- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-06
- Bylos Nr.
- e2-21163-1090/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08522-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB „Mano Būstas Kaunas“
- Kategorijos
- 2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Arianai Gabrytei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ atstovei Aušrai Drulytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas“, kuriuo prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės 493,00 Eur žalos atlyginimą (nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog su UAB „Egilis“ 2023 m. lapkričio 17 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. buvo apdraustas turtas, esantis Kęstučio g. 55-1B, Kaune. 2024 m. kovo 5 d. užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui daugiabučiame name, adresu Kęstučio g. 55, Kaune, buvo apgadintas apdraustas draudėjos turtas, todėl minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovei atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą. Ieškovė teigia, jog atliko žalos sureguliavimo procedūrą ir išmokėjo 493,00 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovės teigimu, įvertinus tai, kad atsakovė yra paskirta daugiabučio namo Kęstučio g. 55, Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir kanalizacijos stovo, priežiūrą, bei nustačius, kad apliejimas įvyko užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui, atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, draudikas, t. y. ieškovė, turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės (2024 m. rugpjūčio 5 d. el. dokumentas Nr. DOK-117316).
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinka su ieškiniu, motyvuodama tuo, jog atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali būti tik daugiabučio namo Kęstučio g. 55, Kaune, butų ir kitų patalpų bendraturčiai, bet ne atsakovė kaip administratorė. Pasak atsakovės, ieškovė turėjo įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos, o šiuo atveju ieškovė visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė žalą, t. y., kad būtent dėl atsakovės neveikimo buvo užpiltos apdraustos patalpos. Taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki avarijos būtų gavusi pranešimus apie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno netinkamą būklę, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo pagrįstų savo teiginius, kad atsakovė netinkamai, neapdairiai ar pažeidžiant teisės aktų keliamus reikalavimus vykdė savo pareigas. Atsakovė pažymi, jog savo pareigas atlieka tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrina gyvenamojo namo Kęstučio g. 55, Kaune, techninę būklę. Be to, minėtu adresu atsakovė periodiškai gauna pranešimus dėl užsikimšusio vamzdyno, vieno kurių metu iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno buvo ištrauktas kibiras šlapių servetėlių. Taigi, atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad butų ir kitų patalpų savininkų veiksmai, kai į nuotekų vamzdyną yra metami neleistini daiktai, nulemia vamzdyno užsikimšimą. Atsakovės manymu, labiau tikėtina, kad administravimo pareigas atsakovė vykdė pakankamai rūpestingai, tačiau ji negalėjo kontroliuoti, įtakoti galinčio atsirasti gedimo. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas įstatyme nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl nepagrįsta teigti, jog dėl įvykio kyla absoliuti atsakovės atsakomybė. Be kita ko, atsakovės teigimu, žalos dydis neįrodytas bei nepagrįstas, kadangi iš pateiktų nuotraukų atsakovei kyla abejonės, ar turtui apskritai galėjo būti sukelta tokio masto žala, o byloje nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan., iš pateiktų nuotraukų neaišku nei kas, nei kada, nei kur jas darė. Ieškinyje taip pat nėra nurodoma, koks ir kurioje vietoje yra užsikimšęs stovas, aiškiai nenurodyta, kaip ieškovė konkrečiai apskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį, nenurodyta, kokie įrodymai patvirtina prašomą priteisti žalos dydį iš atsakovės, taip pat sąmatoje ieškovė nėra pritaikiusi nusidėvėjimo koeficiento. Atsakovei abejonių kelia ir pateikta sąskaita už vaizdo stebėjimo kameros remontą, kadangi nėra pateikiami duomenys, kokie pažeidimai vaizdo stebėjimo kamerai buvo padaryti. Prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą (2024 m. rugpjūčio 23 d. el. dokumentas Nr. DOK -126175).
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kad užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui prasiskverbusios nuotekos apgadino ieškovės apdraustą turtą, be to, atsakovei apie šį įvykį buvo žinoma, kadangi atsakovė atliko apžiūrą bei pašalino žalos kilimo priežastis. Pažymi, kad atsakovė privalo ne tik likviduoti įvykstančias avarijas, bet ir laiku pastebėti bendrojo naudojimo objektų defektus ir laiku juos pašalinti, o šiuo atveju atsakovė neveikė pakankami apdairiai, jog būtų apsaugotas administruojamas turtas. Atsakovė faktiškai niekada neatliko kanalizacijos vamzdynų apžiūros, nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad stovo užsikimšimas negalėjo būti nulemtas ilgalaikio naudojimo metu dėl neatliekamo profilaktinio valymo apsinešusių vamzdyno sienelių ir susiaurėjusio jo diametro, kadangi būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, privalo užtikrinti kanalizacijos vamzdynų ir kitų nuotekų šalinimo įrenginių funkcionalumą. Duomenų, kad ginčo name būtų buvę atliekami tokio pobūdžio profilaktiniai kanalizacijos sistemos valymai, byloje nėra. Teigia, jog šiuo atveju žala atsirado ne dėl namo bendro naudojimo nuotekų sistemos (stovo ar kitos dalies) susidėvėjimo, bet dėl jo užsikimšimo, o užsikimšti gali ne tik seni, bet ir nauji stovai, jei jie tinkamai neprižiūrimi, reguliariai profilaktiškai nevalomi. Anot ieškovės, jokių įrodymų, kad avarijos (išsiliejimo iš nuotekų tinklų), dėl kurios atsirado nuostoliai, priežastimi buvo vienkartinis kitų asmenų netinkamas elgesys, byloje nėra. Taigi, būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovu bei jo priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą. Be to, atsakovė, nesutikdama su ieškovės apskaičiuota žala, konkrečių darbų ir (ar) medžiagų, kurie nurodyti neteisingai ar nepagrįstai, neįvardijo, nepateikė įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę, t. y. nepaneigė ieškovės nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, o kadangi atsakovei buvo žinoma apie įvykusią avariją, ji turėjo visas galimybes pati nustatinėti padarytos žalos dydį (2024 m. rugsėjo 13 d. el. dokumentas Nr. DOK -136663).
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, jog tinkamai vykdo savo pareigas, ginčo nuotekų vamzdynas name yra pakeistas, o pateikti dokumentai patvirtina, kad namo gyventojai ne visai tinkamai naudojasi nuotekų sistema, dėl ko vamzdyne kartojasi užsikimšimo problema, taigi, atsakovė tinkamai atlieka statinio techninę priežiūrą. Pažymi, jog ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu, patalpoje remontas atliktas prieš beveik metus, todėl vertinant žalos dydį, patalpų nusidėvėjimas turėjo būti įvertintas. Be to, ieškovė nėra pateikusi objektui, adresu Kęstučio g. 55, Kaune, taikomų draudimo sąlygų, t. y. draudimo liudijimo priedo, dėl ko byloje nėra dokumento, kuris patvirtintų būtent šio objekto draudimo sąlygas bei taikomos išskaitos sumą (2024 m. spalio 2 d. el. dokumentas Nr. DOK -147047).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti pilnai.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
8. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ ginčo laikotarpiu buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Kęstučio g. 55, Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore.
9. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (draudikas) ir UAB „Egilis“ (draudėjas) 2023 m. lapkričio 17 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 280 0023940), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis Kęstučio g. 55-1B, Kaune (2024 m. rugpjūčio 5 d. el. dokumentas Nr. DOK-117316, 3 priedas).
10. Iš byloje pateikto 2024 m. kovo 29 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. MB:0019365 nustatyta, jog 2024 m. vasario 29 d. buvo atlikti darbai (pravalyta kanalizacija iš buto) bute, adresu Kęstučio g. 55-35, Kaune, o iš 2024 m. kovo 27 d. Turto apžiūros akto bei pateiktų turto fotonuotraukų matyti, kad 2024 m. kovo 5 d. užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui daugiabučiame name, esančiame adresu Kęstučio g. 55, Kaunas, buvo apgadintas (aplietos prekybinės patalpos) apdraustas draudėjos turtas, esantis Kęstučio g. 55-1B, Kaune (2024 m. rugpjūčio 5 d. el. dokumentas Nr. DOK-117316, 4, 5 priedai). Vadovaujantis 2024 m. balandžio 11 d. Nuostolio apskaičiavimo pažyma bei 2024 m. gegužės 8 d. mokėjimais nustatyta, jog ieškovė paskaičiavo ir draudėjui išmokėjo 493,00 Eur dydžio draudimo išmoką (2024 m. rugpjūčio 5 d. el. dokumentas Nr. DOK-117316, 6, 7 priedai).
11. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gegužės 8 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę regreso tvarka atlyginti 493,00 Eur žalą, tačiau atsakovė 2024 m. birželio 4 d. atsakyme nurodė, jog nesutinka, kad turi pareigą atlyginti žalą (2024 m. rugpjūčio 23 d. el. dokumentas Nr. DOK-126175, 6, 7 priedai).
Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas). Taigi šioje byloje sprendžiama dėl atsakovės atsakomybės pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.
14. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas (kaip nagrinėjamu atveju) bendrojo naudojimo objektų administratorius.
15. Remiantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kaupimo tvarkos aprašas) ir atsižvelgdamas į namo, jo bendrojo naudojimo objektų būklės vertinimo išvadas ir rekomendacijas dėl reikalingų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, jų kiekio, į Kaupimo tvarkos apraše nurodytą maksimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas); perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus (Nuostatų 4.5 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
17. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, šie reikalavimai nustatyti aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Pagal Reglamento 10.3 papunktį, bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, be kita ko, siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.2–12.3, 12.5 papunkčiai).
18. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus) (Reglamento 34 punktas). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (Reglamento 37 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Reglamento 38 punktas). Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami 44.1–44.2 papunkčiuose nurodytuose dokumentuose. Statinio būklės įvertinimai esamo statinio tyrimų bei audito metu aprašomi techninėse ataskaitose ar projektuose priklausomai nuo sudarytų sutarčių šiems darbams atlikti ir registruojami įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 45 punktas). Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai (Reglamento 48 punktas).
19. Reglamento 84 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui bendrojo naudojimo patalpos, vėdinimo kanalai ir vamzdynai, šiukšlių šalintuvai valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį, tačiau ne rečiau kaip: vėdinimo kanalai ir vamzdynai – kartą per trejus metus, naudojami šiukšlių šalintuvai – du kartus per metus, jeigu jų naudojimo norminiuose dokumentuose nenustatyta kitaip (Reglamento 97¹ punktas).
20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad 2024 m. kovo 5 d. buvo užsikimšęs bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo vamzdynas. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad tinkamai atliko savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Kęstučio g. 55, Kaunas, administratorės funkcijas – atliko bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą vizualiai, ir savo poziciją grindžia į bylą pateiktais Statinio techninės priežiūros žurnalo išrašu, 2023 m. sausio 29 d., 2023 m. liepos 30 d., 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. kovo 5 d. atliktų darbų aktais, 2023 m. rugsėjo 28 d. statinio apžiūros aktu (2024 m. rugpjūčio 23 d. el. dokumentas Nr. DOK -126175, 1-5 priedai; 2024 m. spalio 2 d. el. dokumentas Nr. DOK -147047, 1 priedas). Atsakovė neigia, kad turi pareigą užtikrinti vamzdynų pralaidumą, kitaip tariant, jų funkcionalumą, o ginčo draudiminis įvykis įvyko dėl namo bendraturčių kaltės, t. y. namo gyventojams netinkamai naudojantis nuotekų šalinimo įrenginiais. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės vertinimu, kad ji neturi pareigos atsakyti už žalą, padarytą ne atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu).
21. Pažymėtina, kad anksčiau galiojusio Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ įtvirtintame pavyzdiniame (nebaigtiniame) darbų, kurie yra būtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, sąraše, be kitų darbų, buvo numatyti vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimo darbai, įskaitant kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą (1.1.5 punktas). Nors šis reglamentas ginčo įvykio metu negaliojo, teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiam reglamentui netekus teisinės galios, administratorius, vykdydamas savo pareigas, nebeprivalėjo palaikyti bendro naudojimo vamzdynų pralaidumo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, pirma, Nuostatų 3 punktas, kuriame nustatyta, jog pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ginčo įvykio metu tebegaliojo, o Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ buvo įtvirtintas pavyzdinių (nebaigtinių) darbų, kurie yra būtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, sąrašas. Antra, galiojančiame Reglamente nurodoma, kad įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, be kita ko, siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas); vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.2–12.3, 12.5 papunkčiai). Atsižvelgdamas į šias teisės aktų nuostatas, teismas sprendžia, kad neužtikrindama bendro naudojimo vamzdynų pralaidumo, administratorė negali teigti, jog tinkamai vykdo jai pavestą bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą, nes tinkamas vamzdynų pralaidumas yra neatsiejamai susijęs su minėtų Reglamento tikslų įgyvendinimu.
22. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionale, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-524/2024, 42 punktas). Nagrinėjamu atveju administratorė, kaip minėta, teigė, kad bendro naudojimo vamzdynus apžiūri tik vizualiai, o užtikrinti vamzdynų pralaidumo – kuris susijęs su tinkamos vidinės vamzdynų dalies būklės palaikymu – neturi pareigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė, kurios profesinei veiklai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, nepalaikydama vamzdyno pralaidumo nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių pašalinti grėsmę ir išvengti žalos, kas kvalifikuojama kaip atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
23. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad bendro naudojimo vamzdyno užsikimšimą lėmė daugiabučio namo gyventojų netaisyklingas naudojimasis nuotekų sistema, metant į ją draudžiamus daiktus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Minėtą poziciją atsakovė byloje grindė aplinkybėmis ir į bylą pateiktais dokumentais, kad vamzdyne kartojasi užsikimšimo problema, todėl laikosi pozicijos, jog ir ginčo draudiminis įvykis įvyko dėl namo gyventojų kaltės. Pažymėtina, jog byloje duomenų, dėl kokių konkrečių priežasčių užsikimšo kanalizacija ginčo atveju, nėra. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad anksčiau yra buvę atvejų, kai gyventojai netinkamai naudojosi bendrojo naudojimo objektu, atsakovės nurodomų aplinkybių savaime neįrodo (CPK 185 straipsnis), o atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad būtent dėl namo gyventojų neteisėtų veiksmų, pvz., draudžiamų objektų išmetimo į nuotekų sistemą (vamzdyną), 2024 m. kovo 5 d. užsikimšo bendro naudojimo kanalizacijos stovas daugiabučiame name. Byloje ginčo nėra, kad avarijos likvidavimo darbus atliko atsakovė, už kurio palaikymą ir buvo atsakinga atsakovė. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad daugiau, nei prieš metus iki draudiminio įvyko, t. y. 2023 m. sausio 29 d., atsakovės įgalioti asmenys pagal gautą pranešimą vyko į namą ir atliko nuotekų vamzdžių patikrinimą, ko pasekoje buvo nustatyta, kad vamzdžiai tušti ir nuotekos nubėga tvarkingai“, nepaneigia ieškovės teiginių, jog vamzdynas užsikimšo dėl to, kad nebuvo tinkamai prižiūrimas. Byloje nėra įrodymų, kad į bendro naudojimo vamzdį buvo įmestas koks nors draudžiamas objektas (ar medžiaga), kita vertus, net jei toks objektas ir buvo įmestas, jis iš gyventojų asmeninių vamzdžių, kurie paprastai būna siauresni, jau buvo patekęs į bendro naudojimo vamzdyną, kas bet kuriuo atveju reiškia, jog konkrečioje bendro naudojimo vamzdyno vietoje buvo sumažėjęs (taigi netinkamas) pralaidumas.
24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).
25. Teismo vertinimu, ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai – Turto apžiūros aktas kartu su nuostolių apskaičiavimu, nuotraukos, pagrindžia tiek žalos faktą, tiek jos dydį (CPK 178, 185 straipsniai). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė tik abstrakčiai nurodė, kad ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, netaikė nusidėvėjimo procento, tačiau plačiau šios aplinkybės atsakovė nei motyvavo, nei įrodinėjo, todėl teismas plačiau šiuo klausimu taip pat nepasisako (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste teismas pažymi, kad bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).
27. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovei kyla abejonės, ar turtui apskritai galėjo būti sukelta tokio masto žala, o byloje nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl atsakovei nėra aišku, ar žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan. Vėl gi, atsakovė šių savo prielaidų neįrodinėjo, tik abstrakčiai nurodė, kas jai kelia abejones, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą tokią atsakovės poziciją.
28. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo buitinių nuotekų vamzdyno priežiūros įgyvendinimas, konkrečiai, vamzdyno pralaidumo nepalaikymas, lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės (žr. minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-625-524/2024 44 punktą).
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Byloje nustačius visas sąlygas, būtinas kilti atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį iš viso sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
33. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“, a. k. 305174520, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, naudai 493,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus) draudimo išmokos, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 493,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. liepos 18 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 22,00 (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.