- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- I-3640-386/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02364-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- E. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
2016-12-14 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas E. E. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-5) prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 6 000 € neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad Tauragės AVPK areštinėje buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo šiuos pažeidimus, sudarančius pagrindą atlyginti neturtinę žalą: kameros buvo perpildytos žmonių; kamerose nebuvo ventiliacijos; nebuvo galimybės kameras vėdinti pro langus; kamerose buvo žiurkių, utėlių, blusų ir tarakonų; kamerų lovos buvo surūdijusios; kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai; kamerų kaip ir viso pastato būklė buvo kritiška – liposi nuo sienų dažai, krisdavo tinkas nuo lubų; kamerose buvo drėgna; kamerose nebuvo įrengti budinčio pareigūno iškvietimo mygtukai, tualeto reikmenų spintelės, džiovyklos rūbams; kamerose nebuvo veidrodžių.
Pareiškėjas teigia, kad dėl kalinimo teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: jam sutrikdavo kvėpavimo sistema, ištindavo galūnės, kankindavo kosulys; nebuvo užtikrintas privatumas atlikinėjant gamtinius reikalus; buvo priverstas kentėti ir laukti kol užmigs kiti kaliniai, kad galėtų atlikti gamtinius reikalus; buvo pažeista garbė ir orumas; jautėsi įžeistas ir pažemintas, trikdomas; prarasdavo apetitą, kentėdavo nuo miego sutrikimų, niežėdavo odą; iki šiol sapnuoją kamerų vaizdus; pabuvus šiose kamerose atsirasdavo depresija, sutrikdavo sveikata.
Atsiliepimas
Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 14-18) nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas skirtingais laikotarpiais iš viso buvo laikomas 31 parą. Nurodo, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Mano, jog vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, ir paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nesutinka su Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtu, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Paaiškina, jog pagal teisės aktų reikalavimus vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pažymi, kad šis reikalavimas, buvo pažeistas 11 parų, tačiau pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo areštinės pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Pažymi, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, konvojuojama į teismus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje, be to, pareiškėjas areštinėje buvo laikomas neilgą laiko tarpą, todėl šis pažeidimas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ar sumenkinti pareiškėjo žmogiškojo orumo.
Nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra įrengti langai su orlaidėmis, kurias galima atsidaryti, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes išsivėdinti kamerą. Teigia, kad Tauragės AVPK periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Pažymi, kad areštinėje nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė – graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai atliekami periodiškai, juos atlieka specializuota įmonė su kuria yra sudaryta paslaugos teikimo sutartis. Nurodo, kad 2014-09-19 tikrinant areštinės kameras, buvo pastebėti graužikai, tačiau buvo iškart imtasi priemonių ir jie sunaikinti, todėl pareiškėjo teiginiai, kad kamerose buvo blusų, žiurkių bei tarakonų, pasitvirtina tik iš dalies. Teigia, kad lovos metalinės ir pastatytos šildomose patalpose, kurių susidėvėjimo neįtakoja lauko sąlygos, todėl pareiškėjo teiginiai visiškai neatitinka tikrovės. Nurodo, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais – kamerose įrengti 100x142 cm pločio sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara. Teigia, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodoma, kad kamerų sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė, bei veidrodis, todėl pareiškėjo teiginys, kad nėra veidrodžio - nepagrįstas. Nurodo, kad areštinėje yra laikomasi teisės aktų reikalavimų kamerose įrengti individualias spinteles maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalus, suolus arba taburetes, kabliukus drabužiams, sanitarinius mazgus, praustuves. Pažymi, kad areštinės kamerų remontas buvo daromas 2012-2013 metais, todėl teiginys, kad nuo sienų luposi dažai ir krito tinkas nuo lubų, visiškai neatitinka tikrovės. Teigia, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose būtų įrengtas mygtukas areštinės pareigūnui iškviesti.
Mano, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius žalos ir neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.
Pareiškėjas ar jo atstovas bei atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 12), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo E. E. teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje atskirais laikotarpiais nuo 2014-02-01 iki 2015-01-01, atlyginimo priteisimo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo II skirsnio matyti, kad Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016-11-21 tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-12076 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 20) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas: penktoje kameroje, kurios plotas 11,86 kv. m nuo 2014-03-25 iki 2014-04-04 su vienu asmeniu, trečioje kameroje, kurios plotas 12,68 kv. m, nuo 2014-06-17 iki 2014-06-27 su vienu asmeniu, ketvirtoje kameroje, kurios plotas 12,60 kv. m, nuo 2014-08-12 iki 2014-08-19 su dviem asmenimis, nuo 2014-09-02 iki 2014-09-04 su dviem asmenimis, nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18 su trimis asmenimis. Pažymėtina, kad Tauragės AVPK atsiliepime nurodė, kad kamerose įrengti 1,42 kv. m (100x142 cm) ploto sanitariniai mazgai. Taigi pagal šiuos duomenis pareiškėjas 14 parų, buvo laikomas kameroje, pažeidžiant Taisyklių 80 punktą – vienam asmeniui tekęs plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m, t. y. nuo 2014-08-12 iki 2014-08-19 bei nuo 2014-09-02 iki 2014-09-04 buvo 3,73 kv. m ir nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18 buvo 2,80 kv. m. Taigi, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. Tauragės AVPK atsiliepime nurodė, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktu, t. y. kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog aptartas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, todėl pareiškėjo teisė į privatumą, jam naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.
Dėl kitų sveikatos ir saugos reikalavimų neužtikrinimo
Nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01 policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820.
Pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 22-24, 25-27). Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014-02-11 patikrinimo akte Nr. AK-1 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės veikla vykdoma, pažeidžiant HN 37:2009 48 punkto (4-oje ir 5-oje kamerose langai nesandarūs) reikalavimą, tačiau pareiškėjas dėl šių pažeidimų nesiskundžia. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014-11-17 patikrinimo akte Nr. AK-159 nurodyta, kad atlikus patikrinimą pagal skundą 3-ioje kameroje nustatyti HN 37:2009 6, 21 punktų pažeidimai, t. y. areštinės 3-ioje kameroje nėra rozečių, matosi pliki laidai, langai iš neskaidraus stiklo, nedega viena iš dviejų lempučių, tačiau pareiškėjas dėl šių pažeidimų taip pat nesiskundžia.
Pagal HN 37:2009 53 punktą policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama teritorinėse policijos įstaigose nustatyta tvarka. Pagal Vabzdžių kontrolės darbų atlikimo žurnalo išrašą (b. l. 28) bei Graužikų stebėjimo ir naikinimo darbų (registravimo) žurnalo išrašo (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu kenkėjų nepastebėta. Po pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18, 2014-09-19 tikrinant areštinės kameras, buvo pastebėti graužikai, buvo imtasi priemonių jiems sunaikinti. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog graužikų galėjo būti pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu ir netinkamas jo laikymo sąlygas.
Kiti pareiškėjo nurodyti sveikatos bei saugos reikalavimų pažeidimai nepagrįsti jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.
Įvertinęs ir išanalizavęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis ir pažeista jo teisė į privatumą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Konstatuoti kitus pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 75 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio ir privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. E. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti E. E., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 75 (septyniasdešimt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.