- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1065-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02913-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- L. Š., A. J. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys – L. Š., A. J. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio pagrindu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. Š. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13451-989/2018 (e2-473-989/2019) nevykdymą, t. y. 2018 m. gruodžio 24 d. nesudarius sąlygų suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) A. J. Š. pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, baudą priteisiant išieškotojo naudai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. J. Š. atsiliepime nurodė, jog prašoma skirti nuobauda yra teisinga ir tikslinga; skolininkė rodo nepagarbą teismo nutarčiai ir gina savo tariamą teisę neteisiniais metodais. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad numatytą dieną, 2018 m. Šv. Kūčių vakarą, jis atvyko pasiimti vaiko, tačiau į vaiko gyvenamąją patalpą nepateko, nes skolininkės su vaiku nebuvo namuose, ji buvo išvykusi, o apie išvykimą jis nebuvo informuotas. Apie atvykimą buvo informavęs SMS žinute, kaip nurodyta teismo nutartyje. Suinteresuotas asmuo A. J. Š. prašė konstatuoti teismo nutarties vykdymo pažeidimą, tačiau baudos L. Š. neskirti, kadangi tai galėtų pažeisti paties vaiko interesus. Išieškotojo atstovas prašė skirti skolininkei minimalią baudą už teismo nutarties nevykdymą.
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. Š. su antstolės pareiškimu dėl baudos skyrimo nesutiko, prašė baudos neskirti. Nurodė, jog antstolė nepateikė informacijos apie 2019 m. sausio 23 d. surašytą aktą, kuriuo konstatavo, jog L. Š. nesudarė sąlygų A. J. Š. bendrauti su nepilnamečiu vaiku; antstolė pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau ir SVI) nustatytą tvarką, nes iki akto surašymo nepriėmė patvarkymo dėl sprendimų vykdymo tvarkos. Iš akto turinio neaišku, kaip ji vykdė SVI numatytą pareigą aptarti su valstybine vaiko teisių apsaugos institucija tokio sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Teigė, kad antstolės 2019 m. sausio 23 d. aktas yra neteisėtas, todėl neteisėtas ir kreipimasis dėl baudos skyrimo. Taip pat pažymėjo, jog po 2018 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo atsirado naujų reikšmingų aplinkybių, - 2018 m. rugsėjo 10 d. šalių vaikui nustatytas sunkus neįgalumas, gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini)) pažymose nurodė vaikui būtiną rutininį pastovumą, pastovią gyvenamąją vietą, pastovią lovą, valgymo vietą ir kt. Vaiko tėvo veiksmai iš esmės prieštarauja vaiko interesams, neatitinka medikų nurodymų bei pažeidžia prioritetines vaiko teises į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Tėvai mediacijos metu susitarė, kad bendravime turi būti pereinamasis laikotarpis patvirtina, t.y. iš esmės susitarė, kad 2018 m. birželio 8 d. nutartyje nurodyta tvarka neaktuali; 2018 m. spalio 15 d. vaiko tėvas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, prašydamas padėti nustatyti bendravimo tvarką su (duomenys neskelbtini) sergančiu vaiku, t.y. suprato, kad nutartimi nustatyta tvarka neatitinka vaiko interesų. Vaikas, būdamas jam nepažįstamoje aplinkoje, patirtų baimės ir nesaugumo jausmą. Tėvas gruodžio pradžioje žinojo kur bus vaikas Šv. Kūčių dieną, vaiko mama kvietė tėtį atvažiuoti ir bendrauti. Tai, kad jis neskambino ir neklausė, kur yra vaikas su mama, rodo, kad jis buvo informuotas, tačiau pats neatvyko bendrauti su vaiku.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) išvadoje nurodė, jog tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka pakeista 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, dėl kurios A. J. Š. pateikęs atskirąjį skundą. Tarnybos nuomone, L. Š. veikė atsižvelgdama išskirtinai į sūnaus sveikatos būklę (jo specialiuosius poreikius), tačiau šios aplinkybės neatleidžia šalių nuo pareigos vykdyti teismo nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi antstolės A. S. pareiškimą tenkino, skyrė skolininkei L. Š. 10 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-473-989/2019, nevykdymą, ją priteisiant išieškotojo A. J. Š. naudai.
