- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2YT-5428-911/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02643-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- A. L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., S. M., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro, notarė Renatai Macnoriūtei
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Regina Bertašienė, Osvaldu Martinkas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė
suinteresuotam asmeniui S. M., suinteresuoto asmens atstovei advokatei Reginai Bertašienei,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei Renatai Macnoriūtei-Zikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., L. M., notarė Renatai Macnoriūtei – Zikienei dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas I. M., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti transporto priemonę Moskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis V. M., po kurio mirties paveldėjimo byla notarinėje kontoroje užvesta nebuvo, o atsiradusį palikimą – dalį dviejų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir automobilį Moskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė jo sutuoktinė (pareiškėjos senelė) T. M. ir sūnus (pareiškėjos tėvas) I. M., pradėdami jį faktiškai valdyti. 2001 m. balandžio 29 d. mirė pareiškėjos tėvas I. M., po jo mirties atsiradusį palikimą, įskaitant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priėmė ir atitinkamomis dalimis paveldėjo pareiškėja ir jos mama, suinteresuotas asmuo L. M.. 2023 m. rugsėjo 7 d. mirė pareiškėjos senelė T. M.. Po jos mirties atsirado palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėja kaip įstatyminė įpėdinė bei suinteresuotas asmuo S. M., kurios naudai palikėja T. M. 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo surašiusi testamentą. Pareiškėjos seneliai V. M. ir T. M., gyvendami santuokoje, jungtinės (santuokinės) nuosavybės teise buvo įsigiję privalomai registruojamus daiktus: dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame ir gyveno bei automobilį Moskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodytu automobiliu iki senelio V. M. mirties naudojosi (vairavo) pats senelis, o jo technine būkle rūpinosi senelis ir jo sūnus (pareiškėjos tėvas) I. M.. Senelė T. M. vairuotojo teisių neturėjo, šio automobilio nevairavo ir juo nesirūpino, pavesdama tai savo vyrui bei sūnui. Po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo užvesta, o jo įpėdiniai – sutuoktinė T. M. bei sūnus I. M., tarpusavio sutarimu, atsiradusį palikimą pradėjo faktiškai valdyti. Kadangi I. M. buvo vienintelis sūnus, o santykiai su mama buvo geri, jie teisiškai neįformino savo paveldėjimo po senelio V. M. mirties. Senelė T. M. ir toliau gyveno bute, kuriame buvo registruota jos gyvenamoji vieta ir kartu su sūnum I. M. juo rūpinosi bei mokėjo už jį mokesčius, o pareiškėjos tėvas I. M. faktiškai valdė (važinėjo) automobiliu Moskvich, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei rūpinosi jo technine būkle ir patį automobilį laikė kieme prie savo buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. I. M. šiuo automobiliu naudojosi savo bei šeimos, įskaitant ir mamos T. M. interesais. Po pareiškėjos tėvo I. M. mirties (duomenys neskelbtini)šeimoje nebeliko vyrų, todėl automobiliu faktiškai niekas nebesinaudojo ir nebesirūpino. Jis ir toliau stovėjo kieme prie tėvų buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Po kelių metų pareiškėjos mama (suinteresuotas asmuo L. M.) šį automobilį pardavė detalėms. 2014 m. rugsėjo 29 d. automobilis Moskvich, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automatiškai buvo išregistruotas iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad savo tėvo I. M. mirties metu buvo nepilnametė. Jai močiutė buvo žadėjusi po savo mirties palikti sodą, kuris buvo įgytas už jos tėvo ir mamos sutaupytas pinigines lėšas, bet registruotas mirusio senelio V. M. vardu, tačiau po V. M. mirties sodą paveldėjo jos močiutė T. M., kuri vėliau jį pardavė, tačiau ateityje jai žadėjo palikti kaip kompensaciją butą, (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Pradžioje su močiute T. M. bendravo ir ją lankydavo kartu su mama, nes buvo nepilnametė, vėliau dėl asmeninių aplinkybių santykiai su močiute atšalo, bendraudavo retkarčiais.
4. Pareiškėjos atstovas advokatas Osvaldas Martinkus teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens S. M. atstovei pateikus prašymą taikyti ieškinio senatį, paaiškino, kad tokio pobūdžio bylose ieškinio senaties institutas netaikomas, tačiau teismui nusprendus, kad yra pagrindas ieškinio senačiai, prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo pateikti bei pabrėžė, kad tokio pobūdžio bylose suinteresuoto asmens prašymas dėl ieškinio senaties taikymo prieštarauja paties instituto esmei. Ieškinio senatis gali būti taikoma tik esant ginčui dėl teisės, bet ne dėl fakto, ką prašoma nustatyti pareiškimu šiuo atveju.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad iš T. M. pasakojimų žino, kad visą palikimą po sutuoktinio V. M. mirties priėmė tik T. M.. Ji neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, todėl automobiliu leido naudotis savo sūnui I. M., kuris nuveždavo motiną į sodą, į turgų ir pan. T. M. po savo sutuoktinio mirties ne tik toliau faktiškai valdė visą likusį turtą. Ji 1999 metais pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo ir notarė Aldona Kundrotienė jai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėjo, kad T. M. priėmė visą palikimą po savo sutuoktinio mirties ir visą teisėtai jai priklausiusį turtą paliko ją prižiūrėjusiai suinteresuotam asmeniui S. M.. Mano, kad prašomas pareiškėjos nustatyti juridinis faktas negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti tenkinamas.
6. Suinteresuoto asmens S. M. atstovė advokatė R. Bertašienė palaikė suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją, prašė pareiškimą atmesti. Pateikė parašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo. Nurodė, kad byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1995 metais, priėmimo faktą. Tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 83 straipsnio 1 dalis numatė, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis). To paties kodekso 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, o 85 straipsnio 2 dalis nustatė pareigą teismui, arbitražui arba trečiųjų teismui senatį taikyti nepriklausomai nuo šalių pareiškimo. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas nustatyti juridinį faktą, kad I. M. priėmė palikimą po tėvo V. M. mirties baigėsi 1998 m. gruodžio 18 d., todėl pareiškimas negali būti tenkinamas. Įpėdiniai negali paveldėti teisių daugiau, nei jų turėjo palikėjas, o teisės įgijimas teisės perėmimo būdu nepakeičia ieškinio senaties termino eigos. Pareiškėjos tėvas I. M., mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad po pareiškėjos tėvo I. M. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla ir pareiškėja yra paveldėjusi ¼ vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vadinasi palikimo, likusio po I. M. mirties, priėmimo metu jokie klausimai dėl automobilio Moskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukimo į palikėjo turtą, sprendžiami nebuvo. Tuo metu transporto priemonė išregistruota dar nebuvo ir, kaip teismo posėdžio metu parodė I. M. sutuoktinė ir pareiškėjos motina L. M., Moskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo priklausyti jų šeimai, nes buvo pirkta už I. M. ir L. M. pinigus. Priimant po I. M. mirties likusį palikimą jau galiojo 2000 m. CK, kuris nustatė dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ir šis senaties terminas suėjo 2011 m. gegužės 1 d. Tų pačių metų vasario 11 d. pareiškėja tapo pilnametė. Vadinasi, palikimo priėmimo metu ji žinojo, kokį turtą paveldėjo, turėjo galimybę ginti pažeistą teisę, tačiau į teismą nesikreipė, proceso nepradėjo, taigi praleido ieškinio senaties terminą. Pareiškėjos senelės T. M. mirties metu ((duomenys neskelbtini) buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl turto, likusio po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo (praėjo 28 metai). Taip pat buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl turto, likusio po I. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjimo (praėjo 22 metai). Ir vienu, ir kitu atveju palikimas buvo priimtas, buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pareiškėja daugiau kaip trylika metų (skaičiuojant nuo pilnametystės) negynė savo tariamai pažeistų teisių, todėl taikytina ieškinio senatis ir pareiškimas atmestinas. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.
7. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarė Renata Macnoriūtė - Zikienė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos pirmajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla po A. L. M. senolės T. M., gim. (duomenys neskelbtini), , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pagrindas: 2023 m. rugsėjo 20 d. testamentinės įpėdinės S. M. pareiškimas, tvirtintas Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės, notarinio registro Nr. K1RM- 4409, ir 2023 m. lapkričio 23 d. mirusiosios vaikaitės A. L. M. pareiškimas, tvirtintas Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės, notarinio registro Nr. K1RM-5325, kuriuo ji palikimą priėmė pagal apyrašą. Minėtais pareiškimas testamentinė įpėdinė S. M. ir mirusiosios vaikaitė A. L. M. palikimą po T. M. mirties priėmė ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. Mirusioji T. M. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą 2015 m. kovo 19 d. Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės, notarinio registro Nr. K1RM-572, kuriuo visą savo turtą paliko S. M.. Paveldėjimo byloje nustatyta, kad T. M. priklausantis butas, esantis Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), yra įgytas jos santuokos su sutuoktiniu V. M. metu. Mirusiosios sutuoktinis V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentai ir palikimo priėmimo faktai Testamentų registre registruojami tik nuo 2001 m. liepos 1 d. Tačiau atlikus paiešką Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro archyvo dokumentuose nustatyta, kad mirusioji T. M. 1999 m. kovo 26 d. kreipėsi į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jos sutuoktinio V. M. mirties. Klaipėdos m. pirmajame notarų biure buvo vedama paveldėjimo byla po V. M. mirties ir jo sutuoktinei Tatjanai M. Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė 1999 m. kovo 26 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. K1AK-4178, į mirusio sutuoktinio V. M. turtą - pinigines lėšas. Palikimo po sutuoktinio V. M. atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Taip pat numatyta, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi, T. M. priėmė visą palikimą po savo sutuoktinio mirties. Jokie kiti įpėdiniai, taip pat ir pareiškėjos A. L. M. tėvas (mirusiojo sūnus) I. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo išduoti neprašė. Bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant ir priimti sprendimą savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl suinteresuoto asmens S. M. prašymo taikyti ieškinio senatį
8. Suinteresuoto asmens S. M. atstovė 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą šioje byloje taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad nustačius, jog pareiškėja yra praleidusi ieškinio senaties terminą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu būtų pagrindas atmesti.
9. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1 (Teismų praktika 2018, 47, p. 666-727) paveldėjimo teisėje, be civilinei teisei būdingų principų, itin svarbūs yra paveldėjimo universalumo ir palikimo priėmimo laisvės principas. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Paprastai prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti. Jeigu pirmos eilės įpėdinis buvo faktiškai priėmęs palikimą, bet jo nebuvo įforminęs – negavo paveldėjimo teisės liudijimo, o paveldėjimo teisės liudijimą gavo antros eilės įpėdinis, tai pirmos eilės įpėdinis, pareiškęs reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir teigdamas, kad jis faktiškai priėmė palikimą, turi teisinį interesą ginčyti, jo manymu, pažeistą teisę ir neprivalo kartu reikšti reikalavimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Šios faktinės aplinkybės sudaro reikalavimo pagrindą, nes iš jų kildinama nuosavybės teisė į palikimą (CPK 5 straipsnis, 1964 m. CK 587 straipsnis). Jeigu teikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškinio senaties terminas nėra taikomas. Ieškinio senatis gali būti taikoma tik tuo atveju, kai kartu su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškiami reikalavimai naikinti paveldėjimo liudijimą ir po jo išdavimo sudarytus sandorius. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, suinteresuoto asmens S. M. atstovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjos reikalavimo
10. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 d.). Todėl įvertinus aplinkybę, kad palikėjas V. M. mirė (duomenys neskelbtini) šiems teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodekso nuostatos, reguliuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 568 str.). Pirmos eilės įpėdiniais, paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis, yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties, antros eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės (CK 573 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas I. M. yra pirmos eilės palikėjo V. M. įpėdinis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodekso 587 straipsnis).
12. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra I. M. ir L. M. dukra (bylos lapas (toliau – b. l.) 17). I. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) yra V. M., mirusio (duomenys neskelbtini) bei T. M. sūnus ir įpėdinis pagal įstatymą (b. l. 27). Nustatyta, kad mirusiojo V. M. sutuoktinė T. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Po V. M. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs turtas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad T. M. iki savo mirties buvo priėmusi tik dalį po savo sutuoktinio V. M. mirties likusio turto, nes iš Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarės Renatos Macnoriūtės - Zikienės atsiliepimo į pareiškimą priedų nustatyta, kad po V. M. mirties jo sutuoktinei T. M. 1999 m. kovo 26 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. K1AK-4178, į mirusio sutuoktinio V. M. turtą – pinigines lėšas (b. l. 69). Byloje nėra duomenų apie tai, kad po V. M. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į transporto priemonę Moskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar kitą V. M. turtą.
13. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje jos duotų paaiškinimų bei suinteresuotų asmenų teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad I. M. po palikėjo V. M. mirties (duomenys neskelbtini) pradėjo valdyti ir rūpintis kaip savo turtu palikėjo V. M. transporto priemone Moskvich 412, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos, suinteresuoto asmens L. M. paaiškinimai. Suinteresuotas asmuo L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po V. M. mirties I. M. gavo vairuotojo pažymėjimą, jį turėjo ir suinteresuotas asmuo L. M., kuri taip pat kartais vairuodavo nurodytą automobilį, kuris buvo registruotas pareiškėjos močiutės T. M. vardu, nes jis buvo įgytas gavus taloną iš savo darbovietės automobiliui įsigyti, tačiau turtas buvo įgytas T. M. būnant santuokoje su sutuoktiniu V. M., todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Suinteresuotas asmuo L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog piniginės lėšos, už kurias automobilis buvo įgytas buvo sutaupytas jos ir sutuoktinio I. M., tačiau, dėl tuo metu galiojusių turto įgijimo aplinkybių buvo registruotas T. M. vardu, kuri vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir automobilio niekada nenaudojo.
14. Liudytojai S. R. bei E. A. duodami parodymus teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2000-2001 metais, t. y. po V. M. mirties nurodytas automobilis buvo laikomas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur gyveno I. M. su sutuoktine, kieme. Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu po 2000 m. yra matęs suinteresuotą asmenį L. M. vairuojant transporto priemonę Moskvich 412, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas S. R. taip pat patvirtino, kad nurodytas automobilis buvo laikomas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme. Nurodytu adresu gyveno I. M. bei jo sutuoktinė L. M.. Teismui netikėti liudytojų bei suinteresuoto asmens paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. M. paaiškino, kad po V. M. mirties, T. M. nurodytu automobiliu nesirūpino, jį prižiūrėjo tik suinteresuoto asmens L. M. sutuoktinis I. M., kuris jį ir naudojo, o kartais juo naudojosi ir pati L. M., tačiau jai buvo nepatogu jį tinkamai eksploatuoti, todėl po I. M. mirties, automobilis tiesiog liko jų kieme, kartais juo pasinaudodavo, o vėliau, kuomet ilgą laiką jo nebenaudojo ir automobilį tapo nesaugu laikyti kieme dėl jo prieinamumo kiemo vaikams, automobilį perleido utilizavimui.
15. Pareiškėja pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas I. M., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti transporto priemonę Moskvich 412, v/n (duomenys neskelbtini) Anksčiau galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis, numatė, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (analogiška nuostata išlikusi ir šiuo metu galiojančiame CK 5.51 straipsnyje). Taigi teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos tėvas I. M. priėmė palikimą po savo tėvo V. M. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paliktą minėtą mirusiojo turtą transporto priemonę Moskvich 412, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juo rūpintis kaip savo turtu. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustato I. M. priimto po jo tėvo V. M. mirties paveldėto turto sąrašo. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėja turės galimybę paveldėti po I. M. mirties likusį turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
16. Pareiškėjai prašo priteisti iš suinteresuoto asmens jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, jog yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu Osvaldu Martinkumi (b. l. 7).
17. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.
18. Nagrinėjamu atveju matyti, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens S. M. yra priešingas teisinis suinteresuotumas iš esmės yra ne dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinį faktą, o dėl pareiškėjos paveldėjimo teisės, todėl šioje bylos dalyje pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, šias bylinėjimosi išlaidas (tiek sumokėtą žyminį mokestį, tiek išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti) ji vis tiek būtų patyrusi, todėl šių išlaidų priteisimas iš suinteresuoto asmens prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Tenkinus pareiškėjos pareiškimą, suinteresuotam asmeniui S. M. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjos A. L. L. pareiškimą.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti turtą.
Netenkinti suinteresuoto asmens S. M. prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.