Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi nutarė S. T. prašymo netenkinti ir neatnaujinti termino skundui dėl Nutarimo paduoti, o nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, kad skundas dėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. priimto Nutarimo, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, galėjo būti pateiktas iki 2009 m. rugsėjo 4 d., tačiau S. T. skundą pateikė tik 2009 m. gruodžio 16 d., tai yra daugiau nei po trijų mėnesių. Pažymėta, jog vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, praleidus paminėtame straipsnyje numatytą dešimties dienų terminą skundui pateikti, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti administracinis teismas nustatęs, kad termino praleidimą sąlygojo išskirtinės ir objektyvios, tai yra nuo pareiškėjo valios nepriklausančios, aplinkybės. Teismas pareiškėjo argumento, kad jis dėl piniginių lėšų stokos negalėjo pasinaudoti teise turėti advokatą, nelaikė svarbia Nutarimo apskundimo termino praleidimo priežastimi. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba S. T. buvo suteikta, kai tik jis jos paprašė ir pateikė nustatytus dokumentus. Pažymėta, jog pareiškėjo turtinė padėtis, nuo kurios priklauso valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimas, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. (1.2)-SP1-01890 priėmimo metu nebuvo esmingai pakitusi, palyginus su buvusia skundžiamo Nutarimo priėmimo metu. Teismas taip pat nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, S. T. buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės, be to, teismui nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas iki priimant Nutarimą būtų kreipęsis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir kad tokia pagalba jam nebūtų buvusi suteikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad S. T. įstatymo suteikta teise administracinio teisės pažeidimo byloje turėti advokatą ir gauti jo teisinę pagalbą nepasinaudojo savo laisva valia. Pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės, jog įsiteisėjus pareiškėjo atžvilgiu apkaltinamajam nuosprendžiui, paaiškėjo, kad yra pažeistas non bis in idem principas, teismas taip pat nevertino kaip svarbios Nutarimo apskundimo termino praleidimo priežasties. Teismas, vadovaudamasis Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1- 116-515-2009 medžiaga, nustatė, kad Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. liepos 7 d. Nutarimu Nr. R3-427 „Dėl iš ikiteisminio tyrimo Nr. 77-1-00058-09 išskyrimo dalies į atskirą tyrimą Nr. 77-2-00019-09“ buvo išskristas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 77-2-00019-09 dėl S. T. įvykdytos nusikalstamos veikos neteisėtai iškirtus medieną neplynu kirtimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-116-515/2009, b. l. 1). Atlikusi ikiteisminį tyrimą, Pasvalio rajono apylinkės prokuratūra 2009 m. liepos 27 d. Nutarimu Nr. R3-510 „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje“ nutarė išskirti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 77-2-00019-09 į atskirą administracinį tyrimą medžiagą dėl S. T. padarytos žalos aplinkai, vykdant BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas, konstatuodama, kad S. T. veika atitinka ATPK 62 straipsnyje numatytos veikos požymius (Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-116-515/2009, b. l. 10-11). Šis nutarimas S. T. pasirašytinai buvo įteiktas 2009 m. liepos 28 d. (Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-116-515/2009, b. l. 12). S. T. 2009 m. liepos 28 d. buvo pranešta apie įtarimus 2009 m. sausio 6-16 d. laikotarpiu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis įtariamas, S. T. kaltu prisipažino visiškai (Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-116-515/2009, b. l. 103-105). Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat visiškai prisipažino kaltu pagal visus pareikštus kaltinimus (Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-116-515/2009, b. l. 163). Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu S. T. buvo pripažintas kaltu 2009 m. sausio 6-16 d. įvykdęs šešias neteisėtai iškirstos medienos vagystes iš valstybinio miško, esančio Pasvalio rajone, Paliepių kaime, Joniškio girininkijos 766 kvartalo 5,6 ir 7 sklypuose, bei du kartus iš ten pat kėsinęsis pavogti neteisėtai iškirstą medieną. Šios S. T. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos tik pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-116-515/2009, b. l. 167-170). Pažymėta, kad S. T., 2009 m. liepos 29 d. susipažinęs su visa jam pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepareiškė jokių prašymų ir pastabų nei dėl įrodymų, nei dėl jo veiksmų kvalifikavimo. Jis taip pat neginčijo ikiteisminio tyrimo metu byloje priimtų procesinių sprendimų, neskundė ir Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. liepos 27 d. Nutarimo Nr. R3-510 „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje“, kurio pagrindu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 62 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tiek 2009 m. rugpjūčio 18 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. priimant Nutarimą, S. T. buvo žinomos aplinkybės, turinčios reikšmės visų jo padarytų teisei priešingų veikų kvalifikavimui tiek pagal ATPK 62 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už savavališką miško kirtimą, tiek ir pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, numatančias atsakomybę už neteisėtai iškirstos medienos pagrobimą ir pasikėsinimą ją pagrobti. Todėl konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo S. T. ir jo atstovo nurodytų priežasčių vertinti kaip svarbių, sutrukdžiusių pareiškėjui nustatytu terminu paduoti skundą dėl Nutarimo.