Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Arvydo Žibo viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1261-191/2014 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei UAB „Sweco Hidroprojektas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2009-08-18 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1191-510/2009 yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad atsakovės 1994 metais parengtas namų valdos žemės sklypo planas apibrėžia G. Ž. žemės sklypo ribas. Pačios atsakovės 2007-05-18 raštas Nr. 1-681 ir skiriamosios ribos kontroliniai matavimai patvirtina, kad žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18 A, bendros ribos dalies - tvoros, esančios tarp taškų 5 ir 8, pirminio matavimo metu (1994 metais) koordinatės buvo nustatytos netiksliai. Taigi, matavimus atlikusi įmonė patvirtino, kad sklypų skiriamoji riba turėjo sutapti su esama tvora, tačiau dėl netikslumų plane nurodyta riba nesutapo su faktine tvoros buvimo vieta. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad tvora turėjo riboti sklypus ir tai, kad buvo netikslūs matavimai, patvirtino ir liudytojais apklausti A. K. ir A. K. teismo posėdžio metu. Šios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė yra kalta dėl dar 1994 metais netiksliai atliktų matavimų.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla. Byloje nustatyta, kad būtent pagal atsakovės parengtą žemės sklypo planą buvo suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaunas, ir nors jau 2007-05-18 buvo nustatyta, kad matavimai nėra tikslūs, atsakovė, turėdama visus įgalinimus bei specialias žinias, nesiėmė jokių veiksmų netiksliems matavimams ištaisyti. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010), kas paneigia skundžiamame sprendime išdėstytą nuostatą apie tai, kad šioje byloje yra netinkamas atsakovas. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai, tai yra netikslių matavimų atlikimas, ir suponavo situaciją, kad apeliantas (ieškovas) patyrė papildomus nuostolius teismo proceso metu bei patyrė neturtinę žalą. Remiantis suformuota teismų praktika bei CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka. Jei sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Ieškovas, pasinaudodamas įstatymo nuostatomis, vadovaudamasis atsakovės parengtu žemės sklypo planu, kreipėsi į teismą siekdamas apginti jo pažeidžiamas teises. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (1997-01-20, 2010-02-03 Konstitucinio teismo nutarimai).

Ieškinyje atsakovės atsakomybė yra kildinama iš deliktinės atsakomybės, kuri atsirado dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Atsakovei, kaip įstaigai, teikiančiai specializuotas paslaugas, yra keliami didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai. Atsakovė turi specialiųjų žinių, kurios yra naudojamos teikiant paslaugas. Atsakovė, atlikusi netikslius matavimus, tai raštu pripažindama ir neatlikdama matavimų tikslinimo, atliko neteisėtus veiksmus. Pati atsakovė nevykdė įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos, kas ir suponavo įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę atsakovei. Ieškovas, nežinodamas nei įstatymo imperatyvo, nei atsakovės neteisėtų veiksmų, rėmėsi netiksliais atsakovės matavimais ir, gindamas savo nuosavybę, iškėlė bylą teisme, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovės 1994 m. atlikti matavimai yra netikslūs, pralaimėjo bylą ir patyrė nuostolius.

1994 m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, ribos buvo nustatytos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates nustatant teodolitinių ėjimų ir/arba polinių matavimų metodais, įvertinant tuo metu leistinas matavimų paklaidas. Šiais metodais nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates buvo leidžiamos paklaidos, t. y. matavimai neturėjo būti absoliučiai tikslūs (žr. Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministerijos ir Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-03-31 įsakymu Nr. 174 (toliau – Metodika) 14.2–14.5 punktus, Metodikos 4 priedą). Įvertinus Plano rengimo metu (1994 m.) galiojusios Metodikos nuostatas, darytina išvada, jog tuo metu buvo leistinos tokios matavimų paklaidos: I-os eilės teodolitiniam ėjimui (ėjimas tarp atraminių punktų) ±0,30 m. (žr. Metodikos 4-o priedo 10 lentelės 4-a eilutę); II-os eilės teodolitiniam ėjimui (80 m. nuo gatvės iki sklypo centro) ±0,08 m. (žr. Metodikos 4-o priedo 10 lentelės 4 pastabą); poliniams matavimams (matavimams sklype) ±0,03 m. (žr. Metodikos 14.4 punktą); atitinkamai, Plano rengimo metu (1994 m.) suminė koordinuoto taško paklaida (leistinoji) buvo ±0,41 m. 1994 m. rengiant Planą matavimai buvo atlikti nuo Kauno m. poligonometrinių punktų tuo metu naudojamoje vietinėje Kauno koordinačių sistemoje ir nebuvo susiejami su valstybine geodezinių koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema (toliau – LKS). 2007 m. UAB „Hidroprojektas“ atliekant kontrolinius matavimus ir koordinates iš vietinės Kauno koordinačių sistemos pervedant į LKS koordinates, galėjo atsirasti papildomos paklaidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-09-30 nutarimu Nr. 936 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema – LKS. Šio nutarimo 4.1 punktu Valstybinei geodezijos tarnybai prie Statybos ir urbanistikos ministerijos buvo pavesta nustatyti perėjimo prie valstybinės koordinačių sistemos tvarką ir terminus. Pagal Perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buvusi Valstybinė geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos) 1996-01-05 įsakymu Nr. 1, 1 punkto nuostatas nuo 1996-02-01 Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. 1942 m. koordinačių sistemos ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema nuo 1996-02-01 nebenaudojama geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui. Pagal minėtos LKS tvarkos 11 punkto nuostatas visose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse, kol savivaldybių užsakymu nebuvo atlikti valstybinio GPS geodezinio pagrindo sutankinimo darbai, išimties tvarka buvo leidžiama geodezinius ir topografinius darbus vykdyti vietinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 31 punkte nurodyta, kad žemės sklypų planai rengiami ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, t. y. valstybės įmonei Registrų centrui teikiami toje koordinačių sistemoje, kuria naudojant buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kuri susieta su valstybine koordinačių sistema. Koordinates į valstybinę koordinačių sistemą perskaičiuodavo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata reglamentuoja, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – NTK nuostatai) nustatytą tvarką kadastriniai matavimai turi būti atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau – LitPOS) valstybinėje koordinačių sistemoje (žr. NTK nuostatų 211 punktą). Šis valstybinis geodezinis pagrindas leidžia nustatyti taško padėtį valstybinio geodezinio pagrindo punktų atžvilgiu 5 cm tikslumu. Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Taip pat šio tinklo susiejimo su valstybiniu geodeziniu pagrindu tikslumas neužtikrina NTK nuostatais nustatytų reikalavimų matavimo tikslumui atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus nuo vietinio tinklo punktų. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Analogiškos nuomonės yra ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išaiškinusi, jog „Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, t. y. sudarytas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vieningo paklaidų, atsiradusių transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžio. Šių paklaidų dydis yra skirtingas (pvz. Radviliškio rajono gyvenvietėse (Acokavų k., Alksnupių k., Baisogalos mstl., Gražionių k., Grinkiškio mstl., Kairėnų k., Kutiškių k., Radviliškio m. ir kt.) nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,071 m iki 0,474 m, Palangos miesto centrinėje dalyje nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,250 m iki 0,300 m, Šventojoje – nuo 0,500 m iki 0,700 m, Būtingėje – nuo 0,700 m iki 1,00 m).“. Laikytina, jog ir nagrinėjamu atveju, UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2006 m. rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18A planą ir transformuojant 1994 m. parengtame Plane nurodytas koordinates iš vietinės Kauno koordinačių sistemos į LKS, galėjo būti nuo kelių iki keliolikos centimetrų paklaidos. Kaip nurodoma atsakovės 2008-10-20 rašte Nr. 1-1292 Žemėtvarkos skyriui, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune matavimai 1994 m. galėjo būti atlikti su +,- 0,35 - 0,40 m tikslumu (lyginant su šiuolaikiniais matavimo metodais nustatytomis koordinatėmis). Atsakovė 1994 m. rengdama Planą teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tokie matavimų netikslumai yra ištaisomi vykstant atitinkamoms administracinėms procedūroms, kurių metu atliekami patikslinamieji matavimai, parengiamas patikslintas žemės sklypo planas ir patikslintos žemės sklypo ribos pažymimos kadastro žemėlapyje (žr. NTK nuostatų 125 ir 126 punktus). Teisės aktų leidėjas numatė tokią situaciją, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai, padaryti nesant itin tikslių matavimo prietaisų, bei dėl koordinačių konvertavimo iš vienos sistemos į kitą, gali skirtis nuo matavimų, atliktų panaudojant itin tikslius geodezinius prietaisus. Tokie matavimų netikslumai nelaikomi neteisėtais ar pažeidžiančiais trečiųjų asmenų teises. Todėl, net ir konstatavus, jog nagrinėjamu atveju Plane nurodytos žemės sklypo posūkio taškų koordinatės yra nurodytos neabsoliučiai tiksliai, tai jokiu būdu negali būti laikoma atsakovės neteisėtu veiksmu, dėl kurio ieškovui, neva, kilo žala (nuostoliai).

Rengiant Planą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18A naudotojai su Plano sprendiniais sutiko. VAĮ „Hidroprojektas“ 1995-02-21 surašė aktą, kuriame nurodė, jog „VAĮ „Hidroprojektas“ atliko (duomenys neskelbtini) g-vės Nr. 18 namų valdos žemės sklypo matavimus. Kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) g-vėje Nr. 20 savininkas J. Š. nepasirašo nenurodydamas priežasties.“ Šiame akte buvo suklysta nurodant sklypų adresus ir vietoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18A, nurodyta (duomenys neskelbtini) g. 20. Plano rengimo metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18A naudotojas buvo būtent J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kuriam 1999 metais mirus, šio žemės sklypo naudotoja tapo jo sutuoktinė G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Laikytina, jog J. Š., teisės aktų nustatyta tvarka nepareikšdamas jokių pretenzijų dėl Plano sprendinių teisingumo, su jais sutiko. Tai, jog Plano teisingumas buvo pripažįstamas, liudija ir tai, jog net 14 metų, t. y. iki pat 2008 m., dėl jo bei dėl Žemės sklypų naudojimosi nebuvo iškilę jokių teisinių ginčų.

Plano rengimo metu galiojusiose teisės aktuose buvo nustatyta žemės sklypų ribų tikslinimo tvarka pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, atsižvelgiant į faktiškai užimamo žemės sklypo ribas, ir teisė namų valdų savininkams pirkti žemės sklypą tokio dydžio, kokį faktiškai užima namų valda. (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punktas, Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 (toliau - Tvarka) 4 ir 5 punktai, Metodikos 5.1 punktas). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18 plotas ir ribos buvo nustatytos 1974-02-13 Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 75 ir patvirtintos įsiteisėjusiais 1977-05-05 Kauno miesto Panemunės liaudies teismo sprendimu bei LAT 1977-06-06 nutartimi. Skiriamoji riba tarp žemės sklypų nustatyta Respublikinio valstybinio inventorizacijos projektavimo ir paslaugų biuro padalinimo projektu, sudarytu pagal Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo užsakymą Nr. 2-245/77. Atsakovė, rengdama Planą, atsižvelgė į faktiškai naudojamo žemės sklypo plotą ir ribas, nustatytas minėtais sprendimais.

Kauno apygardos teismo 2009-08-18 nutartyje nurodyta: „Ieškovas patvirtino, kad šioje namų valdoje gyveno 1972–1980 metais ir nuo 2000 metų. Ieškovas pripažino, kad niekada nesinaudojo žeme, esančia kitoje tvoros pusėje.“ <...> matavimų netikslumai nesuteikia teisės ieškovui pretenduoti į kitoje tvoros pusėje esančią žemę, kurią, kaip pats ieškovas nurodė, niekada nesinaudojo.“.

Plano teisingumą jį suderindamas patvirtino Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos viršininkas (žr. Plano dešiniajame viršutiniame kampe esantį suderinimą). Ieškovas apeliaciniame skunde neteisėtais atsakovės veiksmais įvardina ir 1994 metais atliktų kadastrinių matavimų tikslinimo neatlikimą. Toks teiginys yra visiškai nepagrįstas. Kadastrinių matavimų tikslinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123–129 punktai. Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18A ribų tikslinimui 2007 m. buvo pradėta administracinė procedūra. Ją pradėjus, 2007-09-25 ieškovas raštu kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, nurodydamas, jog esama tvora neatitinka tikrųjų sklypo ribų, prašė nustatyti žemės sklypų ribas pagal 1974 m. urbanistikos skyriaus parengtas raudonas linijas. Šiame rašte yra žemėtvarkos skyriaus atsakingo darbuotojo įrašas, jog „Išaiškinta vietoje, raštiško atsakymo nereikia, 2007-10-18“. Nepaisant žemėtvarkos skyriaus raštiškų bei žodinių išaiškinimų, ieškovas stabdė pradėtą valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18A, Kaune, išpirkimo procedūrą bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18 koordinačių patikslinimo procedūrą nederindamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18A, Kaune, plano. Dar daugiau, ieškovas 2008-01-24 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakoves G. Ž. ir I. P. perkelti namų valdas skiriančią tvorą pagal valdų ribas bei perkelti atsakovėms priklausančią gyvatvorę nuo sklypo ribos įstatymų nustatytais atstumais. 2008-10-20 raštu Nr. 1-1292 UAB „Hidroprojektas“ informavo Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, kad žemės sklypų bendros ribos dalies (natūroje – tvora), koordinatės pirminio matavimo metu (1994 m.) pagal šių dienų matavimų tikslumų reikalavimus buvo nustatytos netiksliai ir pasiūlė patikslinti Plane nurodytas ribų taškų koordinates nekeičiant ploto ir esamos tvoros vietos. Atitinkamai, darytina išvada, jog pradėta kadastrinių matavimų tikslinimo administracinė procedūra buvo sustabdyta tik dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18A, Kaune, plano nederinimo. Todėl atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo atveju nėra.

2007-09-21 Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 51-4344(1.10) informavo ieškovą, jog Planas parengtas pagal tuo metu galiojusios metodikos reikalavimus. Nurodė, jog UAB „Hidroprojektas“, 2007 m. gegužės mėn. atlikusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune kontrolinius matavimus, nustatė, jog žemės sklypo posūkio taškų koordinatės nustatytos neteisingai. Paaiškino, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18A, išpirkimo dokumentų rengimas bus tęsiamas, kai UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateiks šio žemės sklypo planą, suderintą su žemės sklypų savininkais. Gavęs šį raštą, ieškovas, elgdamasis, kaip apdairus ir protingas žmogus, privalėjo suvokti, jog 1994 m. atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, matavimai yra netikslūs. Ieškovas elgėsi akivaizdžiai neprotingai, neįvertindamas minėtame rašte esančios informacijos ir manydamas, jog jam priklauso dalis kaimyninio sklypo, o žemės sklypus skirianti tvora stovi jo naudojamame žemės sklype. Ieškovas privalėjo įvertinti, jog šiuo metu, esant tikslesniems matavimams, Planas turi būti pakoreguotas, atitinkamai suderinant žemės sklypus skiriančios ribos kampų koordinates. Elgdamasis tokiu būdu (davęs sutikimą dėl žemės sklypų ribų tikslinimo), ieškovas būtų sudaręs sąlygas efektyviausiu ir greičiausiu būdu užbaigti pradėtą administracinę procedūrą – žemės sklypų ribos tikslinimą bei jo naudojamo žemės sklypo išpirkimo dokumentų parengimą. Nepaisant to, ieškovas elgėsi neatsargiai, nedėmesingai ir atsisakė duoti sutikimą dėl žemės sklypų ribų tikslinimo, nederino UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengto jo valdomo žemės sklypo plano, taip vilkindamas administracinę procedūrą, o galiausiai, jai dar nesibaigus, pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui. Šis ieškinys teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas, išaiškinant, jog ieškovas nepagristai atsisako duoti sutikimą dėl žemės sklypų ribų tikslinimo. Tai akivaizdžiai įrodo, jog ieškovas teikdamas ieškinį teismui piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, t. y. teikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį apie tai žinodamas ar turėdamas žinoti. Ši aplinkybė teismo sprendime buvo pagrįstai įvertinta kaip ieškovo didelis neatsargumas.

Atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip būtinų atsakovės civilinės atsakomybės elementų, nėra, todėl negali būti ir faktinio priežastinio ryšio tarp jų.

Neatnaujindamas ieškinio senaties termino teismas nepaneigė ieškovo teisės. Ieškovas neturi teisėto pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, nes jo prašoma priteisti žala yra paties ieškovo veiksmų pasekmė. Ieškovas nurodė, jog jis praleido ieškinio senaties terminą dėl ligos. LAT 2000-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000, aiškindamas dėl ligos, kaip svarbios termino paduoti apeliacinį skundą priežasties, yra nurodęs, jog „Liga svarbia apeliacinio apskundimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo apeliacinio skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi.“ Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Viešosios įstaigos Kauno centro poliklinikos 2013-10-02 pažymą, kurioje nurodyta, jog ieškovui nuo 2008 m. prasidėjo širdies skausmai, jis gydytas KMUK (toliau – Pažyma). Nurodoma, jog 2009 m. ieškovas gydytas stacionare, atsirado nuotaikos, miego sutrikimai. Teigiama, jog 2010 m. įvyko miokardo infarktas, vargino nerimas, apatija, depresija, gydytas kardiologo, endokrinologo, psichiatro. Sprendime teismas pagrįstai nurodė, jog ši Pažyma negali patvirtinti nei kada tiksliai atsirado svarbios senaties termino praleidimo aplinkybės (ieškovo liga), nei kada jos baigėsi. Sprendime teisingai nurodyta, jog ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1266-521/2009 Kauno miesto apylinkės teismui ieškovas padavė 2008-01-24, teismas sprendimą priėmė 2009-04-27, bylos nagrinėjimo dalyvavo ieškovas. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1191-510/2009 buvo priimta 2009-08-18. Teismo nutartyje nurodyta, jog bylos nagrinėjime dalyvavo V. L.. Atsižvelgiant į Pažymoje nurodytą ieškovo ligos pradžios momentą (2008 m.), ieškovas dalyvavo bylos nagrinėjime Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme jau sirgdamas. Miokardo infarktas, kaip nurodoma Pažymoje, ieškovą ištiko tik 2010 m. Atitinkamai, visą laiką nuo minėto sprendimo ir nutarties priėmimo iki miokardo infarkto, ieškovas savo teisės pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei nerealizavo. Pažymoje teigiama, jog po infarkto ieškovą kamavo depresija, apatija, nerimas. Akivaizdu, jog tokie ligos simptomai nesudaro pagrindo vertinti ieškovo sveikatos būklės kaip itin blogos, dėl kurios jis pats asmeniškai ar per atstovą nebūtų galėjęs realizuoti savo teisės pareikšti ieškinį. Pažymoje nėra nurodoma, kiek laiko truko minėti ieškovo sveikatos sutrikimai ir neaišku kada jie baigėsi. Atitinkamai, ieškovo pateikta Pažyma nepatvirtina, kad ieškovas ieškinio senaties termino eigos laikotarpiu sirgo tokia ligos forma, dėl kurios pats ar per atstovą nebūtų galėjęs savalaikiai paduoti ieškinio ir taip realizuoti savo teisės į teismo procesą. Nagrinėjamu atveju senaties terminas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prasidėjo ieškovui gavus 2009-08-18 nutartį. Atsižvelgiant į tai, senaties terminas reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baigėsi praėjus 3 metų laikotarpiui nuo minėtos nutarties įteikimo ieškovui. Atsižvelgiant į protingą dokumentų įteikimo terminą (apie 5 dienos), laikytina, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą baigėsi 2012-08-24. Ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs terminą daugiau nei metus laiko, kas akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovas savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, netyrė ir neanalizavo visų byloje esančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, parengusi namų valdos žemės sklypo planą 1994 m., jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė, matavimo netikslumai yra plano rengimo metu galiojusių teisės aktų leistino paklaidos dydžio ribose, atsižvelgiant ir į koordinačių transformavimo iš vienos koordinačių sistemos į kitą paklaidas, todėl atsakovės veiksmai rengiant planą nelaikytini neteisėtais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1974-02-13 Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 75 buvo suformuoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) g. 18 A, Kaune (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), padalinant vieną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune. Skiriamoji riba tarp žemės sklypų nustatyta Respublikinio valstybinio inventorizacijos projektavimo ir paslaugų biuro padalijimo planu, sudarytu pagal Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo užsakymą Nr. 2-245/77. Šiuo planu suformuotų žemės sklypų ribų teisingumas buvo patvirtintas 1977-05-05 Kauno miesto Panemunės liaudies teismo sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1977-06-06 nutartimi. 1977 m. tarp žemės sklypų buvo pastatyta tvora. 1994 m. VAĮ „Hidroprojektas“ atliko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, kadastrinius matavimus, parengė namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris 1995-04-12 Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos viršininko buvo patvirtintas, 1995-11-03 Kauno apskrities valdytojo administracija priėmė įsakymą Nr. 1464 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaunas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties su G. Ž. sudarymo. 2007-06-27 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius (Žemėtvarkos skyrius) raštu Nr. SI-4020(1.10) informavo ieškovą apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 18A, Kaune išpirkimo dokumentų tvarkymą (t. 1, b. l. 60) ir 2007-09-21 raštu Nr. 51-4344(1.10) – kad planas parengtas pagal tuo metu galiojusios metodikos reikalavimus, nurodė, kad atsakovė, 2007 m. gegužės mėn. atlikdama žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, kontrolinius matavimus, žemės sklypo posūkio taškų koordinates nustatė neteisingai, bei nurodė, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 18A, Kaune, išpirkimo dokumentų rengimas bus tęsiamas, kai UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateiks šio žemės sklypo planą, suderintą su žemės sklypų savininkais (t. 1, b. l. 22–23). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, gavęs 2007-09-21 Žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 51-4344(1.10) ir žinodamas, kad 1994 m. atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, matavimai netikslūs, elgdamasis nepakankamai apdairiai, nedėmesingai, neįvertindamas 2007-09-21 Žemėtvarkos skyriaus rašte esančios informacijos, nedavė sutikimo dėl žemės sklypų ribų tikslinimo, nederino UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengto jo valdomo žemės sklypo plano, taip užtęsdamas administracinę procedūrą, o galiausiai, jai dar nesibaigus, pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui įpareigojant atsakoves G. Ž. ir I. P. perkelti namų valdas skiriančią tvorą pagal valdų ribą (t. 1, b. l. 62–63). Ieškovas privalėjo įvertinti, kad esant tikslesniems matavimams planas turi būti pakoreguotas, atitinkamai, suderinant žemės sklypus skiriančios ribos kampų koordinates. 2007-09-21 Žemėtvarkos rašte buvo nurodyta, kad ištaisius klaidas, skiriamoji riba tarp žemės sklypų atitiktų esamos tvoros vietą. Taigi, kolegijos nuomone, pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus, teikdamas ieškinį ir apeliacinį skundą, būtent kas jam ir sukėlė neigiamas pasekmes – bylinėjimosi ir kitų su tuo susijusių išlaidų priteisimą.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad jis, remdamasis netiksliais atsakovės 1994 m. atliktais matavimais, paaiškėjusiais civilinės bylos Nr. 2-1266-521/2009 nagrinėjimo metu, pralaimėjo bylą ir patyrė nuostolius. Kaip jau buvo nurodyta, apie netikslius matavimus ieškovas buvo informuotas 2007-06-27 Žemėtvarkos skyrius raštu Nr. SI-4020(1.10) apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 18A, Kaunas išpirkimo dokumentų tvarkymą ir 2007-09-21 Žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 51-4344(1.10) apie tai, kad planas parengtas pagal tuo metu galiojusios metodikos reikalavimus, kad atsakovė, 2007 m. gegužės mėn. atlikdama žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, kontrolinius matavimus, žemės sklypo posūkio taškų koordinates nustatė neteisingai, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 18A, Kaune, išpirkimo dokumentų rengimas bus tęsiamas, kai UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateiks šio žemės sklypo planą, suderintą su žemės sklypų savininkais. Akivaizdu, jog apie matavimų, atliktų 1994 m., netikslumus ieškovas buvo informuotas iki jam 2008-01-24 kreipiantis į teismą su ieškiniu įpareigoti G. Ž. ir I. P. perkelti namų valdas skiriančią tvorą pagal valdų ribas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kaip matyti iš atsakovės teikto atsiliepimo į ieškinį ir paaiškinimų, UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2006 m. rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 18A planą ir transformuojant 1994 m. parengtame Plane nurodytas koordinates iš vietinės Kauno koordinačių sistemos į Lietuvos koordinačių sistemą, galėjo būti nuo kelių iki keliolikos centimetrų paklaidos. Kaip nurodoma atsakovės 2008-10-20 rašte Nr. 1-1292 Žemėtvarkos skyriui, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune matavimai 1994 m. galėjo būti atlikti su +,- 0,35–0,40 m tikslumu (lyginant su šiuolaikiniais matavimo metodais nustatytomis koordinatėmis). Tokie matavimų netikslumai yra ištaisomi vykstant atitinkamoms administracinėms procedūroms, kurių metu atliekami patikslinamieji matavimai, parengiamas patikslintas žemės sklypo planas ir patikslintos žemės sklypo ribos pažymimos kadastro žemėlapyje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 ir 126 punktai). Teisės aktų leidėjas numatė tokią situaciją, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai, padaryti nesant itin tikslių matavimo prietaisų, bei dėl koordinačių konvertavimo iš vienos sistemos į kitą, gali skirtis nuo matavimų, atliktų panaudojant itin tikslius geodezinius prietaisus. Tokie matavimų netikslumai nelaikomi neteisėtais ar pažeidžiančiais trečiųjų asmenų teises. Todėl, net ir konstatavus, jog nagrinėjamu atveju Plane nurodytos žemės sklypo posūkio taškų koordinatės yra nurodytos neabsoliučiai tiksliai, tai jokiu būdu negali būti laikoma atsakovės neteisėtu veiksmu, dėl kurio ieškovui kilo žala (nuostoliai).

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgdamas nei į suformuotą teismų praktiką, nei į paties apelianto sveikatos būklę ir jo amžių, nei į ieškinio reikalavimus, nepagrįstai taikė ieškinio senaties institutą.

Ieškovas nurodė, jog jis praleido ieškinio senaties terminą dėl ligos. Vadovaujantis LAT suformuota praktika, liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti ieškinį ar skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Viešosios įstaigos Kauno centro poliklinikos 2013-10-02 pažymą (t. 1, b. l. 25) (toliau – Pažyma), kurioje nurodyta, jog ieškovui nuo 2008 m. prasidėjo širdies skausmai, jis gydytas KMUK, 2009 m. ieškovas gydytas stacionare, atsirado nuotaikos, miego sutrikimai, 2010 m. gruodžio mėn. įvyko miokardo infarktas, vargino nerimas, apatija, depresija, gydytas kardiologo, endokrinologo, psichiatro, šiuo metu būklė kompensuota. Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ši Pažyma negali patvirtinti nei kada tiksliai atsirado svarbios senaties termino praleidimo aplinkybės (ieškovo liga), nei kada jos baigėsi. Nustatyta, jog ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1266-521/2009 Kauno miesto apylinkės teismui ieškovas padavė 2008-01-24, teismas sprendimą priėmė 2009-04-27, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1191-510/2009 priimta 2009-08-18, bylos nagrinėjime ieškovas dalyvavo. Akivaizdu, jog Pažymoje nurodyti sveikatos sutrikimai, prasidėję 2008 m., niekaip nesutrukdė pačiam ieškovui asmeniškai dalyvauti bylos nagrinėjime Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme. Kadangi miokardo infarktas, kaip nurodoma Pažymoje, ieškovą ištiko tik 2010 m. gruodžio mėnesį, neaišku nei tai, kas ieškovui sutrukdė ginti savo teises pateikiant ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo nuo 2009-08-18 nutarties gavimo iki miokardo infarkto, nei tai, kada ieškovo būklė po patirto infarkto ir pritaikyto gydymo tapo tokia, kai ieškovas galėjo imti rūpintis savo teisių gynimu. 2013-10-02 Pažymoje teigiama, jog po infarkto ieškovą kamavo depresija, apatija, nerimas ir tai, jog šiuo metu paciento būklė kompensuota, tačiau pažymėtina, jog, kaip matyti iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-07-29 sprendimo, 2013-07-11 ieškovui jau buvo paskirtas advokatas. Akivaizdu, jog Pažymoje nurodyti susirgimai 2013 m. liepos mėnesį nesutrukdė ieškovui kreiptis teisinės pagalbos į advokatus, todėl, kolegijos nuomone, bet kokiu atveju minėti susirgimai niekaip negali pateisinti ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu tik 2013-10-15, t. y. daugiau kaip po trijų mėnesių nuo kreipimosi į Tarnybą. Nagrinėjamu atveju senaties terminas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prasidėjo ieškovui gavus 2009-08-18 nutartį. Atsižvelgiant į tai, senaties terminas reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baigėsi praėjus 3 metų laikotarpiui nuo minėtos nutarties įteikimo ieškovui. Atsižvelgiant į protingą dokumentų įteikimo terminą (apie 5 dienos), laikytina, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą baigėsi 2012-08-24. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi ieškinio senaties terminą praleidęs daugiau nei metus laiko, o jo pateiktai Pažymai nepatvirtinant fakto, jog ieškovas tiek ieškinio senaties termino pabaigoje (2012-08-24), tiek daugiau kaip metus laiko po senaties pasibaigimo iki kreipimosi į teismą 2013-10-15 būtų sirgęs tokia ligos forma, dėl kurios pats ar per atstovą nebūtų galėjęs savalaikiai paduoti ieškinio ir taip realizuoti savo teisės į teismo procesą, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovas savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.

Nagrinėjamuoju atveju nenustatyta, kad pritaikius ieškinio senatį būtų paneigta ieškovo teisėta teisė. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo materialinių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo pasisakė ir ieškinį atmetė nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į ieškinio reikalavimo teisėtumą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007 nėra pagrindo vadovautis, kadangi minėtoje civilinėje byloje ieškinys buvo atmestas pritaikius ieškinio senatį ir nevertinus ieškinio reikalavimų teisinio pagrįstumo.

Nors apeliacinės instancijos teismas ir pripažįsta, jog atsakovė UAB „Sweco Hidroprojektas“ (buvusi VAĮ „Hidroprojektas“) pagal šioje byloje pareikštą ieškinį yra tinkamas atsakovas (kadangi ieškovas žalą kildina iš VAĮ „Hidroprojektas“ 1994 m. netiksliai padaryto žemės sklypų plano, kuriuo remdamasis ieškovas 2008-01-24 pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, o, ieškinį ir apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo buvo priteistos 4 227 Lt bylinėjimosi išlaidos), tačiau nagrinėjamuoju atveju šios aplinkybės konstatavimas neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ieškinys atmestas nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų rengiant planą bei dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.