkytas kelių dienų laikotarpyje po kreipimosi į teismą su skundu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad po kurio laiko buvo perkeltas į 15 būrio 7 brigadą, kur sąlygos dar blogesnės (b. l. 82-84).
Atsakovės atstovė LKT 2025 m. spalio 16 d. raštu pateikė nuomonę dėl skundo papildymo. LKT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundo papildymą pateikė praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą ir keičia skundo pagrindą. Papildomai LKT pažymi, kad su atsiliepimu į skundą pateikė teismui turimą informaciją ir dokumentaciją, kuri yra kaupiama, saugoma ir pildoma Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad nenustatyta, jog LKT pateikti rašytiniai dokumentai yra suklastoti ar neatitinka tikrovės (b. l. 85-87).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų/neveikimo, t. y. įkalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamų, teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Pagal teismų praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skunde minimu laikotarpiu, t. y. nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) atliko laisvės atėmimo bausmę LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) (b. l. 45-46).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis: atviri elektros laidai gyvenamojoje patalpoje, išimtas ventiliatorius ir nėra durų rankenos tualete, parazitai, kurie kandžiojo visą kūną ir neleido ilsėtis miego metu.
Dėl gyvenamosios patalpos įrengimo
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į Kalėjimo 16 būrio 9 brigadą (b. l. 19).
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą, remdamasi LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. Pažymos apie nuteistojo T. P. laikymo sąlygas Nr. LV-34090 (toliau – ir Pažyma apie laikymo sąlygas) duomenimis, nurodė, jog gyvenamoji patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, yra tvarkinga. Pravieniškių 2-ajame kalėjime yra laikomasi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, Higienos normos HN 134:2015 bei kitų teisės aktų reikalavimų, ir visi atsiradę pažeidimai ir (ar) neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir (ar) nuteistųjų veiksmų, tyčia gadinant ir laužant turtą, šalinami minimaliausiais terminais, gavus pranešimą apie gedimą ar sugadintą turtą. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 16 būryje 9 patalpoje vėdinimas yra per langą (b. l.14-18, 48-50).
Atsakovės atstovė į bylą pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog gyvenamojoje patalpoje, pažymėtoje Nr. 9, elektros instaliacija (rozetės, jungikliai, lubų šviestuvai) yra tvarkinga, įrengtas ventiliatorius (b. l. 55-60). Tačiau pareiškėjas skundo papildyme teigia, kad jo gyvenamojoje patalpoje elektros instaliacija ir lubų šviestuvas sutvarkyti, ventiliatorius įrengtas jau po jo kreipimosi į teismą dėl kalinimo sąlygų. LKT šių teiginių objektyviais įrodymais (atliktų remonto darbų aktais ir pan.) nepaneigė. Atsakovės atstovės pateiktos gyvenamosios patalpos Nr. 9 nuotraukos yra neinformatyvios. Iš atsakovės atstovės pateiktų nuotraukų nėra aišku kada yra užfiksuota gyvenamoji patalpa Nr. 9. Pažymėtina, kad teismo 2025 m gegužės 7 d. nutartimi atsakovės atstovė buvo įpareigota pateikti duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie pareiškėjo gyvenimo sąlygas (gyvenamųjų patalpų įrengimą, jų atitikimą higienos normoms) Pravieniškių 2-ame kalėjime skunde nurodytu laikotarpiu, o teisėjos 2025 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija pasiūlyta pateikti nuomonę dėl skundo papildymo. Taigi, pareiškėjo skundo teiginių dėl nesaugios gyvenamosios aplinkos (netvarkingos elektros instaliacijos, ventiliatoriaus nebuvimo) nepaneigus objektyviais įrodymais, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai ir yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka ir tuo jo teisės buvo pažeistos. Tai, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 9 buvę pažeidimai buvo sutvarkyti po pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos, pareiškėjo teisių pažeidimo nešalina.
LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 8 d. pažymoje Nr. RV-23-2851 nurodyta aplinkybė, kad T. P. Pravieniškių 2-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo ir atitikimo higienos normoms su skundais nesikreipė, teismo vertinimo nekeičia.
Dėl parazitų
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad gyvenamoje patalpoje Nr. 9 nuolat buvo blakių, kurios kandžiojo nuteistuosius, taip pat ir pareiškėją. Tvirtina, kad dėl blakių buvimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 9 jis skundėsi būrio auklėtojui ir prižiūrėtojui, kurie pažeidimus fiksavo vaizdo registratoriais.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Pateiktoje Pažymoje apie laikymo sąlygas nurodyta, kad LKT 2023 m. balandžio 21 d. pasirašė sutartį Nr. ST-217 su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama firma, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pažymoje nurodyta, kad tam, jog kenkėjų naikinimas būtų efektyvus, reikia tinkamai paruošti patalpas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V-974 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V- 55 „Dėl privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta Pavyzdinė atmintinė objektų (patalpų) parengimo graužikų ir nariuotakojų naikinimo darbams. LKT teigimu, ne visi nuteistieji palieka kenkėjų naikinimo darbus atliekamoje patalpoje savo asmeninius daiktus, kurie dėl to lieka neapdoroti kenkėjų naikinimui skirtomis priemonėmis. Pernešus į patalpą tokiomis priemonėmis neapdorotus daiktus kartu su jomis pernešami daiktuose esantys kenkėjai, kurie toliau veisiasi.
Teismo vertinimu, vien Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo faktas nepatvirtina, kad kenkėjai buvo veiksmingai naikinami. Iš į bylą pateiktų 2025 m. balandžio 14 d. ir 2025 m. balandžio 30 d. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų aktų kopijų matyti, kad Pravieniškių 2-jame kalėjime buvo nustatytos blakės (b. l. 50-51, 52-53). To iš esmės neneigia ir atsakovės atstovė. Taigi, akivaizdu, kad Kalėjimo taikomos kontrolės priemonės dėl parazitų naikinimo nebuvo pakankamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog jis galėjo būti sukandžiotas blakių. Nepaisant to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl blakių sukandžiojimo kreipėsi į gydytojus, įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad LKT ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais neužtikrino pareiškėjui švarios (be buitinių parazitų) aplinkos, todėl pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto nuostatas. Faktinė aplinkybė, kad LKT 2023 m. balandžio 21 d. pasirašė sutartį Nr. ST-217 su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri 2024 m. balandžio 11 d. Susitarimu Nr. ST-153 buvo pratęsta ( b. l. 22-44, 23-24) atsakovės deliktinės atsakomybės nešalina.
Dėl neturtinės žalos
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
LVAT taip pat yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024).
Pareiškėjas neturtinę žalą, kurios bendra suma 4 200 Eur, kildina iš pataisos įstaigos neteisėto neveikimo, neužtikrinus orių, teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasines kančias, sutriko miegas, nukrito svoris, tapo dirglus, apatiškas, nuolat kankina nuovargis.
Teismas, įvertinęs atsakovės padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjas nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. buvo kalinamas nesaugioje sveikatai gyvenamojoje aplinkoje (netvarkinga elektros instaliacija, konstatuotas blakių buvimas bausmės atlikimo laikotarpiu), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į tai, kad byloje nėra duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikio laipsnį pareiškėjo sveikatai (byloje yra duomenys ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad į sveikatos specialistus dėl to nesikreipė), į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 210 Eur kompensacija patirtai skriaudai atlyginti. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenustatyta kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent jo prašoma priteisti neturtinė žala.
Atsižvelgiant į tai, skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, priteisiant 210 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2025 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skundo papildyme nurodė ir daugiau faktinių aplinkybių, kurios nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamu pareiškėjo kalinimo Kalėjime laikotarpiu ir skunde pareikštų reikalavimų apimtimi, todėl teismas jų nenagrinėja ir nevertina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 210 (du šimtus dešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2025 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą pareiškėjo T. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.