6. Teismas nustatė, kad teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, kurioje teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė laikiną tėvo A. J. Š. ir sūnaus D. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią, be kita ko: „vaiko tėvas su sūnumi 2018 m. švenčia Šv. Kūčias, t. y. pasiima sūnų Šv. Kūčių dieną iki 18 val.“. Išieškotojas A. J. Š. 2018 m. gruodžio 24 d. atvyko į vaiko gyvenamąją vietą tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė tą dieną pasiimti sūnų. Iš 2018 m. birželio 8 d. nutarties motyvuojamosios dalies turinio teismas padarė išvadą, jog teismas nustatė vietą, iš kurios vaiko tėvas pasiima vaiką, t. y. vaiko gyvenamosios vietos. Aplinkybė, jog skolininkė gruodžio mėnesį informavo išieškotoją, kad 2018 m. gruodžio 24 d. ji su vaiku bus išvykusi pas savo tėvus, nepaneigia fakto, jog nebuvo laikomasi teismo nutartyje nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Teismo vertinimu, 2018 m. gruodžio 21 d. gavusi iš išieškotojo SMS žinutę, jog jis ketina 2018 m. gruodžio 24 d. atvykti ir pasiimti vaiką, skolininkė negalėjo nesuvokti, kad išieškotojas su skolininkės ketinimu per Šv. Kūčias su vaiku išvykti pas savo tėvus nesutiko.
7. Teismo vertinimu, vaiko motina, atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę ir specialistų rekomendacijas, galimai pagrįstai neleisdavo vaiko tėvui pasiimti vaiką su nakvyne, tačiau ši aplinkybė negalėjo būti pagrindu neleisti vaiko tėvui Šv. Kūčių dieną pabendrauti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje, neimant jo su nakvyne. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad apie vaiko diagnozę – (duomenys neskelbtini), L. Š. tapo žinoma dar 2018 m. rugsėjo 10 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog ji iki 2018 m. gruodžio mėnesio kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas konstatavo, kad L. Š. nesudarydama vaiko tėvui A. J. Š. galimybės 2018 m. Šv. Kūčių dieną bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. Š. neįvykdė teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties, kuri tuo metu buvo galiojanti ir privaloma vykdymui.
8. Atsižvelgęs į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkretaus teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodo, teismas skyrė skolininkei vienkartinę baudą. Įvertinęs tai, kad iki ir po ginčo epizodo vaiko tėvui iš esmės nėra trukdoma bendrauti su sūnumi, bauda už teismo sprendimo nevykdymą L. Š. skiriama pirmą kartą, kad ji augina nepilnametį vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumas, dėl ko didesnės baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti jo poreikių tenkinimui, teismas skyrė skolininkei 10 Eur dydžio baudą.
9. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju antstolė neprivalėjo surašyti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kadangi teismo nutartyje yra nustatyta aiški jos vykdymo tvarka, o antstolis neturi teisės savo patvarkymu keisti teismo nutartyje nustatytą jos vykdymo tvarką. Atsižvelgdamas į tai, kad antstolė informavo skolininkę apie įpareigojimą vykdyti teismo nutartį, skolininkė teismo nutartyje nustatytu terminu ir tvarka teismo nutarties neįvykdė, teismas padarė išvadą, jog antstolė pagrįstai ir teisėtai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skolininkei skyrimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas turėjo įvertinti, ar vaiko tėvo teisė pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka yra svarbesnė už neįgalaus vaiko interesus bei šio vaiko teisę į saugias gyvenimo sąlygas.
10.2. Teismas turėjo įvertinti, ar mama tinkamai atstovavo vaiko interesus, nustatyti, ar išieškotojas turi teisę į satisfakciją piniginės išraiškos forma, jei jis žino, kad jo teisių įgyvendinimas prieštarauja vaiko teisėms.
