Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-897-1196/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-12-18
Bylos Nr.: 1-897-1196/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43069-2024-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Miglė Janovičienė
Kaltinamasis: J. G.
Civilinis ieškovas: J. G., M. K.
Advokatai: Laureta Ulbienė

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.9.13Kiti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo klausimai
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-897-1196/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43069-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.13; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 18 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingai Bakšaitei, Agnei Janickienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorei Jūratei Žvironienei,

kaltinamajam J. G. (J. G.), jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. G. ir M. K. (M. K.),teismo medicinos ekspertei Rasai Gaidienei,vertėjai Viktorijai Mikelevič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. G. (J. G.) 2024 m. lapkričio 2 d. apie 10.50 val., pirties, esančios, adresu (duomenys neskelbtini), pastate ant laiptų panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį sutuoktinę - J. G., t. y. tyčia su metaliniu strypu vieną kartą sudavė į dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje;

taip pat, 2024 m. lapkričio 2 d. apie 10.50 val., pirties, esančios, adresu (duomenys neskelbtini), pastate panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. K., t. y., užlipęs į antrą pastato aukštą tyčia rankoje turėtu metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 2 kartus per galvą, po ko numetęs nukentėjusįjį veidu ant grindų, turėtu metaliniu strypu apglėbė kaklą ir dusino. M. K. atsikėlus nuo grindų, sudavė nukentėjusiajam metaliniu strypu nenustatytą skaičių smūgių į galvą, kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant laiptų ir nusirideno žemyn į pirmą aukštą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, įlipo į šalia pirties esantį tvenkinį, kuriame buvo įkritęs nukentėjusysis, kuris siekdamas išvengti tolimesnių J. G. smurtinių veiksmų, nubėgo į pastato antrą aukštą ir šoko iš balkono, kur priplaukęs prie M. K. kairės rankos kumščiu sudavė į veidą, o dešinėje rankoje turėtu metaliniu strypu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į kairę ranką, kai nukentėjusysis šia ranka siekė išvengti smūgių. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam M. K. penkias žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairės akies vokuose, kairėje plaštakoje, kairio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu nugaroje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinėje kojoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. dėl pareikšto kaltinimo (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. su vaikais buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atsigėręs su sūnumi arbatos planavo rūkyti mėsą. Tuo metu namuose buvo dukra, J. G. namuose nebuvo, su ja negyveno, nes vyko skyrybų procesas. Užkūrė rūkyklą ir nuėjo kabinti mėsos ant kabliukų. Atsisukęs nuo rūkyklos pamatė prieš save stovintį nepažįstamą asmenį, kuris elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, lyg būtų kažko pavartojęs. Paklausė, ką jis veikia jo kieme ir paprašė išeiti iš kiemo. Pagalbos iš karto nekvietė, norėjo išsiaiškinti priežastį, ką nepažįstamasis veikia jų kieme. Nepažįstamas asmuo pradėjo grasinti, kad jį nužudys, papjaus, užkas, kad jis jam trukdo gyventi, provokavo muštynes. Bijodamas dėl sūnaus sveikatos ir gyvybės, užstojo savo kūnu sūnų, esantį lauke ir ėjo link nepažįstamo vyro. Nepažįstamas asmuo artėjo prie pirties, galvoje sukosi mintys, kad ko nors blogo nepadarytų J. G. ar žalos turtui. Priėjus iki tvenkinio, vyriškis pradėjo bėgti, pamanė, kad pabėgs iš kiemo ir viskas pasibaigs, tačiau jis nubėgo į pirtį ir po kelių sekundžių iš ten išbėgo su maždaug 40 cm ilgio peiliu. Laikydamas dešinėje rankoje peilį, akivaizdžiai jį demonstravo, mosikavosi. Jis išsigando, nesitikėjo, kad jį užpuls, pagalvojo, kad tik pagąsdins, bet priėjęs arčiau supjaustė visą pilvą. Kai susirietė iš skausmo, tuomet vyriškis jį užpuolė. Buvo šoko būsenoje, todėl kur dingo peilis neatsimena, gal jį išmušė, ar vyriškis pats kažkur jį numetė. Jam paslydus ir nukritus, vyriškis jį prispaudęs mušė iš viršaus. Jis vyriškį nustūmė nuo savęs. Tuomet vyras nubėgo į sodybos pastatą (pirtį), jis bėgo paskui, nes galvojo, jog pirtyje yra žmona ir jai gresia pavojus. Įbėgo į pirtį, pamatė, kai J. G. leidosi iš antro aukšto laiptais žemyn, prasilenkė ir nubėgo į apačią, prasilenkiant tarp jų jokio fizinio kontakto nebuvo. Užlipo į antrą aukštą, nors J. G. prašė jo nelipti, norėjo išvaryti nepažįstamą asmenį, be to buvo išsigandęs dėl savo gyvybės, vaikų saugumo ir turto, todėl užlipęs į antrą aukštą, vyriškį pradėjo mušti. Vyriškis užtraukė megztinį jam ant galvos ir jį mušė, buvo sumušta galva, labai skaudėjo. Kiek tęsėsi muštynės, pasakyti negali. Nustūmė vyriškį nuo savęs, prašė išeiti iš namų. Stovėjo tarpduryje šalia laiptų, kai vyriškis eidamas įsikibo į jį, o jis įsikibo į jį ir kartu nusirideno laiptais į apačią, prašė jo išeiti, o jis vėl pradėjo kilti į antrą aukštą. Einant link išėjimo pamatė kaip kažkas žemyn galva nukrito iš balkono ir nusirideno laiptais į apačią. Po balkonu yra betoninė terasa, grindinys ir pakankamai statūs, aštrūs laiptai. Vyriškis nuriedėjęs nuo laiptų, atsistojo ant tiltuko ir vėl pradėjo grasinti nužudymu. Įšokęs į tvenkinį provokavo muštynes. J. G. tuo metu sėdėjo mašinoje. J. G. motina tuo metu išėjo iš už pirties kampo su draugu ir pradėjo šaipytis. Vyriškis iš tvenkinio išlipo tuomet, kai pasirodė visi liudytojai. Tuomet su sūnumi, kuris stovėjo kitame tvenkinio krante nuėjo namo, ketindamas nusiprausti ir iškviesti policiją, bet policija atvažiavo jam dar nespėjus paskambinti. Policijos pareigūnams pasakė, kad nori rašyti pareiškimą dėl grasinimo, tačiau policija patarė nusiraminti ir kitą dieną atvykti į komisariatą parašyti pareiškimą. Tik vėliau suprato, kad visas įvykis galimai buvo surežisuotas, nes vyko skyrybų procesas. Labai pergyveno dėl vaikų gerovės, norėjo juos apginti, norėjo apginti šeimą, žmoną, savo orumą ir garbę, todėl savo veiksmus vertina kaip gynybinius. Žaizdos ant nukentėjusiojo, kaip ir pas jį, galėjo atsirasti krentant nuo laiptų, be to nukentėjusysis šoko iš balkono žemyn galva, nuriedėjo betoniniu grindiniu ant tiltuko, dėl ko taip pat galėjo atsirasti sužalojimai. Pareikštus civilinius ieškinius sutiktų atlyginti tuo atveju, jeigu būtų išteisintas, atlygintų ligonių kasų civilinį ieškinį, 100 Eur nukentėjusiajam, nesutinka atlyginti dalykų, nesusijusių su byla, taip pat nesutinka nukentėjusiajai atlyginti 2 000 Eur, sutiktų sumokėti 100 Eur moralinei žalai atlyginti už tai, kad norėjo ją apginti.

Motyvuojamoji dalis

3. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. pastebėjo, jog pirties name neveikia kondicionierius, todėl paskambino draugui M. K. ir paprašė pagalbos pataisyti kondicionierių ir sutvarkyti antrąjį aukštą. Atvykus draugui nuėjo į antrąjį aukštą išstumti lovas, jiems būnant antrame aukšte pamatė, kad kažkas užėjo į pirtį, nors durys buvo užrakintos, tik vėliau suprato, kad spyna sulaužyta. Užėjęs į pirtį vyras pradėjo lipti į antrą aukštą, jį sutiko per vidury laiptų lipant laiptais žemyn. J. G. buvo nusiteikęs agresyviai, rankoje laikė metalinį strypą, buvo su medžiaginėmis pirštinėmis. Bandė vyrą sulaikyti už rankos, bet jis pastūmė ją į sieną ir sudavė į dešinę ranką strypu. J. G. nubėgo į kambariuką, kuris yra po dešine puse, kur lovos buvo sustumdytos ir sudavė M. K. porą kartų strypu per galvą, jis bandė gintis nuo smūgių iškeldamas rankas. Pribėgusi norėjo juos išskirti, kai besistumdant jie nukrito ant grindų ir vyras pradėjo smaugti M. K. pagalvėmis ir rankomis, atsisėdo visu svoriu ant M. K. ir jį dusino. Prašė nusiraminti, norėjo paskambinti policijai, bet vyras jai neleido, numetė telefoną, norėjo jį sugadinti, kad negalėtų prisiskambinti. Paėmusi telefoną paskambino savo motinai ir pranešė apie muštynes, paprašė paskambinti į policiją. Matė, kai vyras, būdamas apačioje, pasiėmė didelį virtuvinį peilį, tuo metu M. K. buvo ant laiptų, vyras šaukė, kad jį nužudys, papjaus, peiliu daužė M. K. telefono ekraną, gulėjusį ant grindų. Norėjo bėgti, bet išgirdo, kad kažkas iškrito iš antro aukšto, vėliau suprato, kad draugas nušoko pro balkoną į vandenį. Vyras nubėgo paskui M. K., sustojo prie vandens, nenorėjo leisti jam išeiti iš kūdros, vėliau įlipo į vandenį ir pradėjo jį daužyti vandenyje su strypu, draugas pastoviai panerdavo į vandenį. Strypas buvo storas, apie pusę metro storio. Kai vyras daužė M. K. visa tai matė motina A. K. su kaimynu. Vyras išgirdęs mamą ir pamatęs kaimyną išlipo iš kūdros, pasiėmė marškinėlius, strypą ir pagrasino kaimynui, kad jeigu kam prasitars - sutvarkys jį, jeigu prieš jį liudys ir išėjo. Buvo baisu, M. K. buvo apsipylęs krauju, patalynė, čiužiniai, sienos, pirtis – viskas buvo kruvina. Padėjo M. K. išlipti iš kūdros, jis atsisėdo, pradėjo netekti sąmonės, greitoji jį išvežė ant neštuvų, nes jis negalėjo paeiti. M. K. galvoje matė dideles žaizdas, supjaustytą, išplyšusią galvą, vos pati sąmonės neprarado. Kaimynas vėliau sakė, kad J. G. atvažiavęs pas jį prašė neliudyti teisme, pradėjo meluoti, kad M. K. jį puolė peiliu. Sūnus matė tik įvykio pabaigą, kai vyras lipo iš kūdros. Negali pasakyti iš kur pjautinės žaizdos ant J. G., gal jis apsidraskė, kai stumdėsi su M. K.. J. G. buvo kraujuotas nuo M. K. kraujo, kai vyras kūdroje apsiplovė, ant jo kūno nematė jokių sužalojimų. Prašo tenkinti civilinį ieškinį, nes patyrė skausmą, po įvykio liko mėlynė ant dešinės rankos žasto ir mėlynė ant kojos, negalėjo dirbti, nedarbingume buvo apie du mėnesius, negalėjo miegoti, pakelti rankos;

3.2. asmens apžiūros 2024 m. lapkričio 2 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus J. G., nustatyti sekantys sužalojimai: dešinės rankos viršutinėje dalyje matomas patinimas, pamėlynavimas ir įdrėskimas. Vizualiai daugiau smurtinių žymių ant apžiūrimo asmens kūno nesimato;

3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024 m. lapkričio 5 d. išvados Nr. G 3623/2024 (01) duomenimis, J. G. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame žaste, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kietu buku ir buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais;

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė papildomoje išvadoje nurodė, kad neatmetama, kad geležiniu strypu, kaip kietu, buku briauną turinčiu daiktu galėjo J. G. būti padarytas sužalojimas dešiniame žaste, t. y. poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu.

