Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-12 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 550 MGL (27 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi iš V. S. valstybės naudai konfiskuota 5 000 (penkių tūkstančių) eurų suma.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės atėmimas eiti statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas ketverių metų laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, UAB „P.M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei „T“ UAB, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininku bei būdamas pagal UAB „P. G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir P. A. A/S, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per P. A. A/S filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 39 „Paviršinių nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini) statybiniai tyrinėjimai, statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra, statybos darbai“ atliekamų statybos rangos darbų (toliau - Rangos darbai) techniniu prižiūrėtoju, savo ir savo sutuoktinės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei „T“ UAB naudai už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad jis vykdydamas įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) bei turėdamas teisę eiti bendrosios statinio statybos vadovo techninės priežiūros vadovo pareigas, 2017 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties, sudarytos tarp UAB „P. M.“ ir UAB „S. L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagrindu, 2017 m. birželio 15 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „S. L.“ ir UAB „P.G“ pagrindu bei 2018 m. vasario 19 d. UAB „P.M.“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4, būdamas paskirtas atlikti statinio Paviršinių nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini) statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas, numatytas Statybos techniniame reglamente 1.06.01:20136 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, neteiktų perteklinių pastabų P. A. A/S filialo rengiamai statybos dokumentacijai, nestabdytų statybos darbų atlikimo bei statybos darbų priėmimo pagal 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 39, 2018 m. gegužės 7 d. (duomenys neskelbtini), UAB „P.M.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo su R. K., P. A. A/S filialo vadove bei UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, metu iš pastarosios pareikalavo duoti 5 000 eurų dydžio kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas užmaskuoti kyšį kaip užmokestį už patalpų nuomą, 2018 m. gegužės 10 d. 14.57 val. V. S. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė R. K. į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad P. A. A/S filialas išsinuomoja patalpas iš „T“ UAB, kurios direktorė yra V. S. sutuoktinė V. S., už 5 000 eurų sumą (su PVM 6 050 eurų). 2018 m. gegužės 18 d. 15.32 val. R. K. nurodymu P A A/S filialo vyriausiajai buhalterei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš P.A. A/S filialo valdomos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į „P“ UAB valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus pavedimą 6 050 eurų su PVM (5 000 eurų be PVM) sumai, V. S. iš R. K. užmaskuotai, kaip užmokestį už patalpų nuomą, priėmė 5 000 eurų dydžio kyšį.

II. Apeliacinių skundų argumentai

16. Ikiteisminio tyrimo byloje (duomenys neskelbtini) prokurorė 2019-06-26 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, perduodant įtariamąją R. K. pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui (l t. b.1.28) ir išskyrė ikiteisminį tyrimą iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ne tik apribojo jo (V. S.) teisę į efektyvią gynybą procese, tačiau ir užkirto kelią visapusiškam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygas vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298- 976/2018). Valstybinio kaltintojo pozicija šioje byloje suponuoja rungtyniško teisminio proceso pažeidimą, nes įtariamuosius, galimai padariusius nusikalstamą veiką bendrais veiksmais, išskiria pagal jų poziciją dėl pareikštų įtarimų ir tokiu būdu sudaro sąlygas priimti prejudicinį, teismo vidinį įsitikinimą formuojantį sprendimą pirmesnėje byloje, kuris vėliau akcentuojamas kitų įtariamųjų byloje bei atima galimybę kitiems įtariamiesiems efektyviai gintis.

18. R. K. ir V. S. pareikštuose įtarimuose bei procesiniuose sprendimuose (prokuroro nutarime, patvirtintame ikiteisminio tyrimo teisėjo, bei skundžiamame 2020-11-12 nuosprendyje) negali skirtis faktinės aplinkybės, nes abi nusikalstamos veikos atliekamos tų pačių asmenų, tuo pačiu laiku ir yra vienas kito „atspindys“, tačiau minėtuose procesiniuose dokumentuose skiriasi veikų padarymo datos, bendrovės P. A. A/S pavadinimas, kyšio davimo tikslas, kitos aplinkybės.

21. Kyšininkavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Jis (V. S.) pasiūlydamas nuomoti P. A. A/S patalpas iš „T“, kas yra privaloma pagal rangos sutartį, nesuprato ir neturėjo suprasti, kad tokiu būdu P. A. A/S atsilygins už tinkamą tarnybinių funkcijų atlikimą. Nepaneigtas jo (V. S.) teiginys, kad R. K. nenorėjo ieškoti patalpų ir pasiūlė jam pačiam tai padaryti, nes patalpos reikalingos inžinieriams, o ne rangovui. Teismas nuosprendžiu neatskleidė jo (V. S.) kaltės turinio, kaltę grindė prielaidomis ir argumentais, kurių neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

22. Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę grindė duomenimis, gautais pažeidžiant jo teisę į privatų gyvenimą. Pažeidimas buvo padarytas tiriant susirašinėjimą per „Viber“, „Whats app“ programas iš R. K. telefono. Atkreipia dėmesį į tai, kad telefonas iš R. K. buvo paimtas ją sulaikant, tačiau negrąžintas. Po metų telefonas neteisėtai įjungtas, pasinaudojant kratos metu pateiktu kodu, o pokalbių svetainių „Viber“, „Whats app“ bei el. laiškų turinys pateikti byloje kaip įrodymai, kuriais teismas rėmėsi nuosprendyje. Šiuos veiksmus pareigūnai atliko nedalyvaujant savininkui ir be teismo leidimo. Tokiu būdu gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo negali būti laikomi įrodymais.

24. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarp P. A. A/S ir „T“ UAB šiuo metu nagrinėjama civilinė byla (šiuo metu ji sustabdyta), kuria P. A. A/S ieškiniu reikalauja pripažinti 2018-05-02 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei sudarytą dėl ekonominio spaudimo, ir taikyti restituciją, tai yra grąžinti 6050 eurų. Tai atskleidžia P. A. A/S direktorės ir pagrindinės kaltinimo liudytojos R. K. nesąžiningumą, nes civiliniame procese ji, atstovaudama bendrovę, siekia atgauti pinigus, kurie pagal jos pačios parodymus šioje byloje yra kyšio dalykas.

26. Apeliaciniu skundu V. S. gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir V. S. atžvilgiu priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

27. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir išvadas dėl V. S. kaltės grindė prielaidomis ir duomenų interpretavimu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti naudinga linkme, o visi neaiškumai vertinti išimtinai V. S. nenaudai. V. S. pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties požymių.

28. Teismas V. S. pripažinimą valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu siejo su tuo, kad jis buvo UAB „P.M.“ direktorius, UAB „T“ akcininkas bei techninės priežiūros paslaugų teikėjas. Jeigu teismas siejo V. S. pripažinimą valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu su jo darbu UAB „P.M.“ direktoriumi, nuosprendyje turėjo būti aiškiai nurodyta kokius konkrečiai jam, kaip įmonės direktoriui, suteiktus įgaliojimus jis teisėtai vykdė už tariamai pareikalautą kyšį.

29. Nuosprendyje nurodyta V. S. pripažinimą valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu lėmusi aplinkybė yra susieta su tuo, kad jis teikė techninės priežiūros paslaugas pagal 2017-03-16 jungtinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, sudarytą taip UAB „P. M.“ ir UAB „S. L.“, 2017-06-15 sutartį Nr. 17140/-38, sudarytą tarp UAB „S. L.“ ir UAB „P.G.“, ir 2018-02-19 UAB „P.M.“ direktoriaus įsakymą Nr. V-4. Tačiau vien dėl šių funkcijų vykdymo V. S. negalėjo būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nes, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažindamas, kad kaltininkas yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, teismas turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrįsti, pagal kokį konkretų iš BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012, 2K-433/2010).

30. Teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nustatytų aplinkybių, paneigiančių V. S. kaltę:

- 2018-05-07 susitikimo organizatorius buvo R. K., o ne V. S.;

- patalpų nuoma buvo reikalinga ir būtina inžinierių komandai, nes šis reikalavimas aiškiai įtvirtintas UAB „P.G.“ skelbto konkurso sąlygose, sutarties sudarytos su „P. A. A/S reikalavimuose ir FIDIC geltonojoje knygoje;

- susitikimo metu V. S. nereikalavo kyšio bei jokios kalbos apie galimą kyšio pasiūlymą ar reikalavimą nebuvo;

- susitikimo metu nebuvo kalbos apie jokių veiksmų, kuriuos turėtų padaryti V. S., gavęs tariamą kyšį, atlikimą bei tuo pačiu byloje nenustatyti jokie veiksmai, kuriuos V. S., priėmęs tariamą kyšį, atliko R. K., kaip kyšio davėjo, naudai;

- patalpos visą nuomos sutarties laikotarpį buvo laisvos, o „P. A. A/S“ turėjo visas galimybes jomis naudotis;

- kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai tarp R. K. ir „P. A. A/S“ darbuotojų patvirtina, kad visiems buvo suprantama ir žinoma V. S. pozicija aptariamoje situacijoje ir tai, kad jis, būdamas kategoriškas dėl darbų vykdymo, nenusileis.

31. Įvertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad teismas neišnagrinėjo ir neįvertino byloje esančių V. S. teisinančių įrodymų, nuosprendyje vadovavosi išimtinai tik kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais, įrodymų negretino tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų, visiškai nepasisakė dėl ištirtų įrodymų patikimumo ir nepateikė logiškų išvadų, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

32. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

33. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. ir jo gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

34. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

35. Apeliaciniai skundai grindžiami tuo, kad nuosprendis surašytas nesilaikant įstatymu jo turiniui keliamų reikalavimų, įrodymai vertinti tendencingai ir neobjektyviai, atsietai vieni nuo kitų, nepašalinti byloje esantys akivaizdūs prieštaravimai, nenurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis atmetami V. S. teisinantys įrodymai.

36. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu bei apeliaciniais skundais, daro išvadą, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas

37. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai teismo išvados dėl nuosprendyje sprendžiamų klausimų (pavyzdžiui, nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, veikos kvalifikavimo) yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir yra motyvuotos. Nuosprendžio įžanginei, aprašomajai ir rezoliucinei dalims keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 304–307 straipsniuose. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, 2K-143/2010, 2K-301/2010). Kaip yra pasisakęs Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime, teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

38. Šiuo atveju nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir jam paskirta bausmė, pradedamas rašyti pagal išteisinamojo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus. Jo nustatomojoje dalyje nurodyta ne įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, o kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 punktas):

38.1. „V. S. kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, UAB „P.M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei „T“ UAB, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininku bei būdamas pagal UAB „P. G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir P. A. A/S, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per P. A. A/S filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 39 „Paviršinių nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini) statybiniai tyrinėjimai, statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra, statybos darbai“ atliekamų statybos rangos darbų (toliau - Rangos darbai) techniniu prižiūrėtoju, savo ir savo sutuoktinės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei „T“ UAB naudai už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad jis vykdydamas įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) bei turėdamas teisę eiti bendrosios statinio statybos vadovo techninės priežiūros vadovo pareigas, 2017 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties, sudarytos tarp UAB „P. M.“ ir UAB „S. L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagrindu, 2017 m. birželio 15 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „S. L.“ ir UAB „P.G“ pagrindu bei 2018 m. vasario 19 d. UAB „P.M.“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4, būdamas paskirtas atlikti statinio Paviršinių nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini) statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas, numatytas Statybos techniniame reglamente 1.06.01:20136 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, neteiktų perteklinių pastabų P. A. A/S filialo rengiamai statybos dokumentacijai, nestabdytų statybos darbų atlikimo bei statybos darbų priėmimo pagal 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 39, 2018 m. gegužės 7 d. (duomenys neskelbtini), UAB „P.M.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo su R. K., P. A. A/S filialo vadove bei UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, metu iš pastarosios pareikalavo duoti 5 000 eurų dydžio kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas užmaskuoti kyšį kaip užmokestį už patalpų nuomą, 2018 m. gegužės 10 d. 14.57 val. V. S. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė R. K. į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad P. A. A/S filialas išsinuomoja patalpas iš „T“ UAB, kurios direktorė yra V. S. sutuoktinė V. S., už 5 000 eurų sumą (su PVM 6 050 eurų). 2018 m. gegužės 18 d. 15.32 val. R. K. nurodymu P A A/S filialo vyriausiajai buhalterei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš P.A. A/S filialo valdomos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į „P“ UAB valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus pavedimą 6 050 eurų su PVM (5 000 eurų be PVM) sumai, V. S. iš R. K. užmaskuotai, kaip užmokestį už patalpų nuomą, priėmė 5 000 eurų dydžio kyšį.

39. Toliau nuosprendyje dėstomi įrodymai ir teismo nustatytos bylos aplinkybės (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 punktas):

39.1. nuosprendžio 74 punkte nurodyta, kad baudžiamojoje byloje esančių rašytinių bei kitų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, kad kaltinamasis V. S. rangovui P. A. A/S teikė perteklines pastabas ar kitokiu būdu stabdė statybos darbų atlikimą bei jų priėmimą pagal Rangos sutartį. Priešingai, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad UAB „P.M.“, kurio direktorius yra kaltinamasis V. S., siekė tinkamai įgyvendinti 2017 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „S.L.“ ir UAB „P.M.“, dėl statybos priežiūros paslaugų teikimo, techninės priežiūros funkcijas atliko vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, tiek Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatų pagrindu;

39.2. nuosprendžio 75 punkte nurodoma, kad kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, teismui teikė paaiškinimus apie tai, kad 2018 m. gegužės 7 d. pas jį buvo atvykusi rangovo P. A. A/S filialo vadovė R. K., tačiau jis niekada iš jos nėra reikalavęs kyšio, tiesiog spontaniškai pasiūlęs nuomotis patalpas, o pastaroji sutiko;

39.3 nuosprendžio 76 punkte teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendė, kad rangovas privalėjo FIDIC inžinierių komandai suteikti patalpas techninės priežiūros darbui, tokia pareiga buvo numatyta ir rangos sutartyje, pasirašytoje tarp UAB „P.G.“ ir P. A. A/S;

39.4. nuosprendžio 77 punkte nurodyta, kad V. S. pasiūlytos patalpos atitiko keliamus reikalavimus ir yra statybvietės teritorijoje;

39.5. nuosprendžio 78 punkte analizuojami P. A. A/S atstovų R. K., A. B. ir G. J. telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad būtent jie buvo suinteresuoti V. S. papirkimu, nes dėl techninės priežiūros komandos teikiamų pastabų, strigo projektas, nebuvo vykdomi darbai. Šiame punkte nurodyta: „bylos įrodymų visumoje teismas sprendė, kad būtent rangovo atstovams, t. y. R. K. ir A. B., kilo mintis važiuoti pas bendrąją techninę priežiūrą vykdantį V. S. bei su juo kalbėtis, tartis dėl darbų eigos ir pasiūlyti jam kyšį“;

39.6. toliau dėstoma, kad ieškant būdų kaip pasiūlyti V. S. kyšį, G. J. ir R. K. surinko apie jį informaciją, iš kurios V. S. gali būti vertinamas tik kaip principingas, nepaperkamas ir kad teks dirbti „taip kaip reikia“;

39.7. po patalpų nuomos sutarties sudarymo V. S. ir toliau išliko principingas P. A. A/S atliekamų darbų atžvilgiu, nepasirašė ant atliktų darbų aktų, nes atlikus TV diagnostiką buvo rasti atvirkštiniai nuolydžiai;

40. Po šių įrodymų vertinimo motyvų, pagal kuriuos V. S. rangovams neteikė perteklinių reikalavimų, iš jų kyšio nereikalavo, kyšio iniciatoriai buvo P. A. A/S atstovai, rangovas pagal sutartį privalėjo FIDIC inžinierių komandai suteikti patalpas techninės priežiūros darbui, V. S. pasiūlytos patalpos atitiko keliamus reikalavimus, jo elgesys po patalpų nuomos sutarties sudarymo nepateisino P. A. A/S atstovų lūkesčių, t. y. realiai paneigus visas esmines kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis ir motyvus, logiškai turėtų sekti teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo, tačiau nuosprendis netikėtai keičia kryptį ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Bent kiek išsamesnių ir argumentuotų tokio sprendimo motyvų nepateikiama. Nuosprendžio 81 punkte, prieštaraujant ankstesnei savo išvadai, esančiai 78 punkte, kad būtent R. K. vyko į P. siūlyti kyšį, nurodoma: „V. S. kaltė, kad jis reikalavo iš R. K. 5 000 Eur kyšio ir jie abu dėl kyšio davimo susitarė, įrodoma vien tik liudytojos R. K. parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina kitų liudytojų, t. y. A. B., iš dalies G. J. parodymai, bei baudžiamojoje byloje esantys kriminalinės žvalgybos duomenys“. Teisėja nuosprendžio 80 punkte visai pagrįstai pati nurodo: „kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti“. Šie požymiai iš tikrųjų yra alternatyvūs ir pakanka bent vieno iš jų baudžiamajai atsakomybei kilti. Tačiau nuosprendyje nėra pasisakyta kurį ar kuriuos iš išvardintų požymių atitinka V. S. veika. Nuosprendžio 86 punkte tiesiog konstatuota, kad V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, po to, prieštaraudama tokiai išvadai tame pačiame punkte nurodo, jog nenustatyta kokiu būdu kaltinamasis V. S. iš R. K. reikalavo kyšio ir nenustatyta kokius veiksmus kaltinamasis atliko ar susilaikė nuo jų atlikimo rangovo P.A. A/S naudai. Apibendrinant darytina išvada, kad teismas, nenustatęs jokių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (kaip, kokiu būdų padaryta veika), pripažino V. S. kaltu. Iš teismo motyvų akivaizdu, jog netikėta (siurprizinė) išvada dėl V. S. kaltės, padaryta remiantis tik selektyviai ir tendencingai parinktais R. K., A. B. ir G. J. parodymais bei užfiksuotais jų tarpusavio pokalbiais, ignoruojant jų kalbas apie nepasiteisinusius lūkesčius.

41. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo tendencingas, nuosprendžio priėmimo procese suformavo nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu, t. y. buvo subjektyviai šališkas.

42. Kadangi bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Bylą gražinant nagrinėti iš naujo dėl teismo šališkumo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų skundo motyvų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.