10.3. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad antstolis neturėjo pareigos kreiptis į vaiko teisių apsaugą užtikrinančias institucijas, kad šios pateiktų išvadą byloje dėl teismo nutarties vykdymo tvarkos bei neturėjo pareigos priimti patvarkymo dėl šios nutarties vykdymo. Apeliantės manymu, ši išvada turėjo būti gauta iki 2018 m. gruodžio 24 d. Antstolis kreipdamasis dėl tokios išvados pripažino, kad ši išvada būtina. Joje nurodyta, kad pasimatymuose su tėvu būtinas psichologo ir antstolio dalyvavimas. Antstolio vykdoma nutartis priimta iki sunkaus neįgalumo nepilnamečiam vaikui nustatymo (dar nebuvo atlikti visi tyrimai); vaiko tėvas neigė vaiko ligą. Nors teismas nurodo, kad SVI yra nurodyta teisė, o ne pareiga tokią išvadą gauti, apeliantė pažymi, kad šiuo atveju teismas turėjo vertinti – kokiam subjektui ši diskrecija taikoma. Teigia, jog ši diskrecija taikoma antstoliui. Antstolė iki Akto surašymo antstolė nepriėmė patvarkymo dėl sprendimų vykdymo tvarkos (SVI 25 punktas). Apeliantė neturėjo galimybių susipažinti su iki tokio patvarkymo privalomai turima surinkti medžiaga – Tarnybos išvada bei negalėjo pateikti savo nuomonės dėl šios išvados bei įrodymų. Iš antstolės pateikto Akto turinio neaišku, kaip ji vykdė SVI nurodytą pareigą – aptarti su Vaiko teisių apsaugos institucija tokio sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Antstolės 2019 m. sausio 23 d. Aktas yra neteisėtas ir naikintinas.
10.4. Antstolė nevykdė pareigos informuoti apeliantę apie vykdomąją bylą, teisės aktų nustatyta tvarka neįteikė jai vykdomųjų dokumentų. Antstolė, turėdama informaciją apie apeliantės darbo vietą, žinodama, kad apeliantės rekvizitai prieinami viešai, turėdama apeliantės elektroninio pašto duomenis ir telefono numerį, nesinaudojo šia informacija ir nesiuntė apeliantei skirtų dokumentų. Be to, vykdomoje teismo nutartyje buvo duomenys, kad skolininkę atstovauja advokatas.
10.5. Nėra pagrindo teigti, jog apeliantė užkirto kelią bendrauti tėvui su vaiku nustatyti dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, todėl nutartis, kuriuo teismas konstatavo šį pažeidimą yra nepagrįsta. Apeliantės teigimu, tėvas nesiekė bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje, jis siekė vaiką pasiimti nakvynei pas save. Apeliantės nuomone, teismas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų, nes 2018 m. birželio 8 d. nutartyje tokios teisės tėvui, už kurios pažeidimą nubausta apeliantė, nėra.
10.6. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad tarp bylos šalių nebuvo susitarimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Tai, kad vaikas Kūčias švenčia pas vaiko mamos tėvus yra vaiko mamos šeimos tradicija, apie kurią tėtis žinojo. Teismas neįvertino apeliantės argumentų, kad vaiko tėvas atvykęs neskambino vaiko mamai, nesiteiravo, kur yra vaikas. Apeliantės įsitikinimu, tai patvirtina aplinkybę, kad vaiko tėvas sąmoningai veikė taip, kad galėtų inicijuoti šią bylą.
Atsiliepimas
10.7. Apeliantė palaiko argumentus išdėstytus atsiliepime į antstolės prašymą. Papildomai informavo, kad vaiko tėvas nuo 2019 m. vasario mėnesio neišreiškė noro bendrauti su vaiku savaitgaliais, kaip, kad numatyta šiuo metu galiojančioje nutartyje dėl bendravimo tvarkos. Tai, apeliantės manymu, parodo, kad vaiko tėvo tikslas yra ne bendravimas, o skyrybų proceso vilkinimas ir noras bet kokiais būdais pakenkti apeliantei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino antstolės pareiškimą ir skyrė skolininkei baudą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos) nevykdymą.
13. Iš civilinės bei vykdomosios bylos Nr. 0177/18/01916 nustatyta, kad antstolė A. S. 2018 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S-18-177-6587 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį Nr. e2-13451-989/2018, kuria nustatyta A. J. Š. laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi D. Š.. Antstolė 2018 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S018-20941 įpareigojo L. Š. įvykdyti 2018 m. birželio 8 d. nutartimi nustatytą (išieškotojo) A. J. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. Š. tvarką: „vaiko tėvas su sūnumi 2018 m. švenčia Šv. Kūčias, t. y. pasiima sūnų Šv. Kūčių dieną iki 18 val. ir grąžina pirmą Kalėdų dieną iki 18 val.“. 2018 m. gruodžio 27 d. išieškotojas informavo antstolę, kad 2018 m. gruodžio 24 d. 17 val. jam atvykus į skolininkės gyvenamąją vietą pasiimti sūnų pagal teismo nustatytą grafiką, niekas durų neatidarė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. 1SD-292 (atsakydama į antstolės prašymą) pateikė antstolei informaciją apie šeimą, taip pat rekomendavo vaiko tėvams sudaryti sąlygas bei netrukdyti teismo nutartimi nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir siekiant ateityje užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, kituose vaiko pasimatymuose su tėvu galėtų dalyvauti vaiko tėvas, antstolis ir psichologas; nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko psichologinį saugumą, psichologo dalyvavimas išieškotojui bendraujant su sūnumi būtų naudingas. 2019 m. sausio 16 d. L. Š. antstolei pateikė paaiškinimą dėl 2018 m. gruodžio 24 d. tėvo negalėjimo bendrauti su sūnumi, kuriame nurodė, jog vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nustatytas sunkus neįgalumas; kad medicinos specialistai nerekomenduoja keisti vaiko gyvenamosios vietos, o prie bet kokių pokyčių pratinti vaiką palaipsniui, dalyvaujant skolininkei arba auklei, kad skolininkė informavo išieškotoją, kad ji Šv. Kūčių dieną su vaiku bus pas savo tėvus, jų gyvenamojoje vietoje, todėl jei jis norės atvykti pas vaiką, tai turėtų atvykti pas juos, nes teismo nutartyje nėra nurodyta iš kurios vietos vaiko tėvas turėtų pasiimti vaiką. 2019 m. sausio 23 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. BA19-274, nustatydama, jog 2018 m. gruodžio 24 d., t. y. Šv. Kūčių dieną tėvas A. J. Š. negalėjo bendrauti su vaiku D. Š., nes šiam atvykus vaiko gyvenamosios vietos adresu durų niekas neatidarė. Antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsniu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo L. Š. už teismo nutarties nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. Š. pateikė atskirąjį skundą.
14. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį - jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, <...>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
16. Sprendžiant dėl baudos už teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka buvo pažeista, t. y. formaliai teismas turėjo pagrindą skirti ieškovei baudą, tačiau teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju buvo būtina įvertinti tai, kad apeliantė teismo nutarties nevykdė dėl objektyvių priežasčių.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pripažino, kad vaiko motina, atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę ir specialistų rekomendacijas, galimai pagrįstai neleisdavo vaiko tėvui pasiimti vaiką su nakvyne, o konstatavęs, kad ši aplinkybė negalėjo būti pagrindas neleisti vaiko tėvui Šv. Kūčių dieną pabendrauti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje, neimant jo su nakvyne, neįvertino nutarties, už kurios nevykdymą skyrė baudą, turinio. Bylos duomenimis, vaiko tėvas siekė bendravimo su vaiku griežtai pagal teismo nustatytą tvarką (2019 m. sausio 22 d. el. laiške antstolės prašė išduoti išrašą, kad vaikas nebuvo perduotas teismo nustatytu metu).
18. Šioje byloje reikšminga ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis Nr. e2-473-989/2019, kuria pakeista 2018 m. birželio 8 d. nutartimi nustatyta vaiko D. Š. ir A. J. Š. bendravimo tvarka (skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusi). Iš šios nutarties turinio matyti, kad atsakovas A. J. Š. prašė nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią sūnus būtų paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas ne tą pačią dieną. Teismas sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, neįvertina medikų nurodymų ir rekomendacijų, todėl jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. 2018 m. birželio 8 d. nutartimi nustatytą vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką teismas pakeitė tenkindamas ieškovės (vaiko mamos) prašymą, pagal kurį nakvynės ne vaiko gyvenamojoje vietoje nenumatytos; be to, nustatyta, kad tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant vaiko motinai. Pažymėtina, kad pakeisdamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas rėmėsi iš esmės tais pačiais dokumentais, kuriuos apeliantė pateikė ir į šią bylą ((duomenys neskelbtini)). Taigi, faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti bendravimo tvarką jau egzistavo 2019 m. gruodžio 24 d., todėl nesant duomenų, kad apeliantė, nesudarydama galimybės atsakovui bendrauti su vaiku pagal 2018 m. birželio 8 d. nustatytą tvarką veikė savo, o ne vaiko interesais, bei atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus (skatinti skolininką įvykdyti prievolę), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo skirti skolininkei baudą nebuvo.
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju, baudos ieškovei skyrimas neatitiktų civilinio proceso tikslų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės A. S. pareiškimas dėl baudos skolininkei L. Š. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties nevykdymą, skyrimo atmestinas (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skolininkei L. Š. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties nevykdymą, skyrimo.