Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-11 · Administracinė byla Nr. A-502-2385-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-3368-629/2010Sprendimas · 2010-11-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-11
Bylos Nr.
A-502-2385-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02521-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
I. J.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Aleksandras Doroševas
Administracinė byla Nr. A502-2385/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02521-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai I. J. ir jos atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,atsakovo atstovei Rasai Pačkauskaitei,vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009 m. spalio 14 d. sprendimą atsisakyti įrašyti ją į eilę būstui gauti vietoje Z. A. ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrių įrašyti I. J. į eilę būstui gauti vietoje Z. A..

Skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui pateikė prašymą dėl grįžtančių tremtinių sąrašo pakeitimo, prašydama įrašyti ją (Z. A. dukrą) į grįžtančių tremtinių sąrašus vietoje Z. A. kaip šeimos narį tuo pagrindu, kad Z. A. mirė. Paaiškino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-585 „Dėl grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, aprūpinamų būstu nuomos pagrindais Vilniuje, sąrašo tvirtinimo“ 2 punktu Z. A. buvo išbraukta iš sąrašo (pagrindas – mirties liudijimo pažyma). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 320, mirus pareiškėjui, teisė į būstą išlieka jo šeimos nariui, taip pat numatyta, kad grįžtančio asmens šeimos nariai yra – kartu gyvenantys jo tėvai, sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų taip pat vyresni kaip 18 metų – viengungiai, jeigu jie yra mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, t. y. išvardinami asmenys, kurie susiję giminyste, veda bendrą ūkį ir yra teisiškai bei ekonomiškai priklausomi nuo grįžusio asmens. Pareiškėja yra Z. A. dukra, jos sutuoktinis miręs, vaikai pilnamečiai ir gyvena kitoje šalyje. Pareiškėja grįžo į Lietuvą kartu su mama, nes mamai reikėjo nuolatinės globos. Abi kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, todėl, anot I. J., ji pripažintina mamos šeimos nariu, kadangi yra duktė, buvo mamos globėja ir tam tikra prasme maitintoja (išlaikytoja), jas abi siejo tie patys šeimos, teisiniai ir ekonominiai santykiai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 22-28) paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus 2010 m. birželio 29 d. rašto Nr. A51-14608 (2.11.3.11-SR3) „Dėl įrašymo į grįžtančių tremtinių sąrašą“ bei 2010 m. liepos 27 d. rašto Nr. A51-16521 (2.11.3.11-SR3) „Dėl įrašymo į grįžtančių tremtinių sąrašą ir įrašymo socialinio būsto nuomai“, o taip pat Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų patalpų komisijos posėdžio protokolo Nr. A16-570 (2.1.7-AD4) negalima laikyti administraciniais aktais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio prasme, kadangi juose nėra nuostatų, įtvirtinančių sprendimus, kuriais būtų pažeidžiamos ir/ar kitaip paveikiamos (nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos) pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Todėl nagrinėjamo ginčo negalima laikyti kilusiu dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.). ABTĮ 92 straipsnis numato, kad panaikinus skundžiamą aktą konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai. Šiuo atveju teismui pripažinus Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus raštą ar Komisijos posėdžio protokolą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, negalėtų būti atkurta iki ginčijamų raštų priėmimo buvusi padėtis, kadangi jokios teisinės pasekmės šių raštų pagrindu I. J. neatsirado. Minėti raštai yra informacinio pobūdžio pranešimai, kuriais pareiškėja buvo informuota apie tai, jog neatitinka teisės aktų reikalavimų, kuriais remiantis sudaromas grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, aprūpinamų būstu nuomos pagrindais Vilniuje, sąrašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 320 „Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2002-2007 metų programos ir Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija, toliau ir – Nutarimas) 2 punkte nustatyta, kad šioje programoje numatyta valstybės parama turi teisę naudotis Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys, išsaugoję teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, su savo šeimos nariais grįžtantys ar grįžę po 1990 m. kovo 11 d. nuolat gyventi į Lietuvą iš buvusios SSRS teritorijos (toliau vadinama – grįžtantys asmenys): 2.1. p. – politiniai kaliniai ir tremtiniai, kurie pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą yra paskelbti nekaltais Lietuvos Respublikai ir kuriems atkuriamos visos jų pilietinės teisės; 2.2 p. – asmenų, nurodytų 2.1 punkte, vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą yra pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas. Pagal Nutarimo 3 punktą, grįžtančio asmens šeimos nariai yra kartu gyvenantys jo tėvai, sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat vyresni kaip 18 metų – viengungiai, jeigu jie yra mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei į tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog yra politinė kalinė ar tremtinė, laikytina, kad ji, remiantis Nutarimu, nėra laikytina politinės tremtinės ir kalinės vaiku, kuriam pagal Nutarimo 2 ir 2.2 punktą pripažįstamas tremtinio teisinis statusas. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo įtraukti pareiškėją į grįžtančių asmenų sąrašą, kadangi, remiantis Nutarimu patvirtinto Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams tvarkos aprašo 6 punktu, pareiškėja, kad būtų įrašyta į pasirinktos savivaldybės grįžtančių asmenų, pageidaujančių nuomos pagrindais apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, sąrašą, be kitų dokumentų turėjo pateikti ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotą pažymėjimą, patvirtinantį nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą. Atsakovas akcentavo ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos (toliau – ir Komisija) protokolas Nr. A16-570 (2.1.7-AD4) surašytas 2009 m. spalio 14 d. I. J. apie jį buvo informuota 2010 m. birželio 29 d. raštu Nr. A51-14608 (2.11.3.11-SR3). 2010 m. liepos 27 d. raštu Nr. A51-16521 (2.11.3.11-SR3) pareiškėjai buvo pakartotinai suteikta informacija apie Komisijos 2009 m. spalio 14d. protokolą Nr. A16-570 (2.1.7-AD4), todėl kreipdamasi į teismą ji akivaizdžiai praleido ABTĮ 33 straipsnio l dalyje nustatytą terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjos I. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 82-90).

