Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2019 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme ir įpareigojant J. M. neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 mėnesius, dirbant po 20 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2020 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

2. 2021 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 50 parų arešto bausme;

3. 2025 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą – pinigus, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdu ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio sukūrė paskyrą ,,(duomenys neskelbtini)“, po ko 2024 m. spalio 7 d. 9 val. 58 min. M. Z. nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog turi automobilio žibintus, ko pasėkoje M. Z. 2024 m. spalio 7 d., 12 val. 03 min. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,SEB“ banke, pervedė J. M. 220 Eur už automobilio žibintus, tačiau jis detalių nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu J. M. apgaule, savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai M. Z. 220 Eur turtinę žalą.

Dėl nedidelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis:1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Būtinasis BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas J. M. dėl apgaule savo naudai įgyto nedidelės vertės svetimo turto pasitvirtino.

Nustatyti byloje duomenys, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas yra J. M. bei tai, kad 2024 m. spalio 7 d. 12:03:42 nukentėjusioji M. Z. į ją iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 220 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta: ,,Dalys“, po ko 2024 m. spalio 7 d. 12:37:00 iš šios sąskaitos buvo išgryninta 500 Eur, patvirtina, kad apgaule kaltinamojo užvaldyti pinigai buvo paimti ir kaltinamasis galėjo jais laisvai disponuoti savo nuožiūra, kas reiškia, jog nusikalstama veika buvo baigta.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo J. M. padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai kaip baigta nusikalstama veika.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis J. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nusikalstama veika buvo baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat skiriant bausmę įvertinama ir tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Paskutinį kartą kaltinamasis teistas 2025 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu už analogiško baudžiamojo nusižengimo padarymą. Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad kaltinamasis per paskutinius penkerius metus yra baustas 11 kartų, iš kurių 6 kartus baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (sukčiavimas), nuobaudos galiojančios, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 14–25). J. M. 2016 m. lankėsi Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre, buvo konsultuotas vaikų paauglių psichiatro, diagnozė F81.8 (kiti mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai), F90.0 (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas), F43.2 (adaptacijos sutrikimai) (2 t., b. l. 31). Priklausomybės ligų gydymas nebuvo taikytas (2 t., b. l. 31). Ankstesniais teismų procesiniais sprendimais J. M. buvo taikytos laisvės apribojimo ir arešto bausmės, šiuo metu kaltinamojo J. M. atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Visos aukščiau aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę, ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraus teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus tai, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš ankstesnio nubaudimo nepadarė, J. M. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant maksimaliam, už baudžiamuosius nusižengimus skiriamam, tokios rūšies bausmės dydžiui.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tai yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Ši sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės, pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės (15 parų arešto), ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį.

V. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Baudžiamojoje byloje M. Z. pareiškė kaltinamajam J. M. civilinį ieškinį dėl 220 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kokiu būdu žala buvo padaryta. Kaltinamasis padarytos turtinės žalos nėra atlyginęs. Civilinės ieškovės patirtos žalos dydį patvirtina byloje esantys įrodymai, kaltinamasis neginčijo civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos dydžio. Be to, civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, tai yra dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinės ieškovės patirta turtine žala, todėl civilinis ieškinys laikomas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinu visiškai, civilinės ieškovės M. Z. patirtą turtinę žalą 220 Eur, priteisiant iš kaltinamojo J. M..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Loreta Daukšienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. M.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 264,59 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (2 t., b. l. 142).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis nors ir yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, šiuo metu jo laisvė apribota, yra pagrindas manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma šiuo konkrečiu atveju yra neišieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam J. M. šioje byloje kardomosios priemonės nebuvo paskirtos, teismas, aplinkybių, jog reikėtų skirti kardomąsias priemones J. M. nenustatė, todėl kardomoji priemonė neskirtina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos 2024 m. spalio 17 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. M. UAB ,,Paysera LT“ banko sąskaitai, Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai apribojant nuosavybės teisę. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2025 m. balandžio 17 d. (1 t., b. l. 72–73). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi J. M. priklausančiam turtui – UAB ,,Paysera LT“ banko sąskaitai, Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. liepos 17 d. (2 t., b. l. 98–99). 2025 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi J. M. priklausančiam turtui – UAB ,,Paysera LT“ banko sąskaitai, Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo 2025 m. liepos 17 d. iki 2025 m. spalio 17 d. (2 t., b. l. 120–121). Civilinio ieškinio užtikrinimui laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies, kuria nukentėjusiajai M. Z. priteistas turtinės žalos atlyginimas, įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. M. sumažintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. M. paskirtą arešto bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės, pridedant dalį (15 (penkiolika) parų) Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį.

Nukentėjusiosios M. Z. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir M. Z. naudai priteisti iš J. M. 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš J. M. 264,59 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt devynis centus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

J. M. kardomosios priemonės neskirti.

J. M. UAB ,,Paysera LT“ banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies, kuria nukentėjusiajai M. Z. priteistas turtinės žalos atlyginimas, įvykdymo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.