Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1977-311/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-27
Bylos Nr.
1-1977-311/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09127-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
R. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1977-311/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09127-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.7.2.5; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Ingridai Pikusau,dalyvaujant :prokurorei Živilei Muliuolyte,kaltinamajam M. L.,nukentėjusiajai R. U.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018-02-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausmė. 2018-12-12 paleistas atlikęs bausmę.

2. 2019-06-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 str. 1 d.-40 MGL (2000 eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. 2021-03-25 apie 16.50 val. Kauno mieste važiuojant su sugyventine R. U. automobiliu „Skoda Octavia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, pastarajai vairuojant, tarp jo ir sugyventinės kilusio žodinio konflikto metu grasino sunkiai sutrikdyti jai sveikatą – jis tyčia kumščiu trenkė į priekinį automobilio stiklą ir jį suskaldė, pagrasino sudeginti R. U. automobilį ir nukentėjusiąją sumušti taip, kad ji gulės ligoninėje, tęsiantis konfliktui, 16.51 val. atvažiavus į degalinę "(duomenys neskelbtini), automobilyje prieš nukentėjusiąją R. U. panaudojo fizinį smurtą – tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į kairę veido pusę bei sugriebė už kaklo ir padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iškart po to pagrasino ją sudeginti automobilyje ir žiebtuvėliu apdegino automobilio apdailos detalę, dėl ko nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis neatsimena tiksliai, kaip viskas buvo. Tuo metu jis ir nukentėjusioji R. U. buvo sugyventiniai.

2021-03-25 ji atvažiavo paimti M. L. iš darbo. Jie važiavo link namų, jis nepamena, dėl ko jie susipyko. Čia daugiau laiko prieš susipykimą buvo jų pykčiai, barniai, jis nežino, kas jam šovė į galvą. Jie pradėjo ginčytis ir jis trenkė į automobilio stiklą. Po to jie atvažiavo prie degalinės, kurioje dirbo M. L. motina. R. U. rėkė. M. L. sakė, kad ji parvežtų jį namo, jis pasiims daiktus ir važiuos pas tėvus, tačiau ji nevežė. Tuo metu atėjo M. L. mama, liepė nusiraminti. R. U. dar pažemino jo mamą. Tuomet jis sudavė R. U. į veidą ranka vieną ar du kartus. Čia buvo jau po to, kai mama jau buvo nuėjusi nuo jų. Sudavė pora kartų į veidą, po to gal ir buvo sugriebęs už kaklo, gali būti, kad grasino sudeginti.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti M. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju, parodymai, kur jis parodė, kad jie su R. U. kartu jau 3 metai, iki šiol gyveno R. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), bet pas ją negrįš, jie skiriasi. 2021-03-25 apie 17 val. R. savo automobiliu atvyko jo pasiimti iš darbo, ir jie kartu važiavo namo. Pakeliui važiuodami susipyko dėl to, kad R. nedirba, jis vienas išlaiko abu. Supykęs rankos kumščiu išdaužė automobilio stiklą, neprisimena, kurioje vietoje tuo metu buvo sustoję, nes R. kelis kartus buvo sustojusi ir liepė jam išlipti. Jis neišlipo, tai R. tada atvežė jį į degalinę, ten liepė lipti iš automobilio. Jis buvo nešvariais rūbais, po darbo, todėl pasakė važiuoti namo ir išsikrausto iš jos. Ji rėkė ant visos degalinės, o ten dirba jo mama, jį beveik visi ten pažįsta. Jam buvo gėda, jis jos prašė bent iš degalinės išvažiuoti, kitur pasikalbėti. Ji toliau rėkė, kad išliptų, jis sakė, kad važiuojam, pasiimu daiktus ir išsikraustau. Jis jau ne pirmą kartą iš jos kraustosi. R. toks žmogus, kad ne visus daiktus atiduoda. Jis jai pasakė, kad savo daiktus iš buto nori šiandien pasiimti, o ji toliau šaukė. Jis nesusivaldė ir pradžioje ją rankomis sugriebė už kaklo, o po to sudavė kelis smūgius, neprisimena į kurią jos kūno vietą. Tada ji iškvietė policiją, o jis išlipo iš automobilio ir pasišalino. Kol jie degalinėje automobilyje pykosi, jo mama buvo atėjusi, prašė važiuoti iš ten ir gėdos nedaryti. Vienu metu, kai pykosi automobilyje, jis žiebtuvėliu pasilenkęs degino savo batų raištelius, norėjo ją truputį pagąsdinti, nes išvakarėse į automobilį buvo pripylęs pilną baką degalų. Jam pikta, kad ji nedirba, nors galėtų, jai patinka būti išlaikomai. Gailisi, kad taip pasielgė, kad nesusivaldė. Jis buvo blaivus.

Papildomai apklaustas M. L. parodė, kad apie įtarimo esmę parodymus davė 2021-03-26 apklausos metu, šių parodymų laikosi. Ir toliau tvirtina, kad degino savo batų raištelius, o ne automobilio salono detalę. Nežino, kaip galėjo apdegti automobilio salonas. Jis savo batų raištelius degino pasilenkęs, gal galėjo apsvilti automobilio detalė, jis nežino. Batų raištelius degino norėdamas R. pagąsdinti, kaip ir sakė pirmoje apklausoje. R. bandė iš jo atimti žiebtuvėlį, prašė, kad nedegintų, verkė. Jie pykosi su R. automobilyje, ji šaukė, kol atėjo jo mama ir liepė dingti iš degalinės. Jam viską nuosekliai sunku atsiminti, nes tas konfliktas ilgai tęsėsi, pradėjo pyktis dar bevažiuodami iš jo darbo namo. Jis nesutinka, kad R. grasino ją sumušti taip, kad ji gulės ligoninėje, sumušė ją smarkiai supykęs. Gali papildyti, kad dėl automobilio stiklo suskaldymo padarytą žalą - 150 eurų, pervedė į R. U. sąskaitą 2021-05-15, prie tyrimo pateikia pervedimo kvitą, o dėl neturtinės žalos -nesutinka jos atlyginti. Gailisi, kad nesusivaldė ir taip pasielgė. Šiuo metu jie galutinai išsiskyrė, jis grįžo gyventi pas savo tėvus (b.l. 113-114, 121-124)

Pagarsinus šiuos parodymus, M. L. juo visiškai patvirtino, nurodė, kad nenorėjo gąsdindamas padegti automobilio, bet buvo grasinimas, kad padegs batraiščius. Dėl 150 Eur ir 2000 Eur civilinio ieškinio, tai 150 Eurų jis jau pervedė, 2000 Eurų sutinka atlyginti.

Kadangi kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo M. L. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė : „patvirtinu savo 2021-03-25 apklausos metu duotus parodymus. Papildau, kad mums besiginčijant, konfliktuojant M. L., sėdėdamas mano automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės, kai važiavome pro (duomenys neskelbtini) sankryžą, ranka vieną kartą trenkė į automobilio priekinį stiklą ir taip jį suskaldė, padarydamas man turtinę žalą. 2021-04-08 automobilio priekinį stiklą man pakeitė autoservise (duomenys neskelbtini), stiklas ir jo pakeitimas man kainavo 150 eurų. Sąskaitą faktūrą pateikiu prie ikiteisminio tyrimo. Padarytą žalą - 150 eurų M. man gali pervesti į mano banko sąskaitą. Šiuo metu su M. nebendraujame, jis iš mano buto išsikraustė, M. daiktus aš perdaviau per jo tėvus (b.l. 56-59).

Papildomai apklausta, R. U. parodė : „prisimenu ir patvirtinu savo 2021-03-25 ir 2021-04-12 apklausų metu duotus parodymus. Papildomai paaiškinu, kad mums su M. bevažiuojant automobilyje nuo jo darbo link namų, mes smarkiai susiginčijome ir susipykome. Aš kelis kartus buvau sustojusi ir liepiau M. išlipti, bet jis nelipo iš automobilio, o toliau ant manęs šaukė, visaip vadino ir grasino. M. grasino mane sumušti taip, kad aš atsidursiu ligoninėje ir grasino sudeginti automobilį. Kai atvažiavome į degalinę, kur dirba M. mama, jis vis tiek nelipo iš automobilio ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia du kartus trenkė į kairę akį, po to dar suėmęs už kaklo smaugė. Po to išsitraukė žiebtuvėlį ir jį uždegęs pradėjo deginti automobilio salono perskyrą tarp vairuotojo ir keleivio vietų. Ta perskyra yra išmušta audiniu, kuris apsvilo, apdegė. Aš visaip bandžiau M. rankas patraukti, kad jis nedegintų, bet man nepavyko. Aš iki šiol nieko netvarkiau, ten taip ir likę apsvilę šiuo metu. Aš labai išsigandau, kad M. tikrai gali uždegti automobilį, nes prieš tai jau buvo išdaužęs automobilio stiklą, jo elgesys tuo metu tikrai buvo neprognozuojamas. Be to, tą savaitę M. buvo pripylęs pilną baką dyzelio, todėl bijojau, kad automobilis neišlėktų į orą, tuo labiau, kad automobilis stovėjo degalinėje. Situaciją išgelbėjo atėjusi M. mama L., kuri atidarė automobilio keleivio pusės priekines duris, kur sėdėjo M., ir pasakė, kad mes važiuotumėm iš degalinės. Nemanau, kad M. juokavo ar tik mane gąsdino, jis tuo metu buvo tokios būsenos, kad bet ką galėjo padaryti. Teikiu civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei prašau mane pripažinti civiline ieškove“ (b.l. 63-66).

Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. L. yra jos sūnus, ji žino, kad jam yra pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą. Jai išaiškinta, kad gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Ji dirba operatore degalinėje (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kuri diena buvo, kai R. su M. automobiliu atvažiavo į degalinę, ji tą dieną dirbo. Ji pamatė juos pro langą, kai automobilis sustojo visai šalia prie lango. Tuo metu ji dirbo prie kasos su klientais, degalinėje buvo žmonių. Vienu metu R. pamatė stovinčią parduotuvės tarpduryje, bet iki jos ji neatėjo. Ar ji ką nors sakė, ji negirdėjo, jai atrodo, ji tuo metu turėjo klientų. Jei gerai prisimena, ji viena dirbo parduotuvėje, jai monitoriuje reikėjo stebėti, kad klientai neišvažiuotų už kurą nesumokėję, taip pat su kasa dirbti, todėl tikrai nestebėjo M. ir R. Kai pamatė, kad jie atvažiavo, galvojo, kad užeis. Po kažkiek laiko pamatė, kad kažkas automobilyje tarp M. ir R. vyksta, suprato, kad jie pykstasi, R. verkė. Tada ji nuėjusi pasakė, kad jie važiuotų iš degalinės, namuose aiškintųsi santykius. Ji nežino, ar M. ką nors degino automobilyje, nepajuto jokio kvapo. Kai liepusi jiems išvažiuoti grįžo į parduotuvę, pamatė, kad M. eina link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. (b.l. 73-76)

Iš 2021-03-25 R. U. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. U. pranešė, jog 2021-03-25 apie 17.00val. (duomenys neskelbtini) sėdint automobilyje Škoda Octavia v.n. (duomenys neskelbtini), sugyventinis M. L. po žodinio konflikto dėl santykių aiškinimosi man sudavė tyčia du kartus ranka į kairį žandą, po ko tampė už rūbų bei suėmęs viena ranka už kaklo smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį. 2021-03-25 apklausta nukentėjusioji R. U. parodė, kad 2021-03-25 apie 17.00val. ji važiavo savo automobilyje Škoda Octavia v.n. (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventiniu M. L.. Tarp jų važiuojant kilo žodinis konfliktas dėl santykių, po ko M. pradėjo jai grasinti, kad sudegins jos automobilį ir sumuš ją taip, kad turės gulėti ligoninėje. Tada M. trenkė ranka vieną kartą į automobilio priekinį stiklą iš vidinės keleivio pusės ir taip jį suskaldė, viskas vyko jiems važiuojant ir negali tiksliai pasakyti, kokia tai buvo vieta. Tuomet ji paprašė, kad jis išliptų iš automobilio, tačiau jis atsisakė, tuomet ji atvažiavo į degalinę "(duomenys neskelbtini), kur dirba M. mama L. L., ji tikėjosi, kad jo mama jai padės išlaipinti M. iš automobilio. Jai atvykus į degalinę ji išlipo iš automobilio ir nuėjo į degalinę pasikalbėti su M. mama. Ji paprašė L. L. padėti jai išlaipinti M. iš automobilio, tačiau ji jai nieko neatsakė. Ji tada grįžo į automobilį ir tuo metu M. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, trenkė jai tyčia du kartus ranka prie kairės akies taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to paėmęs jai už rūbų tampė juos ir griebė su dešine ranka jai už kaklo bei pradėjo smaugti, taip dar kartą sukeldamas fizinį skausmą. Po kelių sekundžių smaugimo M. ją paleido ir išsitraukęs žiebtuvėlį ir pasilenkęs prie grindų bandė padegti automobilį ir sakė, kad sudegins ją čia vietoje. Ji bandė sustabdyti jį ir patraukti jo rankas su žiebtuvėliu nuo automobilio apdailos detalių, kad jis jų neuždegtų. Tuo metu prie automobilio priėjo M. mama L. ir atidarė automobilio keleivio pusės priekines duris, kur sėdėjo M., ir pasakė, kad jie važiuotų iš degalinės, tada uždarė duris iš grįžo į degalinę. Automobilį ji buvo pasistačius prie degalinės langų, netoli įėjimo, todėl mano, kad ji nenorėjo matyti jų konflikto, todėl sakė, kad išvažiuotų. Tada M. jai pasakė, kad jei jai kažkas nepatinka, tai gali išsikviesti policiją, tada ji taip ir padarė, sėdėdama automobilyje šalia M. paskambino numeriu 112 ir išsikvietė policijos pagalbą. Jiems laukiant policijos, M. į telefoną paskambino mama ir jie kažką kalbėjosi, po ko M. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti P. L. gatve link namų, kur jis nuėjo, nežino. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir ji jiems viską papasakojo ir išvyko namo. Su M. ji gyvena 2 metus ir 6 mėnesius, gyvenant kartu vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Jai padaryta turtinė žala dėl suskaldyto priekinio automobilio stiklo, nes automobilis priklauso jai, pirko jį iki bendravimo su M.. (b.l. 4-10)

Iš 2021-03-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), priešais save matome vieno aukšto pastatą su užrašu (duomenys neskelbtini), degalinėje yra trys kuro užpildymo stotelės, grindinys grįstas trinkelėmis. Prie įėjimo į degalinę kairėje pusėje matome padėklą su įvairiomis prekėmis. Degalinės teritorija apšviesta. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios yra ant degalinės pastato įvairiose vietose bei viduje. Apžiūrėjus įvykio vietą kitų objektų reikšmingų tyrimui nerasta (b.l. 11-18).

Iš 2021-03-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį Skoda Octavia, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinio stiklo dešinėje pusėje, matomas pažeidimas (įtrūkimas). Atidarius automobilio dešinės pusės priekines dureles, po priekine panele, dešinėje pusėje prie grindų matomos tamsios spalvos dėmės. (b.l. 19-27)

Iš 2021-05-10 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Skoda Octavia, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pavarų perjungimo svirties į dešinę, ant automobilio salono detalės, išmuštos sintetine medžiaga, esančios po prietaisų panele, yra 6 cm ilgio ir 3 cm pločio tamsesnė dėmė. (b.l. 28-33) 2021-05-12 tarnybiniu pranešimu patikslinta, kad 2021-05-10 Kitų objektų apžiūros protokole aprašyta automobilio Skoda Octavia, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Patikslintina, kad ant automobilio salono detalės, išmuštos sintetine medžiaga, esančios po prietaisų panele, esanti tamsesnė dėmė yra galimai deginimo žymė, toje vietoje nėra sintetinės medžiagos siūlų, čiuopiant toje vietoje jaučiamas sukietėjimas. (b.l. 34-35)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 492/2021 (02) matyti, kad R. U. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Galėjo būti padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. (b.l. 54-55)

Iš 2021-03-25 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio K. V. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad užfiksuota kraujosruva ir patinimas nukentėjusiosios R. U. veide. Smurtą patyrusio asmens būsena nurodyta šoko būsenos, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė (b.l. 77-84).

Iš 2021-03-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas 2021-03-30 Kitų objektų apžiūros protokolu: Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu 2021032513.avi, matome, kad jo trukmė 01:29:59, įrašo pradžia 16:00:00, o pabaiga - 17:29:59. Kairiajame viršutiniame kampe yra užrašas CAM13, o dešiniajame viršutiniame kampe - užrašas 352x288. Matome, kad vaizdo stebėjimo kamera įrengta degalinės patalpose ir apima dalį degalinės patalpos - matome degalinės darbuotojos darbo vietą už prekystalio bei pro degalinės pastato langą matome dalį degalinės teritorijos. Visą vaizdo įrašo laiką už prekystalio dirba degalinės darbuotoja, tik trumpam palikdama darbo vietą (pasišalindama iš vaizdo kameros stebėjimo lauko). 16:51:20 iš kairės pusės prie degalinės pastato privažiuoja tamsios spalvos automobilis Škoda Octavia ir sustoja prie pat degalinės pastato lango šonu. Matome, kad automobilio priekyje keleivio vietoje sėdi vyriškos lyties asmuo, automobilio vairuotojo nesimato. 16:58:27 iš automobilio vairuotojo vietos išlipa mergina, palieka atdaras automobilio dureles, kurias uždaro automobilio keleivis ir eidama link degalinės pastato, pasišalina iš vaizdo stebėjimo lauko. 16:58:55 mergina grįžta prie automobilio, atsisėda į vairuotojo vietą ir užsidaro duris. 17:06:03 degalinės darbuotoja nueina prie minėto automobilio, atidariusi priekines vairuotojo dureles pasilenkusi kalba; 17:06:25 staigiu rankos mostu uždaro automobilio priekines keleivio pusės dureles ir grįžta į darbo vietą degalinės patalpose; 17:11:08 iš automobilio išlipa keleivio vietoje sėdėjęs vaikinas ir nueina link (duomenys neskelbtini)gatvės, kol pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros lauko; 17:11:24 aukščiau paminėtas automobilis išvažiuoja. (b.l. 87-91)