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2010 m. birželio 29 d. raštu Nr. A51-14608 (2.11.3.11-SR3) pareiškėjai buvo pranešta, kad jos prašymas yra nagrinėjamas Socialinio būsto skyriuje, taip pat paminėtos kai kurios teisės aktų nuostatos bei pažymėta, jog prašymas dėl įrašymo į grįžtančių kalinių ir tremtinių šeimų, aprūpinamų būstu nuomos pagrindais Vilniuje, sąrašą vietoje tremtinės Z. A. bus svarstomas Komisijoje, su svarstymo rezultatu ji bus supažindinta vėliau. Jokių kitų atsakovo priimtų sprendimų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2010 m. liepos 27 d. raštą Nr. A51-16521(2.11.3.11-SR3) „Dėl įrašymo į grįžtančių tremtinių sąrašą ir įrašymo socialinio būsto nuomai“ pareiškėjos paduotu prašymu į bylą pateikta nebuvo. Todėl teismas padarė išvadą, kad pirma minėtu raštu pareiškėja nebuvo informuota apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos protokolą Nr. A16-570(2.1.7-AD4), surašytą 2009 m. spalio 14 d. Individualiu administraciniu aktu teismas laikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2010 m. liepos 27 d. raštą Nr. A51-16521 (2.11.3.11-SR3), kuriame išdėstytas sprendimas dėl I. J. prašymo įrašyti į grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, aprūpinamų būstu nuomos pagrindais Vilniuje, sąrašą. Skundas dėl šio administracinio akto teismui paduotas 2010 m. rugpjūčio 25 d., t. y. laikantis ABTĮ reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 1214 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 320 „Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008-2012 metų programos (toliau – ir Programa) ir Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas (Programos 2 p.). Taip pat pareiškėja nepatenka į Programos 3 punkte įvardintų asmenų, turinčių grįžtančio asmens šeimos nario statusą, ratą, todėl Komisijos 2009 m. spalio 14 d. posėdžio protokolas Nr. A16-570(2.1.7-AD4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2010 m. liepos 27 d. raštas Nr. A51-16521(2.11.3.11-SR3) yra teisėti bei pagrįsti.

III.

Pareiškėja I. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 94-96) grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

Programos 3 punkto nuostata nepagrįstai siaurina ir riboja kitų, joje nenurodytų šeimos narių, teisę į mirusio asmens neturtinių teisių perėmimą, todėl nagrinėjama byla stabdytina, kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu spęsti dėl Programos 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.Atsakovo sprendimas pažeidžia teisingumo principą, nes pareiškėja, grįždama su motina nuolat gyventi į Lietuvą, kaip šeimos narys (duktė) atgavo Lietuvos Respublikos pilietybę. Ji nutraukė visus socialinius ir ekonominius ryšius su Rusijos Federacija, todėl turi teisėtą lūkestį į paramą apsirūpinant būstu.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 102-104) paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui nekilus abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, apeliacinio skundo prašymas sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas. Pažymi, jog I. J. neturi tremtinės teisinio statuso, taip pat nepatenka į Programos 3 punkte numatytą šeimos narių sąrašą. Be to, ji buvo informuota apie galimybes išsinuomoti socialinį būstą kitais, ne minimo nutarimo nustatytais, pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama nuginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2010 m. liepos 27 d. raštą Nr. A51-16521 (2.11.3.11-SR3), kuriuo atsisakyta ją įrašyti į grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, aprūpinamų būstu nuomos pagrindais Vilniuje, sąrašą.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad I. J. nepatenka į Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 320 (2007 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1215 redakcija, toliau – ir Aprašas), 2 punkte išvardytų asmenų grupę, kuriems laiduojama teisė į valstybės paramą apsirūpinti būstu Lietuvoje. Savo reikalavimų juridiniu pagrindu pareiškėja nurodo Aprašo 3 punktą, numatantį, kad grįžtančio asmens šeimos nariai yra kartu gyvenantys jo tėvai, sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat vyresni kaip 18 metų – viengungiai, jeigu jie yra mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai. I. J. įsitikinimu, ši nuostata diskriminuoja kartu su grįžtančiu asmeniu gyvenančius ir bendrą ūkį vedančius suaugusius jo vaikus, todėl pastarųjų atžvilgiu turėtų būti aiškinama plečiamai. Tokiai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

Iš Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2002–2007 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 320, ir Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008–2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1214, turinio matyti, jog šie dokumentai skirti skatinti okupacijų metais neteisėtai represuotų asmenų ir jų vaikų šeimų repatriaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės diskrecijos teisės apibrėžti subjektų ratą, kurį siekiama motyvuoti būsto lengvata, nevaržo jokia įstatyminė norma. Pasirinktas teisinis reguliavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustato vienodą politinių kalinių ir tremtinių, taip pat jų vaikų, kuriems yra pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas, teisinę padėtį, t. y. nedaro jokių išimčių dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar pan. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad juo pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti formalią visų asmenų lygybę. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog pareiškėja, apsispręsdama grįžti į Lietuvą, galėjo turėti lūkestį, t. y. pagrįstai tikėtis būti įrašyta į pasirinktos savivaldybės grįžtančių asmenų sąrašą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, konstatuoja, kad nei atvykimo, nei dabartiniu metu I. J. neatitinka Apraše nustatytų kriterijų, sudarančių prielaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 320 nustatytoms teisėms įgyti, todėl ginčijamos garantijos reikalauja visiškai nepagrįstai.

Dėl paminėto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas