Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-16 · Civilinė byla Nr. 2A-264-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-16
Bylos Nr.
2A-264-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
J. P., J.
Ieškovas
A., A. M.
Civilinė byla Nr. 2A-246-520/2009
Procesinių sprendimų kategorijos 44.2.4.2., 121. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius, Egidijus Žironas,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. P. (J. P.),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jai iš atsakovo J. P. (P.) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendžiu atsakovas J. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 1 d., 149 str. 1 d., 233 str. 1 d. Ji civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė. Atsakovas, padarydamas nusikalstamas veikas, t.y. seksualiai išprievartaudamas ją ir išžagindamas, sutrikdydamas jos sveikatą, padarė jai neturtinę žalą. Atsakovas ją pažemino, tyčiojosi iš jos, todėl iki šiol ji naktimis blogai miega, o užmigusi sapnuoja baisius sapnus, susijusius su seksualiniu prievartavimu ir išžaginimu, ją kankina košmarai, nuolat jaučia nepasitikėjimą savimi. Po to įvykio pradėjo jausti patologišką neapykantą vyriškos lyties atstovams. Baudžiamojoje byloje yra nustatytas atsakovo psichologinės prievartos, fizinio smurto naudojimas prieš ją, kuris akivaizdžiai nulėmė jos emocinį skausmą ir pažeminimą. Nors patirtą stresą sunku įvertinti pinigais, tačiau mano, kad jai turi būti priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo ieškovei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad atsakovas J. P. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-195-295/2008 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 1 d., 149 str. 1 d., 233 str. 1 d., nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, išieškota iš atsakovo J. P. (P.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 270 Lt ieškovės stacionarinio gydymo išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinė žala ieškovei buvo padaryta nusikalstamais atsakovo J. P. (P.) veiksmais, t. y. smurtiniais nusikaltimais, kurie savo prigimtimi ne tik sukelia fizinį skausmą, bet didžiai žemina nukentėjusiosios moters garbę ir orumą, vadovaudamasis formuojama teismų praktika tokios kategorijos bylose, padarė išvadą, kad ieškovės prašymas priteisti 50 000 Lt yra teisėtas ir įrodytas, sąžiningas ir protingas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad neturtinės žalos atlyginimas turi būti sumažintas, nes iš jo yra priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams.

Šalies argumentai

Atsakovas J. P. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti – ieškovei iš jo priteistą sumą sumažinti iki 5 000 Lt. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, priteisdamas iš jo ieškovei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį (CK 6.250 str. 2 d.), t. y. į tai, kad jis neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, piniginių lėšų. Dvi transporto priemonės, kurios yra registruotos jo vardu, atiduotos į metalo laužą, yra pradėtos vykdomosios bylos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš jo. Teismas neįvertino, kad iš jo yra priteistas išlaikymas trims nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės: S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimu priteista periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, M., gimusiai (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-09-30 sprendimu – po 140 Lt kas mėnesį, taip pat yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas E. P. (P.), gimusiam (duomenys neskelbtini). Jo blogą turtinę padėtį įrodo ir tai, kad 2006-08-28 jam buvo skirta valstybinė teisinė pagalba. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovei visai nebuvo padaryta turtinė žala, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų ir turi būti sumažintas iki 5 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikęs CK 6.250 str. 1, 2 d., tenkino ieškovės A. M. ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo J. P. (P.) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas J. P. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-195-295/2008 yra pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 1 d., 149 str. 1 d., 233 str. 1 d., nuteistas laisvės atėmimo bausme (baudžiamoji byla T., 3, b. l. 71-80). Ieškovė A. M., kuri yra nukentėjusioji baudžiamojoje byloje Nr.1-195-295/2008, nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo baudžiamojoje byloje. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ji pareiškė civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma ir teigia, kad priteista neturtinė žala yra neprotingo dydžio, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad jis išlaiko nepilnamečius vaikus, yra įsiskolinęs išlaikymą sūnui, be to, ieškovei nepadarė jokios turtinės žalos. Apeliantas prašo iš jo ieškovei priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 5 000 Lt. Šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovei nebuvo padaryta neturtinė žala, įvertinta 50 000 Lt suma.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal savo pobūdį, tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi šio straipsnio pagrindu atsakovas J. P. turi pareigą atlyginti ieškovei A. M. neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Dėl to teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 2 d. išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-103/2009, 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007).

CPK 182 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. P. naudojo fizinį smurtą bei prievartinius lytinius santykius prieš A. M., kuriai buvo konstatuota poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje su muštine žaizda burnos gleivinėje ir abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu, poodinė kraujosruva dešiniajame petyje, paviršiniai odos plyšimai išeinamosios angos aplinkoje kaip lytinės aistros tenkinimo analiniu būdu pasekmė, buvo nesunkiai sutrikdyta A. M. sveikata, A. M. buvo gydoma gydymo įstaigoje. Teismas konstatavo, kad J. P. lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja A. M. prieš nukentėjusios valią, fiziniu smurtu ir grasinimais palauždamas jos pasipriešinimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas iš jos atvirai tyčiojosi, žemino, dėl to ji fiziškai buvo sužalota, gydėsi gydymo įstaigoje, patyrė emocinį skausmą, pažeminimą, jaučia patologišką neapykantą vyriškos lyties atstovams, naktimis blogai miega, o užmigusi dažnai sapnuoja košmarus, susijusius su seksualiniu prievartavimu ir išžaginimu, nuolat jaučia nepasitikėjimą savimi, dėl to ieškovei turi būti priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už fizinės ir psichinės, dvasinės pusiausvyros sutrikdymą.

Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovės fizinei ir psichinei sveikatai buvo padaryta žala, t. y. būtent šiuo konkrečiu atveju padaryti atsakovo nusikalstami veiksmai sukėlė ieškovei fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes: kraujosruvą veido kairėje pusėje su muštine žaizda burnos gleivinėje ir abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu, poodinę kraujosruvą dešiniame petyje, paviršinius odos plyšimai išeinamosios angos aplinkoje. Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl atsakovo smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta ieškovės dvasinė ir emocinė pusiausvyra, kad ieškovės paaiškinimai, jog ji išgyvena stresą, pažeminimo jausmą, nepasitikėjimą savimi, emocinį skausmą, sutriko jos miegas, pasireiškė kiti liekamieji reiškiniai, yra pagrįsti. Taip pat baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas siekė paveikti ieškovę, reikalaudamas atsiimti pareiškimą iš policijos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas smurtiniais veiksmais pažemino nukentėjusios moters, ieškovės, garbę ir orumą. Pažymėtina, jog lytiniai nusikaltimai pažeidžia Konstitucijoje pripažintas žmogaus teises – teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas J. P. lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja A. M. prieš nukentėjusios valią, fiziniu smurtu ir grasinimais palauždamas jos pasipriešinimą, t. y. veikdamas tyčia, tyčia pažeisdamas labiausiai teisės ginamas vertybes – sveikatą, seksualinio apsisprendimo laisvę. Dėl to neturtinės žalos pasekmės ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad atlygintinos žalos dydis nemažinamas, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas J. P. yra nutraukęs santuoką, jokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 19), jam nuosavybės teise priklauso automobiliai MERCEDES BENZ, 230 (1981) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Atsakovas sąskaitų AB SEB banke, DnB NORD banke, AB „Ūkio bankas“ neturi. Pagal teismui 2008-04-14 pateiktą AB banko „Hansabankas“ pažymą J. P. sąskaitoje neigiamas likutis yra 6815,05 Lt (b. l. 23). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimu pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994-03-28 sprendimu nustatytas išlaikymas nepilnametei dukrai S. P. ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. P. periodinėmis išmokomis, mokamomis po 250 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės (b. l. 26-27), taip pat Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-09-30 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai M. P. periodinėmis išmokomis, mokamomis po 140 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės (b. l. 28). Pagal formuojamą teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie žalą padariusio asmens turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Atsakovas J. P. yra jaunas žmogus, galintis dirbti, nėra pateikta duomenų, kad atsakovas yra neįgalus, ar yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių jis negalėtų dirbti, todėl vien ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas turi nekilnojamojo ar turi pakankamai kilnojamojo turto negali būti pripažįstama išskirtine, dėl kurios neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatydamas neturtinės žalos dydį nesureikšmino atsakovo ieškovei padarytos turtinės žalos dydžio, kadangi nusikaltimas yra padarytas ieškovės neturtinėms asmeninėms teisėms, užtikrinančioms fizinį ir psichinį ieškovės asmenybės vientisumą. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas turi būti sumažintas dėl tos priežasties, kad ieškovei nebuvo padaryta turtinė žala atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovei buvo padaryta turtinė žala (suplėšyti rūbai), tačiau ieškovė nereikalauja atlyginti jai padarytą turtinę žalą. Aplinkybė, kad ieškovė nereikalauja atlyginti jai turtinės žalos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog turtinė žala ieškovei nebuvo padaryta.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei A. M. padarytos neturtinės žalos dydį, kurį privalo atlyginti atsakovas, pagrįstai atsižvelgė į paties nusikaltimo esmę, t. y. nusikaltimo asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ieškovei padarytų sužalojimų sunkumą ir dėl to patirtą fizinį skausmą, dėl to atsiradusius dvasinius išgyvenimus, nerimą, į atsakovo kaltės formą. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti neturtinės žalos dydį iki 5 000 Lt. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Algirdas AuruškevičiusEgidijus Žironas