3.5. nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. apie 8.00 val., atvyko pas draugę J. G., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini) padėti sutaisyti kondicionierių ir sustumdyti lovas. Su J. G. buvo antrame aukšte, kai J. G. išgirdo, kad kažkas pradėjo laužtis į patalpas, todėl nubėgo į apačią. Jis išgirdo J. G. klyksmą ir pamatė, kad jos vyras J. G. lipa laiptais į antrą aukštą, rankoje laikė metalinį strypą (maždaug 40 cm ilgio). J. G. norėjo jį sutramdyti, bet jai neišėjo, todėl J. G. užėjęs į kambarį su metaliniu strypu sudavė juo du kartus į galvą. Apsiginti nespėjo, susistumdė su J. G., bandė strypą išlaužti iš jo rankos, jam tai pasisekė ir strypas nukrito. Besigrumiant jiedu nukrito ant lovos, jis užvertė J. G. megztinį į viršų ir pradėjo jį daužyti. Kai J. G. atsikėlė, jį numetė ant grindų ir pradėjo daužyti, smaugti. J. G. prašė vyro nusiraminti, bet jis jos negirdėjo. J. G. norėjo jį pasmaugti, bet jis kažkaip ištrūko ir vėl pradėjo muštis. J. G. vis bandė numesti jį nuo laiptų, vienu momentu neišsilaikė ir abu nukrito nuo laiptų. Jis nubėgo į viršų pasiimti laikrodžio, tuo metu J. G. nubėgo kviesti pagalbos, pamatė, kai J. G. paėmė peilį nuo stalo ir bėgdamas į viršų sakė: „aš tave padursiu“. Pagalvojęs, kad J. G. gali jį sužeisti, nušoko nuo balkono (antro aukšto), paleido rankomis balkono turėklus, nukrito ant žemės ir nusirideno į kūdrą, kuri yra prie pat namo. Norėjo išlipti iš vandens, bet atbėgo J. G. su strypu ir peiliu ir neleido jam išlipti iš kūdros, bėgiojo aplink kūdrą. Išmetė peilį, pasiėmė metalinį strypą ir įlipo į kūdrą, priplaukęs pradėjo kumščiu daužyti veidą, sudavė ir strypu, jis buvo bejėgis, beprarandantis kūdroje sąmonę. Po to atėjo J. G. mama, jos kaimynas, kurie pradėjo rėkti, prašė J. G. nusiraminti. J. G. išlipo iš kūdros, atėjo jo sūnus ir abu nuėjo namo. Buvo bejėgis, todėl išlipti iš vandens padėjo J. G.. Atvažiavusi greitoji pagalba jį išvežė. Po muštynių kraujavo galva, jautė stiprų fizinį skausmą, kuris buvo visame kūne, sąmonės praradęs nebuvo;

3.6. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024 m. gruodžio 12 d. išvados Nr. G 3622/2024 (01) matyti, kad M. K. nustatyta: penkios žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairės akies vokuose, kairėje plaštakoje, kairiame pade, kairio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai nugaroje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai ir kraujosruva dešinėje kojoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku ir / ar briauną turinčiu daiktu (-ais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 2 d. Sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvidešimt vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Sužalojimai keliuose galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių;

3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė papildomoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į M. K. kairio pado vidinio krašto I-o padikaulio projekcijoje bei I-me piršte nustatytos poodinės kraujosruvos savybes ir lokalizaciją, neatmetama, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ar krentant iš nedidelio aukščio ant laiptelių. M. K. nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.8. liudytoja A. K. parodė, kad J. G. buvęs dukters J. G. vyras. Įvykio dieną buvo namuose su kaimynu, kai paskambinusi dukra vos prakalbėdama pasakė: „mama, mus žudo“. Pasimetė, paprašė kaimyno bėgti su ja kartu, iš susijaudinimo negalėjo net paskambinti pagalbos numeriu, „112“ iškvietė jau būdama pas dukrą prie pirties namelio. Atbėgusi pamatė kruviną dukrą, buvo juoda ranka, veidas ir kūnas buvo kruvinas. Prie pirties, kūdroje pamatė žentą, kuris su metaliniu strypu mušė M. K. per galvą. Matėsi, kad vyras buvo praradęs jėgas, panerdavo po vandeniu ir vėl išlįsdavo. Ji žentui šaukė: „J., nemušk, sėsi į kalėjimą“, o jis nekreipė dėmesio, gal apie 10 minučių geležiniu strypu jį mušė, nereaguodamas į jos pastovų šauksmą. Tas žmogus buvo visas kruvinas. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Išlipęs iš kūdros žentas buvo iki juosmens nuogas, ant jo kūno jokių sužalojimų nematė, rankoje laikė metalinį strypą. M. K. išlipęs iš kūdros iškart pargriuvo, buvo praskelta galva, matėsi gilios žaizdos. Anūkas prie kūdros pasirodė tuo momentu, kai žentas baigė mušti nukentėjusįjį ir lipo iš kūdros, abu nuėjo link namo.

3.9. liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną su A. K. buvo R. kapinėse, grįžę namuose gėrė kavą, kai paskambinusi J. G. verkdama pasakė: „mus žudo“ ir paprašė atbėgti. Jie buvo apie 100 metrų atstumu. Nubėgęs pamatė, kad kūdroje iki krūtinės vandenyje stovėjo J. G., rankose laikė apie 60 cm ilgio montiruotę, su kuria daužė kitą vyrą per galvą, pečius, kuris nuo smūgių gynėsi. Tai truko apie 10 minučių, matė, kai sudavė kokius 6 kartus. Vyras bandė nuo J. G. pasitraukti, panerdavo po vandeniu bandydamas išvengti smūgių, o J. G. jam toliau be perstojo smūgiavo. Kai M. K. išlipo iš vandens, J. G. tvarstė jo galvą, galvoje buvo daug žaizdų. Paskui atvažiavo medikai, policija. Medikai jį įkėlė ant neštuvų ir išvežė. J. G. sūnus prie kūdros atėjo likus minutei iki konflikto pabaigos, kai J. G. išlipinėjo iš vandens. J. G. išlipęs iš kūdros rūbų nevilkėjo, buvo tik su apatiniais, turėjo rankose metalinį strypą, kur jis jį padėjo nežino, pasiėmė prie kūdros kranto gulėjusius rūbus, sūnus padavė rankšluostį, jis nusišluostė ir dviese su sūnumi nuėjo namo. Ant J. G. kūno jokių sužalojimų nebuvo. Kitą dieną J. G. jo klausė ar liudys prieš jį, jis atsakė, kad dar gyventi nori, bet pasakė, „ką matė, tą pasakys“. J. G. pakėlė „maikę“ ir parodė žaizdas, sakydamas, kad tai buvo 23 smūgiai peiliu. Tai buvo tik nudrėskimo žymės. Pirtyje matė kraują ant sienos, kraujuotų rankų pėdsakus, Pas J. G. - kraujo pėdsakus ant galvos, todėl nesusidarė įspūdis, kad J. G. gynė savo šeimą;

3.10. liudytojas nepilnametis D. G. parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. su tėčiu namo kieme rūkė mėsą, kai atbėgo jam nepažįstamas vyriškis, pradėjo grasinti tėvui, kad nužudys, sumuš. Vyras nubėgo į pirtį, tėvas paskui jį. Vyriškis pasiėmė peilį, išbėgo iš pirties, pradėjo peiliu mosikuoti, kelis kartus peiliu tėvui įpjovė į šoną, įpjovimus pamatė tik namuose. Peilis buvo didelis, su rankena, apytiksliai 30 cm. Tėvas išmušė peilį, vyriškis nustūmė tėvą, abu nukrito ir pradėjo tas vyras tėvą mušti per veidą, per galvą, sudavė apie 10 smūgių. Tėvas jį numetė į šoną, vyriškis greitai atsistojo ir nubėgo į pirties antrą aukštą, tėvas paskui, matė, kai vyriškis iš balkono persirito, nukrito žemyn galva ir nuriedėjo į kūdrą. Prie kūdros buvo priėjęs apie 20 metrų atstumu, tuo momentu, kai tėvas išeidinėjo iš pirties, pagalvojo, gal tėvui reikia pagalbos. Ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė, buvo gal kiek kraujo ant galvos. Į kūdrą tėvas įšokęs nebuvo. Kitų žmonių, kaimyno, močiutės nematė. Įvykio metu mama buvo mašinoje, matė ją 50 metrų atstumu, su mama po įvykio apie šitą įvykį nekalbėjo. Policijos nekvietė, ji pati atvažiavo. Tėvui reikėjo žaizdas nusivalyti, todėl išėjo nelaukdami atvykstant policijos ir greitosios pagalbos;

Žemesnės instancijos teismas

3.11. teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė parodė, kad dirba valstybinėje teismo ekspertizės tarnyboje teismo medicinos eksperto pareigose. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2025 m. spalio 27 d., teismo medicinos ekspertė patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktą 2024 m. gruodžio 12 d. išvadą Nr. G 3622/2024 (01) ir 2024 m. lapkričio 5 d. išvadą Nr. G 3623/2024 (01). Papildomai paaiškino, kad mažai tikėtina, kad nukentėjusiajam M. K. konstatuoti sužalojimai, padaryti 21 trauminiu poveikiu galėjo atsirasti krentant nuo laiptų, taip pat atmetė, kad nukentėjusiajam šokant iš aukštumos vienu momentiniu įvykiu galėjo būti padaryti visi trauminiai poveikiai. Patvirtino išvadą, kad poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame žaste J. G. galėjo būti padaryta strypu, nors neatmetė, kad žaste padaryta kraujosruva galėjo atsirasti atsitrenkus į metalinį turėklą, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinant viršugalvio sužalojimus (galvoje esančias žaizdas), kurie yra skirtingų krypčių, mažai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti verčiantis nuo laiptų, nes sužalojimų būtų daugiau ir ne tik galvoje. Tikėtina, kad nukentėjusysis krisdamas nuo laiptų galėjo patirti nubrozdinimus;

3.12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo Mato Kudarausko 2024 m. lapkričio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo duomenimis, 2024 m. lapkričio 2 d. apie 11.02 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą ROIK (duomenys neskelbtini), kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras muša savo žmoną. Atvykus į įvykio vietą, namuose ant kėdės sėdėjo vyras (M. K.), kuris buvo tik su apatiniais, apsivyniojęs rankšluosčiu, šlapias, matėsi, kad vyrui kraujuoja iš galvos, vos kalbėjo. Šalia jo stovėjo moteris, kuri buvo labai susijaudinusi, pasakė, kad tai yra jos draugas, o draugą sumušė jos vyras. Atvykusi greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP) apžiūrėjo vyrą ir nusprendė pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. J. G. nurodė, kad šiuo metu skiriasi su savo vyru, vyksta skyrybų procesas, šalia sodybos (kurioje ji šiuo metu gyvena) yra dar vienas gyvenamasis namas, kuriame gyvena jos vyras. J. G. nurodė, kad pas ją atvyko širdies draugas M. K., jiems leidžiant laiką antrame sodybos aukšte, jos vyras atėjo į namus su metaliniu strypu, vieną kartą trenkė metaliniu strypu jai į dešinę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po to, jos vyras pradėjo metaliniu strypu mušti M. K.. Pasak J. G. muštynės su jos vyru ir draugu prasidėjo antrame aukšte kambaryje, po to tęsėsi pirmame aukšte, vėliau vyko lauke bei kūdroje, kuris yra šalia namo. Nuėjus iki kito namo, kuriame buvo J. G. vyras J. G., jis nurodė, kad pas jį prie namų atėjo jam nepažįstamas vyras, todėl jis nurodė jam pasišalinti iš teritorijos, tačiau prasidėjo muštynės, abu asmenys pradėjo muštis. J. G. nurodė, kad mušėsi rankomis, metaliniu strypu nesimušė, tokio daikto neturi ir neturėjo. Apžiūrėjus įvykio vietą bei J. G. gyvenamąjį namą, metalinis strypas nepastebėtas. J. G. nurodė, kad mušėsi tik su jam nepažįstamu asmeniu;

3.13. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) skambučių garso įrašai, kuriuose užfiksuotas A. K. skambutis, kuriame ji operatoriai nurodo, jog užpulta dukra, kuri skiriasi su vyru, jis ją užpuolė, muša su pagaliais, gal reikalinga greitoji. Taip pat užfiksuotas nukentėjusiosios J. G. skambutis, kuriame pranešėja nurodo, jog šiuo metu mušasi du vyriškiai, viskas kruvina. Moteris prašo skubios pagalbos;

3.14. iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų (BODY) vaizdo įrašai, pavadinimais: „PSS-20240102-111725UTC+020“, trukmė 19.45 min., matyti:

- policijos pareigūnai ir GMP darbuotojai atvyksta į įvykio vietą. J. G. paaiškina, kad jos vyras su armatūra užpuolė jos draugą M. K., mušė per galvą. Rusiškai kalbanti moteris, pasakė, kad mušė per galvą. Pareigūnai nusprendžia sulaikyti užpuoliką, važiuoja iki nurodyto namo. Kieme juos pasitiko sportiniais rūbais apsirengęs 35-40 metų plikas vyras (J. G.), kuris nurodo, jog buvo šiandien pas kaimynus, norės rašyti pareiškimą. Paaiškina, kad šiandien su sūnumi užkūrė rūkyklą, atėjo kažkoks žmogus, pradėjo juos necenzūriniais žodžiais užgaulioti, jie pasakė jam išeiti, jis nubėgo iki jų pirties. Tuomet jis nuėjo pasižiūrėti, ką prie pirties daro šis žmogus, o žmogus ten pradėjo jį mušti per rankas, pečius, kojas. Sūnus matė, kaip jie mušėsi. Įtaria, kad tai buvo žmonos kažkoks pažįstamas. Su žmonos meilužiu mušėsi rankomis, nematė, ar sudaužė jam galvą. Pareigūnai paprašo jo dokumentų ir kartu tarnybiniame automobilyje nuvažiuoja prie pirmojo namo. Medikai pasako, kad nukentėjusįjį veža į Lazdynų ligoninę. J. G. parodė, kad M. K. yra jos pažįstamas, kuris atvažiavo į svečius. Konflikto metu ji buvo čia, vyras jai sudavė su armatūra per nugarą. M. K. sako, kad čia buvo „montiruotė“. J. G. paaiškina, kad atėjo jos vyras, išlaužė duris, pareigūnus nuvedė į antrą aukštą, kur miegamajame prasidėjo muštynės. Pasakė, kad vyras iš pradžių metė jos pažįstamą nuo lovos, stūmė jį nuo laiptų, muštynės tęsėsi apačioje, jis (M. K.) įšoko į tvenkinį, kur jos vyras jį daužė. Vyras buvo su pirštine, armatūra ir peiliu. Ji matė visą įvykį nuo pradžios, vėliau iš savo namų po jos skambučio atbėgo mama ir matė tolesnį įvykį tvenkinyje. Įvykį matė atėjęs sūnus. J. G. sako, kad mušė ir ją, kad vyras tyčia jai trenkė, ji jautė fizinį skausmą. Pareigūnai nusileidžia į pirmą aukštą, kur pagyvenusi moteris sako, kad dukros vyras įvarė dukros pažįstama į tvenkinį ir ten jį mušė su armatūra;

- vaizdo įraše „PSS-20240102-111744UTC+020“, trukmė 0,30 min., matyti, kaip atvykę į įvykio vietą pareigūnai filmuoja nukentėjusįjį vyrą – M. K., kuris sėdi šlapias, su chalatu. Vizualiai sužalojimų nesimato;

- vaizdo įraše „PSS-20240102-135000UTC+020“, trukmė 10.28 min. J. G. pareigūnams pasakoja, kad pas jį atėjo kažkoks vyras, kuris jam pasakė, kad jį nužudys, kažką padarys. Tuo momentu šalia stovėjo jo sūnus. Tada vyras nubėgo link J. G. pirties stovėjusios mašinos, nes pabijojo, kad tas vyras kažką padarys mašinai. Vyras buvo su peiliu, pradėjo jį mušti, abu įbėgo į pirtį, tas vyras „gavo malkų“, nusivertė nuo balkono. Žmona tuo metu sėdėjo mašinoje, lauke, tad ji nedalyvavo. Vyras pradėjo šokti per balkoną, kad jis nepaspruktų J. G. nubėgo į apačią, o tas vyras nuriedėjo nuo laiptų. Vyrą mato pirmą kartą, įtaria, kad tai yra žmonos meilužis. Pareigūnai paaiškina J. G., kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žmonos rankos sužalojimo, pareigūnai turi juos atskirti, jis byloje yra įtariamasis.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra jų sutuoktiniai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą šeimos nariui – sutuoktinei J. G..

5. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

6. Nors kaltinamasis J. G. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiųjų J. G. ir M. K. atžvilgiu nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai J. G. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiųjų sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

7. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. G. 2024 m. lapkričio 2 d. apie 10.50 val., pirties, esančios (duomenys neskelbtini), pastate ant laiptų, tyčia su metaliniu strypu vieną kartą sudavė sutuoktinei J. G. į dešinę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. G.fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame žaste; taip pat kaltinamasis užlipęs į antrą pastato aukštą tyčia rankoje turėtu metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam M. K. ne mažiau 2 kartus per galvą, numetęs nukentėjusįjį veidu ant grindų, turėtu metaliniu strypu apglėbė kaklą ir dusino. M. K. atsikėlus nuo grindų, sudavė jam metaliniu strypu nenustatytą skaičių smūgių į galvą, kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant laiptų ir nusirideno žemyn į pirmą aukštą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, įlipo į šalia pirties esantį tvenkinį, kuriame buvo įkritęs nukentėjusysis, kuris siekdamas išvengti tolimesnių kaltinamojo smurtinių veiksmų, nubėgo į pastato antrą aukštą ir šoko iš balkono, kur priplaukęs prie nukentėjusiojo kairės rankos kumščiu sudavė į veidą, o dešinėje rankoje turėtu metaliniu strypu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į kairę ranką, kai nukentėjusysis šia ranka siekė išvengti smūgių, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. penkias žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairės akies vokuose, kairėje plaštakoje, kairio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu nugaroje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinėje kojoje. Teismo vertinimu, J. G. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą ir sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems) ir tokių padarinių (fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai tiek metaliniu strypu sutuoktinei į dešinę ranką, tiek metaliniu strypu M. K. per galvą, į kairę ranką, kumščiais į veidą, suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti, pasak nukentėjusiojo kaltinamasis jau įsilauždamas į pirties patalpas ir rankoje laikydamas metalinį strypą (maždaug 40 cm ilgio) buvo iš anksto priešiškai, agresyviai nusiteikęs.

8. Minėta, jog kaltinamasis kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nei nukentėjusiosios J. G., nei nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu nepripažino, teikdamas, kad nukentėjusysis jį patį neva užpuolė, grasino rankoje laikomu peiliu, o jis tik gynėsi nuo M. K. veiksmų, taip pat neigia, kad buvo įšokęs į kūdrą ir ten smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Pasak kaltinamojo, prasilenkiant su J. G., kuri leidosi iš pirties antro aukšto laiptais žemyn jokio fizinio kontakto nebuvo, jokių smurtinių veiksmų jis neatliko. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, nes prieštarauja byloje esantiems duomenims. Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiųjų J. G. ir M. K. parodymai, kurie yra nuoseklūs, iš esmės sutampa ir tarpusavyje neprieštarauja. Apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji abu nuosekliai teigė, kad jiems būnant pirties namelio viduje, įsilaužęs pro užrakintas duris, užėjo jau dabar buvęs vyras, kuris buvo nusiteikęs agresyviai, rankoje laikė metalinį strypą. Kai kaltinamasis pradėjo lipti į antrą aukštą, nukentėjusioji jį bandė sulaikyti už rankos, bet kaltinamasis ją pastūmė į sieną ir sudavė į dešinę ranką strypu. J. G. klyksmą girdėjo antrame pirties namelio aukšte buvęs nukentėjusiosios draugas M. K., tą M. K. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo kaltę dėl J. G. sužalojimo patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada bei papildoma išvada, kuriose nurodyta, kad nukentėjusiajai J. G. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame žaste, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialistė neatmetė, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas geležiniu strypu, kaip kietu, buku briauną turinčiu daiktu. Nors kaltinamasis teigia, kad mušėsi tik rankomis, jokio metalinio strypo rankose neturėjo, tokio daikto neturi ir neturėjo, tokią kaltinamojo versiją paneigia ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir liudytojų A. K. ir A. K. parodymai. Be to, J. G. padaryti sužalojimai užfiksuoti tiek pareigūnų kūno kamerų (BODY) vaizdo įraše, pareigūno tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, fiksuoti ir asmens apžiūros protokole, t. y. dešinės rankos viršutinėje dalyje matomas patinimas, pamėlynavimas ir įdrėskimas. Kaltinamojo kaltę dėl M. K. sužalojimo, visų pirma patvirtina tiek nukentėjusiųjų parodymai, kurie dėl įvykio aplinkybių davė nuoseklius, sutampančius parodymus, tiek liudytojų A. K. ir A. K. parodymai. Nukentėjusieji nurodė, kad po buvusios sutuoktinės sužalojimo, kaltinamasis užlipęs į antrą pirties aukštą agresiją nukreipė į M. K., kuriam tik užėjęs metaliniu strypu sudavė du kartus į galvą. Kad M. K. buvo intensyviai puolamas metaliniu strypu, nukritęs ant grindų buvo daužomas, smaugiamas, bandoma jį numesti nuo laiptų, kuomet neišsilaikę abu nukrito nuo laiptų, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur fiksuotas kraujas, išvartyti baldai. Tuo kaltinamojo smurtiniai veiksmai nesibaigė, M. K. pastebėjęs, kad kaltinamasis nuo stalo paėmė peilį ir bėgdamas į viršų sakė: „aš tave padursiu“, pagalvojęs, kad gali jį sužeisti, nušoko nuo balkono (antro aukšto), paleido rankomis balkono turėklus, nukrito ant žemės ir įkrito į kūdrą, kurioje kaltinamasis toliau tęsė smurtinius veiksmus, iš pradžių neleido nukentėjusiajam išlipti iš kūdros, vėliau ir pats pasiėmęs metalinį strypą įlipo į kūdrą, priplaukęs pradėjo kumščiu daužyti veidą, dešinėje rankoje turėtu metaliniu strypu sudavė daugybę smūgių į kairę ranką, kai nukentėjusysis šia ranka siekė išvengti smūgių, nuo suduotų smūgių jis buvo bejėgis, beprarandantis sąmonę. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtino atbėgę į pagalbą liudytojai A. K. ir A. K., kuriems paskambino nukentėjusioji J. G.. Liudytojai patvirtino matę, kaip kaltinamasis be perstojo metaliniu strypu daužė M. K. per galvą, pečius, bandydamas išvengti J. G. smurtinių veiksmų nukentėjusysis bandė pasitraukti, panerdavo po vandeniu ir vėl išlysdavo, o kaltinamasis toliau be perstojo smūgiavo. Nors liudytoja A. K. šaukė kaltinamajam, kad šis nemuštų, nes sės į kalėjimą, jis nekreipė dėmesio ir toliau gal apie 10 minučių geležiniu strypu jį mušė, nereaguodamas į jos pastovų šauksmą. Kad M. K. buvo stipriai sumušta galva patvirtino tiek liudytojai, tiek į įvykio vietą atvykę pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, kurie apžiūrėję vyrą dėl sužalojimų nedelsiant nusprendė pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nors liudytoja A. K. yra nukentėjusios mama, visgi šios liudytojų parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jos parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kaimyno A. K. parodymais, tokias pačias aplinkybes jie abu nurodė ir atvykusiems pareigūnams, jų parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai ir jų mechanizmas, teismo medicinos ekspertės Rasos Gaidienės paaiškinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Liudytojo D. G. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis palaikyti tėvą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas duodamas parodymus kai kurių aplinkybių paaiškinti negebėjo, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad tėvui peiliu nukentėjusysis įpjovė į pilvą porą kartų, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis tėvui įpjovė į šoną 5 kartus, beje, galimus įpjovimus jis pamatė tik grįžęs į namus, deja šių įpjovimų nematė nė vienas liudytojas, tokių įpjovimų J. G. neparodė ir atvykusiems pareigūnams. Nors liudytojas teigia, kad kitų žmonių, kaimyno, močiutės nematė, visgi jo teigimu matė, kai vyriškis (M. K.) iš balkono persirito, nukrito žemyn galva ir nuriedėjo į kūdrą. Tokius liudytojo parodymus, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nukritęs iš balkono žemyn galva, paneigia medicinos ekspertės Rasos Gaidienės paaiškinimai, kuomet patvirtindama specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus, nurodė, jog nukentėjusiajam M. K. konstatuoti sužalojimai, padaryti 21 trauminiu poveikiu galėjo atsirasti krentant nuo laiptų yra mažai tikėtini, taigi nukentėjusiajam šokant iš aukštumos vienu momentiniu įvykiu negalėjo būti padaryti visi trauminiai poveikiai. Įvertinusi viršugalvio sužalojimus (galvoje esančias žaizdas), kurie yra skirtingų krypčių, pažymėjo, jog jie negalėjo atsirasti verčiantis nuo laiptų, nes sužalojimų būtų daugiau ir ne tik galvoje.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius kaltinamojo parodymus, juos sugretinęs su kitais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis duodamas parodymus laikėsi pozicijos, kad buvo išsigandęs dėl savo gyvybės, nes jam supjaustė visą pilvą, bijojo dėl vaikų saugumo ir turto, norėjo apginti šeimą, žmoną, savo orumą ir garbę, jo nuomone, šis įvykis suplanuotas, surežisuotas, nes vyko skyrybų procesas, todėl savo veiksmus vertina kaip gynybinius.

10. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei taip neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus (tikras, o ne asmens įsivaizduojamas) ir akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi. Tik nustačius šias sąlygas, aiškinamasi, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

11. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis jo kieme pirmasis pradėjo grasinti, kad jį nužudys, papjaus, užkas, kad jis jam trukdo gyventi, provokavo muštynes. Išbėgęs iš pirties ir laikydamas dešinėje rankoje peilį, akivaizdžiai jį demonstravo, mosikavosi ir priėjęs arčiau supjaustė visą pilvą. Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, vaizdo įrašų medžiaga, priešingai nei nurodo kaltinamasis, patvirtina, kad kaltinamasis agresyviais veiksmais pirmas puolė nukentėjusįjį, kuris gindamasis padarė kaltinamajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl J. G. sužalojimo, tačiau jis buvo nutrauktas. Objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis įpjovė peiliu kaltinamajam byloje nėra, kaip jau minėta šią aplinkybę patvirtina liudytoja A. K., kuri nurodė, jog išlipęs iš kūdros žentas buvo iki juosmens nuogas, ant jo kūno jokių sužalojimų nematė, liudytojas A. K. taip pat parodė, kad ant J. G. kūno jokių sužalojimų nebuvo, tik kitą dieną kalbant su J. G. šis pakėlęs „maikę“ parodė „žaizdas“, sakydamas, kad tai buvo 23 smūgiai peiliu, tačiau jokių žaizdų jis nematė, buvo tik nudrėskimo žymės. Duomenų, kad kaltinamasis buvo užpultas nenurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kalbėjo ramiai, patirto sužalojimo (įpjovimo į pilvą) nenurodė, pareiškimą norėjo rašyti ne dėl sužalojimo, o dėl grasinimo. Taigi, iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis M. K. kaltinamajam suduoti neketino, todėl tokie veiksmai teisės asmeniui gintis ir suduoti nukentėjusiajam eilę smūgių, kaltinamajam nesuteikia. Atsižvelgiant į atliktų kaltinamojo veiksmų intensyvumą, jų trukmę, nustatytus sužalojimus M. K., darytina išvada, kad J. G. užpuolė nukentėjusįjį, kuris buvo priverstas gintis nuo agresyvių kaltinamojo veiksmų, siekdamas išvengti tolimesnio kaltinamojo smurto šoko per balkoną, įkrito į kūdrą, kur kaltinamasis toliau tęsė savo smurtinius veiksmus, todėl teigti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis nėra. J. G. teigimu, šioje situacijoje jis gynė savo sveikatą nuo pavojingo M. K. kėsinimosi, nubėgęs į tą sodybos pusę, kur gyveno žmona, klaidingai supratęs situaciją, manė, kad gina nuo tokio pat pavojingo kėsinimosi savo žmoną, pasak liudytojo A. K., nesusidarė įspūdis, kad J. G. gynė savo šeimą.

12. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

13. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

14. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam J. G. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padaryti du nesunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; neteistas, baustas administracine tvarka; nedirbantis, augina du vaikus. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrus 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

15. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti J. G. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

16. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, spręstinas ir civilinio ieškinio klausimas. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

17. Nustatyta, kad biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi pakeista į teisių perėmėją – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2025 m. sausio 14 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 39261 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 264,14 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalotas M. K., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 264,14 Eur, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

18. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo 2 000 Eur moralinės ir 2 600 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji J. G. civilinio ieškinio (pirminio ir patikslinto) reikalavimus dėl neturtinės žalos grindžia jai sukeltu fiziniu skausmu ir padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat akcentuoja, kad patyrė psichologinę traumą, dėl kurios pablogėjo miego kokybė, jaučiasi nesaugi (bijo būti dar kartą užpulta ir sumušta). Dėl sužalojimo buvo du mėnesius nedarbinga, todėl prarado pajamas (mėnesio atlyginimas į rankas 1 300 Eur), patyrė išlaidas vaistams, todėl prašo išieškoti 2 600 Eur turtinės žalos atlyginimą.

19. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis.

20. Nustatyta, kad vienintelis dokumentas, kuriuo grindžiamas ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra nukentėjusiosios pateikta 2025 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. 2025/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad J. G. dirbo R. A., vykdančios individualią veiklą įmonėje, jos darbo užmokesčio vidurkis 2024 m. rugsėjo / spalio mėnesiais sudarė 1 505,15 Eur į rankas, taip pat 2024 m. lapkričio mėnesį darbdavys išmokėjo 200,62 Eur ligos pašalpą. Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) teismui pateikė duomenis: 2025 m. lapkričio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), apie J. G. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., iš kurios matyti, kad J. G. nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. buvo nedarbingumo laikotarpyje. Taip pat iš VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), apie J. G. valstybinį socialinį draudimą matyti, kad J. G. laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta 2 099,18 Eur ligos išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad nedarbingumo laikotarpiu J. G. buvo sumokėta 2 299,80 Eur (2 099,18 Eur + 200,62 Eur) ligos išmoka, todėl prašoma priteisti 2 600,00 Eur suma mažintina 2 299,80 Eur suma. Duomenų apie išlaidas, kurias nukentėjusioji patyrė vaistams įsigyti, nepateikė, todėl nukentėjusiajai priteistina 300,20 Eur turtinė žala.

21. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 316 Eur turtinės žalos (130 Eur mobiliojo ryšio telefono sugadinimas + 150 Eur laikrodžio pasisavinimas + 36 Eur riešo įtvaras) ir 4 684 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimą grindžia patirtu emociniu šoku, stresu, galvos skausmais, pablogėjusia klausa, tiek fiziniu, tiek psichiniu sveikatos sutrikimu dėl kurių prasidėjo traukuliai, toliau tęsiamas gydymas pas epileptologą. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertė Rasa Gaidienė parodė, kad nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. gegužės mėnesio nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepatikslinta (duomenys neskelbtini), daryti EEG, smegenų MRT tyrimai bei juose nustatytos diagnozės, nėra susiję su įvykio tiesioginės traumos pasekmėmis.

22. Kaip minėta nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. prašo atlyginti 130 Eur už mobiliojo ryšio telefono sugadinimą ir 150 Eur už laikrodžio pasisavinimą, tačiau toks nukentėjusiojo prašymas vertintinas kaip nepagrįstas. Pirmiausia pažymėtina, kad J. G. nebuvo kaltinamas, kad nusikalstamais veiksmais sugadino nukentėjusiajam mobiliojo ryšio telefoną (subadė jį peiliu) bei pasisavino laikrodį. Pastebėtina, kad nukentėjusysis į bylą pateikė laikrodžio „Orient“ garantinį taloną, iš kurio matyti, kad laikrodis pirktas 2022 m. lapkričio 30 d., tačiau nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis patyrė nurodyto dydžio išlaidas. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus teismui į bylą pateiktų duomenų, 2025 m. spalio 20 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), apie M. K. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad M. K. nedarbingume buvo laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d., kas reiškia, kad M. K. dar prieš įvykį buvo nedarbingas. Pastebėtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 15 d. pažymoje nedarbingumo priežastimi įvardintas nelaimingas atsitikimas buityje. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., matyti, kad M. K. dirbo (duomenys neskelbtini), ligos išmoka laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. gruodžio 13 d. sudarė 760,58 Eur. Skaičiuojant tik už laikotarpį (nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 15 d.), įvardintą nelaimingu atsitikimu buityje ligos išmoka sudarė 393,40 Eur. Nukentėjusysis M. K. teigia, jog du mėnesius buvo nedarbingas, todėl dėl nedarbingumo patyrė finansinius nuostolius, tačiau konkrečios sumos, kurią patyrė būdamas nedarbingume neįvardijo, duomenų apie nedarbingumą, nedarbingumo išmokėjimą, gaunamą atlyginimą iki sužalojimo nepateikia, visgi, iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad iki patirtų sužalojimų 2024 m. lapkričio 2 d., nukentėjusysis jau buvo nedarbingas, todėl nėra aišku ar nedarbingumas, kuris buvo tęsiamas iki 2024 m. gruodžio 13 d. susijęs su sužalojimais, patirtais 2024 m. lapkričio 2 d., ar tai tęstinė nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. M. K. liga, šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nepaaiškino ir pats nukentėjusysis. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant 36 Eur už riešo įtvarą, įsigytą 2024 m. gruodžio 7 d.

23. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

24. Teismui nekyla abejonių, kad dėl 2024 m. lapkričio 2 d. nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina ne tik pačių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, tačiau ir byloje esančios specialisto išvados, taip pat teismo ekspertės Rasos Gaidienės parodymai, paaiškinimai, patvirtinimai duoti teisiamojo posėdžio metu. Dėl kaltinamojo aktyvių, tyčinių smurtinių veiksmų buvo sužaloti du asmenys, abiem nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko abu nukentėjusieji patyrė ir patiria ne tik emocinius išgyvenimus ar nepatogumus, stresą, baimę, tačiau ir fizinius skausmus, vis dėlto tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad nė vienu atveju nukentėjusiesiems nekilo didesnės neigiamos pasekmės. Nors dėl 2024 m. lapkričio 2 d. veikos nukentėjusysis M. K. į medikus kreipėsi ne vieną kartą, buvo konsultuotas radiologo, chirurgo, neurologo epileptologo, daryti EEG, galvos MRT tyrimai, dėl cypimo ausyse konsultuotas otorinolaringologo, gulėjo stacionare, kur buvo nustatyta: kiti ir nepatikslinti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pirmą kartą šiais metais nustatyta liga) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepatikslinta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), visgi, nustatytos diagnozės, ką patvirtino ir teismo ekspertė Rasa Gaidienė, nėra susijusios su įvykio tiesioginės traumos pasekmėmis. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamojo vartotas smurtas pasireiškė ne mažiau kaip dvidešimt vienu trauminiu poveikiu, t. y. rankoje turėtu metaliniu strypu suduota nukentėjusiajam per galvą, į kairę ranką, smaugtas, kumščiais suduota į veidą, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padarytos penkios žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairės akies vokuose, kairėje plaštakoje, kairiame pade, kairio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai nugaroje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai ir kraujosruva dešinėje kojoje. Taigi, dėl neteisėtų J. G. veiksmų - fizinio smurto panaudojimo - nukentėjusysis patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, stresą, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo, todėl civiliniuose ieškiniuose (tiek pirminiame, tiek patikslintame) neturtinės žalos atlyginimą M. K. grindžia pablogėjusia klausa, tiek fiziniu, tiek psichiniu sveikatos sutrikimu dėl kurių prasidėjo (duomenys neskelbtini), toliau tęsia gydymą pas epileptologą, galvos svaigimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajam buvo suduoti kryptingi smūgiai, juo labiau į gyvybiškai svarbias kūno vietas, - galvą, panaudojant įrankį - metalinį strypą.

25. Civiliniuose ieškiniuose (tiek pirminiame, tiek patikslintame) nukentėjusioji J. G. nurodo, kad dėl patirtos psichologinės traumos kankina iki šiol juntama baimė, lydi nuolatinė nerimo būsena, turinti įtakos miego kokybei, tačiau pastarieji teiginiai be nukentėjusiosios parodymų nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pastebėtina, kad J. G. po įvykio nesikreipė į specialistus dėl miego sutrikimų, emocinių išgyvenimų ir pan., jai pagalba nebuvo teikiama ir nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajai yra ir / ar buvo kilusios ilgalaikės pasekmės, neigiamai veikiančios nukentėjusiąją. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio 2024 m. lapkričio 2 d. veikos atveju, atsižvelgtina ir į tai, kad J. G. neprireikė medikų pagalbos, intensyvesnis ir ilgalaikis skausmas taip pat nebuvo kilęs, sužalojimų apimtis ir pobūdis reikšmingai kasdienio gyvenimo nepaveikė. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl įvykio nukentėjusiajai būtų kilusios reikšmingesnės ilgalaikės sveikatos problemos, kaip ir nėra duomenų, jog įvykio metu patirti išgyvenimai turėjo ar turės kokios nors esminės įtakos nukentėjusiosios gyvenimui tolimesnėje perspektyvoje. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo vartotas smurtas nebuvo intensyvus – pasireiškė vieną kartą metaliniu strypu sudavus į dešinę ranką, dėl kurio nukentėjusiajai buvo padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame žaste. Taigi sužalojimų kiekis nėra ženklus.

26. Teismas įvertinęs 24, 25 pastraipoje nurodytas aplinkybes, taip pat J. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, susiklosčiusią situaciją, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija nukentėjusiosios J. G. neturtinei žalai atlyginti yra 300 Eur, nukentėjusiojo M. K. 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant šią žalą atlyginti iš J. G.. Laikytina, kad toks žalos dydis atitinka pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, kilusius padarinius nukentėjusiesiems, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei atitinka teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.). Visgi, pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies, 2 dalies dispozicijoje numatytos dvi alternatyvios veikos – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, o tai lemia ir padarytos neturtinės žalos dydį.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

27. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

28. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi J. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. sausio 8 d.; šis terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 8 d. ir 2025 m. kovo 6 d. nutartimis pratęstas iki 2025 m. gegužės 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 8 d., pakeičiant jos taikymo sąlygas – įpareigojant J. G. nesiartinti prie nukentėjusiosios J. G. arčiau nei 30 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. G., taip pat nesilankyti pirtyje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bei nesilankyti kitose vietose, kur būna nukentėjusioji; šis terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 8 d. nutartimi pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutartimi kardomosios priemonės terminas J. G. pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 8 d., įpareigojant J. G. nesiartinti prie nukentėjusiosios J. G. arčiau nei 30 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. G., taip pat nesilankyti pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei nesilankyti kitose vietose, kur būna nukentėjusioji.

29. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomosios priemonės paliekamos galioti (tęsiamos) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus nuosprendžiui kardomosios priemonės naikintinos.

30. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš J. G. (J. G.) 264,14 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 14 ct) žalą ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo M. K. (M. K.) gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už M. K. gydymą“).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš J. G. (J. G.) nukentėjusiosios J. G. naudai 300,20 Eur (tris šimtus eurų 20 ct) turtinės ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. (M. K.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš J. G. (J. G.) nukentėjusiojo M. K. (M. K.) naudai 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus 00 ct) turtinės ir 1 600,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. (M. K.) civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu kaltinamajam taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutartimi J. G. (J. G.) kardomąją priemonę, pratęstą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojamą nuo 2025 m. spalio 8 d. - įpareigojimą J. G. (J. G.) nesiartinti prie nukentėjusiosios J. G. arčiau nei 30 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. G., taip pat nesilankyti pirtyje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bei nesilankyti kitose vietose, kur būna nukentėjusioji, palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė