Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-06 · Civilinė byla Nr. e2-3460-600/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
e2-3460-600/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
savivaldybės įmonės Vilniaus miesto
Atsakovas
S. T.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būsto ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) Vilniaus miesto būstas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 957,65 Eur nuomos mokestį, 148,98 Eur delspinigių, 72,35 Eur mokestį už avarinį durų atrakinimą, 357,55 Eur mokestį už valymo paslaugas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2009 m. gegužės 21 d. sudarė su ieškove socialinio būsto nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomota Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti gyvenamoji patalpa. Atsakovui nevykdant nuomos sutarties sąlygų, 2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-28225-155/2017 nusprendė iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpos. Atsakovas savo noru neišsikėlė iš ginčo patalpos, todėl jis privalo sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį iki jo priverstinio iškraustymo, taip pat privalo atlyginti ieškovei išlaidas už priverstinį ginčo buto atrakinimą ir daiktų ir šiukšlių išvežimą.

Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ perdavė ieškovei patikėjimo teise visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, be kita ko, ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 2009 m. gegužės 21 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N09/0930 duomenų matyti, kad atsakovui buvo išnuomotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo butas perduotas atsakovui 2009 m. birželio 1 d., Buto perdavimo–priėmimo akto Nr. N-5.22-0930 pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-28225-155/2017, tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2009 m. gegužės 21 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N09/0930 nutraukta, atsakovas iškeldintas iš buto nesuteikiant kito gyvenamojo būsto. Šis sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovės prašymu 2019 m. balandžio 10 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 55/19/475, protokolo surašymo metu buvo avariniu būdu atrakintos ginčo buto durys, nustatyta, kad butas yra tuščias, t. y. jame nėra gyventojų. Ieškovė nurodo, kad atsakovas priverstinai iškeldintas iš ginčo buto 2019 m. gegužės 20 d. Už avarinį durų atrakinimą ir durų cilindro keitimą ieškovei išrašyta 2019 m. balandžio 10 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra serija VIT Nr. 1014648, kurios suma sudaro 72,35 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 357,55 Eur dydžio išlaidas už valymo–kraustymo paslaugas (2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija UD19 Nr. 2090). Be to, už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. ieškovė paskaičiavo atsakovui 1 957,65 Eur nuomos mokestį, o už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. – 148,98 Eur delspinigių.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuomos mokestį ir išlaidas, kurias ji patyrė dėl atsakovo priverstinio iškraustymo iš ginčo patalpos. Įsiteisėjusiu 2017 m. liepos 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-28225-155/2017, tarp šalių sudaryta ginčo buto nuomos sutartis nutraukta, kas reiškia, kad šalis sieję sutartiniai santykiai pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės paskaičiuota nuomos mokesčio suma laikytina ieškovės patirta žala dėl to, kad atsakovui gyvenant ginčo patalpose bei nemokant mokesčio už naudojimąsi šia patalpa, ieškovė negalėjo išnuomoti šios patalpos įstatymų nustatyta tvarka bei gauti už ją nuomos mokestį.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

Skolos dydį už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. – 1 957,65 Eur – patvirtina ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos, ieškovės patirtų išlaidų už atsakovo priverstinį iškraustymą dydį – 429,90 Eur – patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Nurodytos išlaidos susidarė dėl to, kad atsakovas savavališkai, po nuomos sutarties nutraukimo ir sprendimo jį iškeldinti, gyveno ginčo patalpoje ir savo noru iš jos neišsikraustė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl 2 387,55 Eur nuostolių atlyginimo tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 148,98 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. Nurodo, kad delspinigiai atsakovui paskaičiuoti vadovaujantis tarp šalių sudarytos ginčo buto nuomos sutarties 34 punktu. Byloje nustatyta, kad ši sutartis nutraukta teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimu už akių. Nutraukus sutartį, nebeteko galios ir šalių susitarimas dėl delspinigių mokėjimo. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 148,98 Eur delspinigių netenkinamas.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos bendros 2 387,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. gruodžio 10 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovė už pareikštą ieškinį yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 53,65 Eur dydžio žyminis mokestis (57,00 Eur x 94,13 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei SĮ Vilniaus miesto būstui, j. a. k. 124568293, iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 387,55 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 55 ct) skolos ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 387,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019 m. gruodžio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 53,65 Eur (penkiasdešimt tris Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė