Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui R. Č., trečiajam asmeniui UAB „Rusteda“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teisme 2010-09-14 gautas atsakovo prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal Kauno rajono apylinkės teismui paduotą R. Č. ieškinį dėl laidavimo sutarties, pasirašytos tarp Swedbank, AB ir atsakovo R. Č., pripažinimo negaliojančia. Taip pat nurodė, kad šiuo metu yra realizuojamas ieškovui Swedbank AB įkeistas turtas B UAB “Rusteda“ bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-07-18 ieškovė „Swedbank“, AB su trečiuoju asmeniu UAB „Rusteda“ sudarė Overdrafto - kredito sutartį Nr. 08-076792-OJ, pagal kurią UAB „Rusteda“ buvo suteiktas 80 000 Lt kreditas, kurio grąžinimo terminas – 2009-07-18 (b.l. 7-15). Sutartis buvo pakeista ir papildyta 2009-07-17 susitarimu Nr. 08-076792-OJ -1, numatant galutinį kredito grąžinimo terminą – 2010-01-17 (b.l. 16-26). 2009-07-17 ieškovė ir atsakovas R. Č. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 08-076792-LA-1, pagal kurią atsakovas laidavo, kad tretysis asmuo - kredito gavėjas UAB „Rusteda" - įvykdys visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį (b.l. 27-29). Šios sutarties 3.1. punktu numatyta laiduotojo ir kredito gavėjo solidarioji atsakomybė. Tretysis asmuo UAB „Rusteda“, užtikrindamas prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą, įkeitimo lakštu įkeitė prekių atsargas (b.l. 33-34).

Kauno apygardos teismo 2009-09-01 nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Rusteda“ iškelta bankroto byla (b.l. 39-40). Kauno apygardos teismo 2009-11-30 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Rusteda“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų kreditoriaus AB Swedbank reikalavimas dėl 74 985,34 Lt (b. l. 50-51).

Byloje kilo ginčas, ar ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo (laiduotojo) R. Č. skolininko UAB „Rusteda“ negrąžintą kredito dalį.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolė grąžinti gautą kreditą UAB „Rusteda“ atsirado remiantis tarp jo ir ieškovės sudaryta kreditavimo sutartimi. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog kreditorius (ieškovė) netinkamai įgyvendina savo teises laidavimo sutarties atveju. Kredito gavėjas nevykdė savo prievolės sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka mokėti kreditą ir palūkanas, todėl ieškovė pagrįstai pasinaudojo savo teise reikalauti iš laiduotojo grąžinti negrąžinto kredito dalį (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo, kaip laiduotojo, solidarioji pareiga grąžinti ieškovei skolą yra numatyta ne tik pagal pasirašytas laidavimo sutartis, bet ir pagal įstatymą (CK 6.76, 6.81 str.). CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas R. Č. laidavimo sutartimi prisiėmė įsipareigojimą atsakyti visu savo turtu bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 išaiškino, kad CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Taigi kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį pat ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovo pareiškimas bankroto byloje dėl kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui UAB „Rusteda“ ir jo patvirtinimas, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovui, kaip laiduotojui. Nurodytos bylos ratio decidendi analogiškas nagrinėjamai civilinei bylai: pagrindiniam skolininkui BUAB „Rusteda“ yra iškelta bankroto byla, o atsakovas R. Č. yra laiduotojas. Teisės aktai nenumato, kad kreditoriaus reikalavimai laiduotojui turi būti nagrinėjami bankroto byloje ar, kad reikalavimai laiduotojams gali būti reiškiami tik po bankroto bylos išnagrinėjimo.

Taip pat teisėjų kolegijos nuomone apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovė privalo pirma pasinaudoti kitomis prievolių vykdymo užtikrinimo priemonėmis (patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto), o tik tada reikalauti skolos priteisimo iš jo. Atsakovas, kaip solidarusis skolininkas turi įvykdyti UAB „Rusteda“ prievolę nepriklausomai nuo to, kad ieškovė pirmiausia pasinaudojo teise pareikšti reikalavimą UAB „Rusteda“ bankroto byloje (laidavimo sutarties 4.4 p., CK 6.14 str. 3 d.). Jis Laidavimo sutarties 3.1 p. aiškiai atsisakė CK 6.80 str. nustatytos teisės reikalauti, kad Bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Rusteda“ turtą, todėl atsakovo atsikirtimai šiuo pagrindu atmestini. Pažymėtina, kad laidavimas, įkeitimas ir hipoteka yra lygiaverčiai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai (CK 6.70 str.). Todėl šio ieškinio pareiškimas neužkerta kelio ieškovei, kaip kreditorei, negavus savo reikalavimo patenkinimo iš laiduotojo, realizuoti kitas priemones (CK 6.80 str. 2 d., 6.6 str. 1 d., 4 d.). Kreditoriaus pasirinkimo teisės realizavimas, kuriam subjektui pareikšti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimą, nereiškia jo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 str. 4,5,7 d., 6.14 str. 3 d.).Todėl klausimas dėl reikalavimo sumos sumažinimo, dėl ieškovės dalies reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto bankroto byloje bus sprendžiamas vykdymo proceso eigoje, skolininkui pasinaudojus savo teise pateikti antstoliui pagrįstą prašymą dėl išieškotinos sumos ir palūkanų patikslinimo (CPK 643 str. 6 d.).

Ieškovas „Swedbank“, AB ieškiniu prašė priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino šį ieškovės reikalavimą, kadangi iš jo, kaip iš fizinio asmens, ieškovei „Swedbank“, AB turėjo būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Skolininkui UAB „Rusteda“ iškėlus bankroto bylą, atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės neįvykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies dėl palūkanų priteisimo. Todėl pagal 2009-07-17 laidavimo sutarties Nr.08-076792-LA1 3.2 p. pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš laiduotojo 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi laidavimo sutartį ginčija jo sutuoktinė, kuri jos nepasirašė. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio rėžimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas tik atsakovui, kuris vienas pasirašė 2009-07-17 Laidavimo sutartį Nr. 08-076792-LA1 ir įsipareigojo atsakyti savo turtu (laidavimo sutarties 3.3 p., b.l. 27-29). Laidavimo sutarties sudarymui nėra reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CPK 3.92 str.). Laidavimo sutartyje nenumatyta solidari atsakovo ir jo sutuoktinės atsakomybė. CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas šeimos namų ūkui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., byla Nr. 3K-3-482/2008). Pagal CK 3.112 straipsnio nuostatas, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jei kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Dėl to, vykdant teismo sprendimą ir išieškant skolą pagal atsakovo prievoles iš jo turto, kaip numatyta laidavimo sutartyje, išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į atsakovo asmeninį turtą, o jo nesant ar nepakankant – į atsakovo turimą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.109 str., CPK 666, 667 str.). Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas įstatymų nuostatas teisėjų kolegija neturėtų pagrindo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2922-720/2010 pagal R. Č. ieškinį dėl laidavimo sutarties, pasirašytos tarp Swedbank, AB ir atsakovo R. Č., pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis ši civilinė byla 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jau išnagrinėta, ieškinį grąžinant ieškovei.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.