Iš policijos pareigūnų ,,Body" kameros Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad peržiūrėti du vaizdo įrašai: KNS_5FE880 2021_0325_172914_001.MP4 ir KNS_5FE880 2021_0325_173415_002.MP4. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, matome, kad jis prasideda 17:29:12 realiu laiku ir trunka iki 17:34:09. Matome, kad pareigūnai prieina prie automobilio Skoda Octavia valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipa moteris, iš ikiteisminio tyrimo žinoma kaip nukentėjusioji R. U.. Automobilis stovi netoli degalinės (duomenys neskelbtini). R. U. sako, kad įskėlė priekinį stiklą, nes jo nebenorėjo vežtis namo ir atvažiavo čia, nes čia dirba jo motina. Į pareigūno klausimą, ar tai jos vyras, atsako, kad sugyventinis. pareigūnas paprašo pateikti dokumentą ir papasakoti nuo pradžių. R. U. sako, kad nuvažiavo sugyventinį pasiimti iš darbo, parsivežti ir jie susipyko, jis susinervavęs trenkė kumščiu į stiklą. Į pareigūno klausimą, iš kur jį pasiėmė, atsako, kad iš darbo (duomenys neskelbtini), pakartoja, kad jie susipyko, jis susinervavęs trenkė kumščiu į stiklą, jis sustojusi paprašė išlipti, bet jis nelipo. Į pareigūno klausimą, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, atsakė - M. L., (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar su ja gyvena, atsakė, kad Elektroninio dokumento nuorašas 2 Apžiūros 2021-05-13 protokolo tęsinys kartu, gyvena (duomenys neskelbtini). Į klausimą, kur tą stiklą išdaužė, pasakė, kad (duomenys neskelbtini). R. U. toliau pasakoja, kad kai jis nesutiko išlipti, pradėjo važiuoti toliau, įvyko konfliktas, ji nenorėjo jo vežtis namo, todėl atvažiavo čia, nes čia dirba jo motina. Nukentėjusioji galvojo, kad jis susigės ir išlips, nes netoli nuo čia gyvena jo tėvai. Bet jis vis tiek norėjo važiuot pas ją, ji nevažiavo, tai jis jai trenkė. Į pareigūnų klausimus atsako, kad trenkė čia, automobilyje, kumščiu (R. U. apsiašaroja). Į pareigūno klausimą, kur pataikė, parodo į savo kairįjį skruostą. Toliau pasakoja, kad tai ne pirmas kartas, todėl nenorėjo jo vežtis namo. (Pareigūnas nufotografuoja kairiąją veido pusę). Į pareigūno klausimą atsako, kad trenkė kelis kartus. Tai truko kokias 10 minučių, kol jie čia stovėjo. Patikslina, kad trenkė tris kartus tarp tąsymų už rūbų. Tęsdama sako, kad dar bandė padegti mašiną, skylę išdegino (apėjusi automobilį atsisėda į keleivio vietą priekyje ir rodo pareigūnui vietą, kur išdegino). Į klausimą, su kuo degino, atsako - su žiebtuvėliu. Į klausimą, kur jis dabar galėtų būti, atsako, kad turbūt pas tėvus į namus nuėjo. Priduria, kad provokavo ją iškviesti policiją, o kai ji paskambino, išlipo. Susiskambino dar su mama. Į klausimą, koks adresas, atsako, kad (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, penktas aukštas, paskutinė laiptinė. Klausiama atsakė, kad jis ten registruotas. Pareigūnas paklausia, ar ji pretenzijų turės ir vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė - 00:05:06. Atidarius antrąjį vaizdo įrašą, matome, kad jis prasideda 17:34:14 realiu laiku ir trunka iki 17:36:16. Nukentėjusioji R. U. sako, kad dėl automobilio, automobilis jai priklauso. Į pareigūno klausimą atsako, kad dėl visko iš tikrųjų (galima suprasti, kad atsako į klausimą, ar ji turi pretenzijų). Pareigūnas paklausia, ar į vieną skruostą trenkė, ar į abu, R. U. atsako, kad gali būti, kad į abi. Pareigūnas sako, kad patinę abi veido pusės ir paprašo kolegos nufotografuoti ir kitą veido pusę. Pareigūnas toliau sako, kad kvies pareigūnus, kurie priims pareiškimą, paklausia, ar nukentėjusioji blaivi, ji atsako - taip. R. U. verkdama sako, kad ji neturėjusi tokių buitinių, jai gėda. Pareigūnas ją ramina ir sako, kad jam turėtų būti gėda. Į klausimą atsako, kad kartu gyvena du su puse metų. Į pareigūno klausimą dėl jo išvaizdos atsako, kad dėvėjo pilkos spalvos darbinius drabužius - kelnes ir storesnę striukę, yra aukštas ir šviesesnis už pareigūną. Pareigūnai paprašo R. U. palaukti, nes turi paskambinti ir patikslinti, kur ji turės palaukti pareigūnų. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė - 00:02:03. (b.l. 103-105)

Iš bendrojo pagalbos centro 2021-03-25 17:06 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto skambučio garso įrašo matyti, kad perklausytas garso įrašas: atidarius garso įrašą 2021_03_25_17-06-49_37067946534.mp3., įraše girdime BPC darbuotojos balsą – „112“, moterišką balsą – PRANEŠĖJA. Pokalbio turinys: 112: 112 klausau; PRANEŠĖJA: pilietis ... prieš mano mašinos išdaužė stiklą; 112: dabar? PRANEŠĖJA: dabar 112: lukterkit, o kur jis dabar yra? PRANEŠĖJA: degalinėj.. ta (duomenys neskelbtini) ; 112: o kur gatvė, sakykit kur jūs esat? PRANEŠĖJA: (duomenys neskelbtini) 112: dar kartą.. (duomenys neskelbtini).. ir koks kampas, kieno? PRANEŠĖJA: (duomenys neskelbtini); 112: (duomenys neskelbtini). Čia jūsų automobilis? PRANEŠĖJA: taip 112: aha.. nesupratau, o dabar.. nepažįstamas žmogus? PRANEŠĖJA: sugyventinis mano; 112: sugyventinis. Neblaivus gal? PRANEŠĖJA: nežinau; 112: išdaužė langą? PRANEŠĖJA: taip; 112: nesužalojo, medikų niekam nereikia? PRANEŠĖJA: ne; 112: o jūs dabar automobily esat? PRANEŠĖJA: taip; 112: nepilnamečių yra namuose, oi automobilyje? PRANEŠĖJA: ne; 112: automobily nėra, taip? PRANEŠĖJA: ne; 112: aha.. o tikrai medikų nereikia ponia? PRANEŠĖJA: ne 112: jūsų vardas, pavardė? PRANEŠĖJA: R. U. 112: negirdėjau vardo, neverkit; PRANEŠĖJA: R. U. 112: aha.. tai jūs dabar stovite čia sankryžoje, taip? O jūsų sugyventinis kur, paėjęs toliau kažkur? PRANEŠĖJA: mašinoje; 112: irgi automobilyje, jūs abu automobilyje? PRANEŠĖJA: taip; 112: supratau, informuosim pareigūnus. Automobilio markė kokia? PRANEŠĖJA: Škoda Octavia (duomenys neskelbtini) 112: (duomenys neskelbtini).. dar kartą, ponia; PRANEŠĖJA: 761; 112: pakartosiu raides - būtų kaip K. m. R., taip? PRANEŠĖJA: taip; 112: (duomenys neskelbtini). gerai, supratau (b.l. 95-99).

Iš 2021-04-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. U. pateikė 2021-04-08 sąskaitą faktūrą, kad už stiklo keitimą sumokėta 150 eurų (b.l. 60-62).

Iš 2021-05-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. L. pateikė pinigų perlaidos priėmimo blanką ir kasos kvitą, jo jis 2021-05-12 pervedė R. U. 150 eurų. (b.l. 125-127).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2014).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiosios R. U., liudytojos L. L. parodymai, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, vaizdo įrašai ir kita rašytinė bylos medžiaga) leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis M. L. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, t.y. 2021-03-25 apie 16.50 val., automobilyje, jį vairuojant nukentėjusiajai-M. L. sugyventinei R. U., tarp jų kilusio žodinio konflikto metu grasino sunkiai sutrikdyti jai sveikatą –tyčia kumščiu trenkė į priekinį automobilio stiklą ir šį suskaldė, pagrasino sudeginti R. U. automobilį ir nukentėjusiąją sumušti taip, kad ji gulės ligoninėje, tęsiantis konfliktui ir atvažiavus į degalinę (duomenys neskelbtini), automobilyje prieš nukentėjusiąją R. U. panaudojo fizinį smurtą – tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į kairę veido pusę bei sugriebė už kaklo ir padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iškart po to pagrasino ją sudeginti automobilyje ir žiebtuvėliu apdegino automobilio apdailos detalę, dėl ko nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl šie kaltinamojo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį.

Kad prieš nukentėjusiąją pavartojo fizinį smurtą, taip pat jai grasino, degindamas automobilio detales, pripažino ir pats kaltinamasis M. L..

Kaltinamasis M. L. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvina atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių M. L. skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. L. veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 140 straipsnio 2 dalis), bei vieną apysunkę nusikalstamą veiką (BK 145 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1). Vertinant M. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus (b.l. 134-140), baustas administracine tvarka (b. l. 146-152), dirba UAB (duomenys neskelbtini), VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo (duomenys neskelbtini) (b.l. 155), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo ambulatoriniame skyriuje konsultuotas/gydytas nuo (duomenys neskelbtini)dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl (duomenys neskelbtini) (b.l. 160), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021-04-02 specialisto išvados Nr. 93TPK-342/2021 duomenimis, M. L. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 164).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam M. L. už BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos šių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas paskiriant įpareigojimus.

Šių bausmių dydžiai nustatytini artimi minėtų straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam M. L. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

R. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jos patirtą turtinę 150 eurų ir neturtinę 2000 eurų žalą (b. l. 67-68).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai-civilinei ieškovei R. U. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo M. L. veiksmų. Tai reiškia, kad M. L. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. L. atlygino visiškai nukentėjusiajai jai padarytą turtinę žalą, pati nukentėjusioji R. U. tai patvirtino, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji R. U. nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ji patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus, nemigą, negalėjo ieškoti darbo, nes buvo sumušta ir, pamatę jos išvaizdą, darbdaviai jos neįdarbindavo.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą laiko, kad dominuojantis kriterijus yra nukentėjusiosios sveikatos būklė, t.y. patirtas fizinis skausmas ir stresas. Šiuo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį vertinamas ne vien įvykęs faktas, bet ir ateities požiūriu. Kaip matyti iš bylos medžiagos,

Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajai R. U. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykiu metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 54-55), dėl kurio pastarajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek nepatogumus bei dvasines kančias. Tai, kad sužalojimai buvo padaryti veido srityje, akivaizdu, kad tai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet apribojo ir nukentėjusiosios laisvo judėjimo bei bendravimo su aplinkiniais galimybes. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji po įvykio stacionarizuota nebuvo, operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.

Be to, nors nukentėjusioji savo civiliniame ieškinyje ir nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų galimi darbdaviai jos nepriėmė į darbą, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė.

Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 1000 eurų, kuri nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kiti klausimai

Kaltinamajam M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti su R. U., nesilankyti (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-DVD su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini) degalinės (b.l.92), DVD su „Body“ kameros įrašu (b.l. 106), DVD su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (b.l. 100), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį :

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimu;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimu.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant M. L. teismo įpareigojimus :

per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje;

per paskirtą bausmės atlikimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. U. arčiau kaip 100 (vieno šimto) metrų atstumu.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64I straipsniu, sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant M. L. teismo įpareigojimus :

per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje;

per paskirtą bausmės atlikimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. U. arčiau kaip 100 (vieno šimto) metrų atstumu

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti su 2019-06-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 1629,06 eurų (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 06 cnt) baudą, paskiriant M. L. teismo įpareigojimus :

per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje;

per paskirtą bausmės atlikimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. U. arčiau kaip 100 (vieno šimto) metrų atstumu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo gavimo probacijos įstaigoje dienos.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. L. 1000 (vieną tūkstantį) eurų nukentėjusiosios R. U. naudai.

Nukentėjusiosios R. U. civilinį ieškinį dėl 150 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti su R. U., nesilankyti V. K. pr. 13-40, Kaune, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-DVD su vaizdo įrašu iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, DVD su „Body“ kameros įrašu, DVD su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas