- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-18
- Bylos Nr.
- 2A-1191-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- G. Ž., I. P.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovui advokatui J.Los, atsakovei G. Ž., jos atstovui advokatui D.Varnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1266-521/2009 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovėms G. Ž. ir I. P., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sklypo ribų ir pagal atsakovių G. Ž. ir I. P. priešieškinį ieškovui V. L. dėl nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. L. patikslintame ieškinyje (1t., b.l.70-71) nurodė, kad kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės G. Ž. ir I. P. savavališkai sumontavo tvorą ieškovo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2006 metų rugpjūčio mėnesį buvo atliktas žemės sklypo matavimas ir nustatytos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Pagal pateiktus ribų brėžinius aiškiai matyti, kad tvora yra ieškovo sklypo ribose. Tai matoma ir atsakovės pateiktame brėžinyje. Kad atsakovės tvorą pastatė ne ant sklypo ribos, o ieškovui priklausančiame sklype patvirtina jų pačių pateiktas sklypo atidalinimo planas, kuri užsakė Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismas, bei kurio pagrindu ir buvo atliktas sklypų atidalinimas. Tvoros ilgis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus UAB „Hidroprojektas" matavimus yra 24,39 m. o pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ matavimus - 23,89 m, kas gali sudaryti apie 21 kv. m. Tujų gyvatvorė yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 20-40 cm. nuo tvoros, nors šie augalai turi būti pasodinti 3 metrų atstumu nuo tvoros. Eglės pasodintos šalia tvoros pagal sklypo atidalijimo liniją. Šie augalai pasodinti 0,5 m. atstumu nuo tvoros, kuri yra ginčo objektas. Jie yra priskiriami prie aukštaūgių augalų ir užstoja šviesą namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė įpareigoti atsakoves G. Ž. ir I. P. perkelti namų valdas skiriančia tvorą pagal valdų ribas ir įpareigoti atsakoves perkelti joms priklausančią gyvatvorę nuo sklypo ribos įstatymų numatytais atstumais.
Atsakovės priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą dėl žemės sklypo ribų tikslinimo ir dėl to pakeisti teisinį santykį, nustatant, kad ieškovo sutikimas dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimo duomenų tikslinimo pagal 2008 m. birželio 25 d. parengtą kontrolinių matavimų brėžinį yra nereikalingas. Atsakovės priešieškinyje nurodė, kad 1994 metais nustatant sklypo kadastro duomenis buvo nukrypta nuo tikslių matavimų, dėl to nėra ginčo, kad juos reikia taisyti pagal esamą tvorą. Tvoros vieta buvo atskaitos taškas suformuojant ir parduodant žemės sklypą Nr.18. Žemės sklypo dydis po patikslinimų nesikeičia. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jo sklypas, davus prašomą sutikimą sumažėtų, nėra pakankama tam, kad ieškovo nesutikimą laikyti pagrįstu. Per apsirikimą 1994 metais sklypą pamatavus netiksliai, ieškovui neturi atsirasti teisė nesutikti su klaidos atitaisymu. Ieškovo noras ateityje turėti keliais kvadratiniais metrais didesnį sklypą įstatymo neginamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai. Teismas pripažino, kad ieškovas V. L. nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribų tikslinimo, nustatant, kad ieškovo V. L. sutikimas dėl atsakovių G. Ž. ir I. P. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimo duomenų tikslinimo pagal 2008 m. birželio 25 d. parengtą kontrolinių matavimų brėžinį yra nereikalingas. Teismas priteisė iš ieškovo V. L., 3627 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovėms G. Ž. ir I. P.. Teismas priteisė iš ieškovo V. L. 44,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovei G. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0563 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 0,0507 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija. Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), padalinti 1974 m. vasario 13 d. Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 75. 1977 m. gegužės 5 d. Kauno m. Panemunės liaudies teismo sprendimu J. Š. buvo įpareigotas grąžinti G. Ž. ir K. Ž. priklausančio sklypo dalį ir atstumti šaligatvį nuo gyvenamojo namo pamatų tokiu atstumu, koks numatytas inventorizacijos biuro plane – projekte, patvirtintame 1977 m. balandžio 11 d. Teismas padarė išvadą, kad geodeziniai matavimai yra atlikti ne tik ieškovo naudojamam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (jis nėra jo savininkas), bet ir dar anksčiau, atsakovių privačios nuosavybės teise turimam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Jais nustatyta, kad atsakovės turi 0,0563 ha ploto žemės sklypą. Jeigu atsakovės tvorą perkeltų taip, kaip pageidauja ieškovas, šis sklypas sumažėtų, būtų pažeisti atsakovių interesai, nesilaikoma 1995 m. sudarytos žemės pirkimo – pardavimo sutarties bei 1995 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo (b.l.44-45), kurie nėra ginčijami ir nėra nuginčyti. Dėl ieškovo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimų neatitikimų ištaisymo dar nėra pasibaigusios atitinkamų institucijų vykdomos procedūros. Kol atsakovių sklypo ribos, jų suformavimo dokumentai bei registro ir kadastro duomenys nėra pakeisti, nėra pagrindo perkelti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skiriančią tvorą. Atsakovių tvora yra įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Atsakovių tujos yra pasodintos maždaug prieš 20 metų, ir joms netaikomas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkto reikalavimas, nes šis priedas įsigaliojo tik 2004 m. balandžio 7 d. Priešieškiniu atsakovės prašo pripažinti, kad ieškovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą dėl žemės sklypo ribų tikslinimo. Darytina išvada, kad tikslinti duomenis yra būtina. Kadangi gretimą atsakovių sklypui sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudoja ieškovas, jam taip pat kyla pareiga derinti sklypo plano pakeitimus (patikslintus duomenis) arba motyvuotai nesutikti (atsisakyti) derinti minėtus pakeitimus. Pagrįstų motyvų nesutikti su tikslinimu ieškovas nenurodė.
Šalies argumentai
Ieškovas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir įpareigoti atsakoves atlikti kontrolinius matavimus bei atstatyti sklypo ribas pagal VĮ Registrų centro ir kadastro duomenis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Pagal pateiktus nustatytų ribų brėžinius aiškiai matosi, kad tvora yra ieškovo sklypo ribose. Teismo motyvai nepagristi nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų apklausa. Nesuprantama, kaip teismas nustatė atsakovių sklypo ribas. Teismas, tenkindamas atsakovių priešieškinį peržengia visas padorumo, teisingumo ir protingumo ribas, pripažindamas, kad visi atlikti matavimai yra netikslus, ir kad juos reikia tikslinti. Teismas į priešieškinį reaguoja, kaip į būtinumą tikslinti sklypų ribas, tačiau nepareikalauja, kad šie tikslinimai būtu atlikti remiasi UAB „Hidroprojektas“ 2008 m. birželio mėnesį atliktais matavimais. Ieškovo motyvai dėl UAB „Hidroprojektas“ pateiktų planų yra objektyvūs ir pagristi specialistų parodymais. Ne ieškovo kaltė, kad matininkai, norėdami atsilyginti už gautą užsakymą, žinodami paklaidų normas, sąmoningai mažino ieškovo sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovės atsiliepime nurodė, kad neaišku, kuo yra grindžiamas apeliacinis skundas dėl neva ydingo teismo sprendimo. Teismui pateiktame 2005 m. rugsėjo 21 d. NTR duomenų išraše tarp teisėtai įregistruotų ir mums priklausančių „Kitų statinių“ yra pažymėta tvora. Jos kadastro duomenų fiksavimo metai nurodomi 1992 m. liepos 28 d. Tai reiškia, kad tvora buvo iki atsakovei G. Ž. išsiperkant sklypą 1995 metais iš valstybės. 1977 metais teismas nusprendė dėl sklypų ribų, ir jokia tvora iki ieškinio pareiškimo šioje byloje nebuvo ginčo objektas 20 metų. Paaiškėjus, kad 1994 metais atlikti matavimai formuojant atsakovių sklypą buvo netikslūs, valstybinės žemės valdytoja Kauno apskrities viršininko administracija bei atestuoti matininkai teismui patvirtino, kad šias matavimo klaidas reikia taisyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė G. Ž. yra 0,0563 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (1t., b.l.20). Ji nuosavybės teisę į šį žemės sklypą įgijo 1995 m. gruodžio 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.919/95-2615 (1t., b.l.42-43). Šio sklypo ribas nustato namų valdos žemės sklypo ribų planas (1t., b.l.120). Sklype esantys pastatai nuosavybės teisėmis yra įregistruoti atsakovių I. P. ir G. Ž. vardu (1 t., b.l.136-137). Ieškovas naudojasi gretimu 0,0507 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija (1t., b.l.22).
Tarp šalių kilo ginčas dėl šių žemės sklypų ribos. Ieškovas ieškinį pagrindė teiginiu, kad tvora yra pastatyta jo sklypo ribose. Šiuo argumentu taip pat yra grindžiamas ir ieškovo apeliacinis skundas.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, laiko, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir patenkindamas priešieškinį, pilnai ir visapusiškai įvertino byloje surinkus įrodymus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas.
Nustatyta, kad 1974 m. vasario 13 d. Kauno miesto DŽDT VK sprendimu (b.l.30) buvo nuspręsta padalinti į du sklypus namų valdą, esančią Kutūzovo (dabar – (duomenys neskelbtini)) 18 ir 18a. Prie šio sprendimo yra pridėtas sklypo padalijimo planas (1t., b.l.31). Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismas 1977 m. gegužės 5 d. sprendimu (1t., b.l.24), kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos Aukščiausios Teismo Civilinių bylų kolegijos 1977 m. birželio 6 d. nutartimi (1t., b.l.26-28), patenkino G. Ž. ieškinį ir įpareigojo J. Š. perkelti šaligatvį tokiu atstumu, koks numatytas inventorizacijos biuro patvirtintame plane. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, kad sklypų ribas skirianti tvora buvo pastatyta tais pačiais 1977 metais. Ieškovas taip pat patvirtino, kad šioje namų valdoje gyveno 1972-1980 metais ir nuo 2000 metų. Ieškovas pripažino, kad niekada nesinaudojo žeme, esančia kitoje tvoros pusėje. Kaip minėta, atsakovės G. Ž. sklypo ribas apibrėžia VAĮ „Hidroprojektas“ 1994 metais parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas (1t., b.l.120). UAB „Hidroprojektas“ 2007 m. gegužės 18 d. raštas Nr. 1-681 (1t., b.l.151) ir skiriamosios ribos kontroliniai matavimai (1t., b.l. 152) patvirtina, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendros ribos dalies – tvoros, esančio tarp taškų 5 ir 8, pirminio matavimo metu (1994 metais) koordinatės buvo nustatytos netiksliai. Taigi matavimus atlikusi įmonė patvirtino, kad sklypų skiriamoji riba turėjo sutapti su esama tvora, tačiau dėl netikslumų plane nurodyta riba nesutapo su faktine tvoros buvimo vieta. Tai, kad tvora turėjo riboti sklypus, ir tai, kad buvo netikslūs matavimai, patvirtino ir liudytojais apklausti A. K. ir A. K. (teismo posėdžio protokolas, 1t., b.l.143). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad šie matavimų netikslumai nesuteikia teisės ieškovui pretenduoti į kitoje tvoros pusėje esančią žemę, kuria, kaip pats ieškovas nurodė, niekada nesinaudojo. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad būtina patikslinti sklypų ribas, ir kad perkelti tvorą nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo išvadų.
Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl gyvatvorės perkėlimo, todėl ši teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos dalykas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo atsakovėms 3627 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 127 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį (1t., b.l.138), ir 3500 Lt atstovavimo išlaidų. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo atsakovams per didelę sumą už advokato pagalbą. Sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Pagal Lietuvos advokatų tarybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punktą vien tik už atsiliepimo į ieškinį surašymą numatytas maksimalus koeficientas, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, yra 3. Tokio pačio dydžio maksimalus koeficientas yra numatytas ir už priešieškinio surašymą. Taigi vien už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį parengimą numatyta maksimali suma yra didesnė už teismo priteistą sumą. Įvertinus tai, kad atsakoves atstovavęs advokatas dalyvavo dar ir 7 teismo posėdžiuose, teismo priteista 3500 Lt atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo atsakovei G. Ž. priteistinos 600 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliaciniame procese (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. L. atsakovei G. Ž. 600 Lt (šešis šimtus litų) už advokato pagalbą apeliaciniame procese.