- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 1-130-175/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31590-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorams Andriui Kiuršinui, Virginijui Mizarui, kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:
1) 2013-02-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2013-09-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2013-05-08 nuosprendis, pagal BK 182 str. 3 d., 178 str. 2 d., - 7 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2013-05-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 3 d. - 20 parų arešto; 4) 2015-10-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs; 5) 2016-04-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., BK 64¹ str., - 30 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2016 metų liepos 05 dieną, laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 22.00 val., apleistame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių, asmeninio tarpusavio konflikto su V. S. metu, tyčia rankų kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam V. S. į įvairias kūno vietas, ko pasekoje padarė V. S. nosikaulių lūžimą, poodines kraujosruvas priekinėje krūtinės sienoje ir dešinėje rankoje, L2-L3 slankstelių keterinių ataugų lūžius, taip pat poodines kraujosruvas priekinėje pilvo sienoje ir abiejuose šonuose bei didžiosios taukinės ir blužnies plyšimus, kraujosruvas skersinės žarnos pasaite, dešiniame diafragmos kupole ir dešinio inksto kapsulėje, dešinio inksto sumušimą, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, hipovoleminiu šoku, postanoksine encefalopatija, diseminuotos intravazalinės koaguliacijos sindromu, nuo ko nukentėjusysis 2016-07-06 08.30 val. gydymo įstaigoje mirė, t. y. tyčia nužudė V. S., t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta medžiaga.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino dalinai. Paaiškino, kad 2016-07-05 per pietus prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)” jis sutiko V. S. ir jam stovint nusisukus V. S. jam trenkė su pagaliu per nugarą. Dėl tokio jo elgesio jis ant jo supyko. Vėliau jis viską papasakojo R. B., o R. jam pasiūlė eiti išsiaiškinti. Į pagalbą pasikvietė A., kurio pavardės nežino ir visi trys nuėjo pas V. S.. Nuėjus pas V. S. pas jį dar buvo L. B.. Jam atėjus, jis V. S. paaiškino dėl ko pas jį atėjo ir kilus konfliktui, jis pas V. S. rankoje pamatė peilį. Tada jis kojos spyriu išmušė peilį iš rankos, vėliau trenkė gal du smūgius į veidą ir gal porą į krūtinę. Į pilvą nepataikė, nes nuo antro smūgio į veidą V. S. parkrito ant šono. Smūgiai buvo stiprūs. Peilis, kurį jis išspyrė iš V. S. rankų, nukrito į šoną, po to jį paėmė R. B.. Ar R. B. šlapinosi ant V. S. jis nematė. Jis ant V. S. tikrai nesišlapino. Taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs alaus, o V. S. mušti nenorėjo, tik norėjo su juo pasikalbėti. Mano, jog tiek smūgių, kiek nurodyta ekspertizės akte, jis tikrai nesudavė. Mano, kad jo suduoti smūgiai neturėjo įtakos V. S. mirčiai, taip pat mano, kad V. S. sumušė kažkas kitas.
Liudytojas D. P. paaiškino, kad 2016 m. liepos mėn, tikslios datos neatsimena, jis kartu su draugu grįžo po antrinių žaliavų rinkimo. Jie sėdėjo, vėliau atėjo A. ir R., jų pavardžių jis nežino. Jo draugė L. jam minėjo, kad V. prie parduotuvės A. su lazda trenkė per šoną, o A. jam sakė, kad už tai paauklėjo V. Pačio įvykio jis nematė, o apie įvykį žino tik iš pasakojimų. Apie įvykį jam pasakojo A., kurio pavardės nežino, A. B. bei R. B..
Liudytoja R. B. paaiškino, kad nuo įvykio praėjo nemažai laiko, todėl įvykio detalių nepamena. Nurodė, jog kai buvo mušamas V. S., kiti asmenys stovėjo šalia. V. S. mušė tik A. B.. Mano, jog taip stipriai nukentėjusįjį sumušti A. B. negalėjo, nes jis įspyrė tik tris kartus. Jiems išėjus V. S. buvo gyvas ir po to dar jis gėrė su L. B.. L. B. taip pat buvo kartu, tačiau jis smūgių V. S. nesudavė. Greitosios pagalbos nekvietė, nes manė, jog V. S. jos nereikia. Dėl peilio nurodė, jog peilį ji paėmė iš po pagalvės, V. S. A. B. su peiliu nepuolė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaito liudytojos R. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad maždaug tris metus gyvena pažymoje nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausančiame bute. Kartu su ja tuos tris metus gyvena A. J.. 2016-07-05 apie 15 val., jai būnant namuose kartu su sugyventiniu A., į buto palangę kažkas pabeldė. Priėjusi prie lango pamatė, kad lauke stovi A. B. ar B. - tikslios pavardės nežino. Jai priėjus prie lango A. pasakė, kad eina „į trasą“. Tada ji jam davė 3 eurus ir paprašė, kad grįždamas jis nupirktų tris „bambalius“, po 1 litrą talpos „Perkūno“ alaus. Paėmęs pinigus A. išėjo, o ji liko namuose. Apie 18-18.30 valandą, sugrįžo A. ir parnešė alaus. Atėjus A. į namus, buvo trise kambaryje, gėrė alų. Begeriant alų, A. jau buvo kažkiek neblaivus, pradėjo pasakoti, kad eidamas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), prie konteinerio susitiko L. B. ir V. S., kurie yra benamiai. A. pasakė, kad jis su L. „persimetė“ keliais žodžiais, o tada V. S. netikėtai jam iš nugaros trenkė su savo lazda (su kabliu) per nugarą. Nuo smūgio A. nukrito ant žemės. A. buvo susinervinęs, piktas, aiškino, kad nesupranta už ką ir kodėl V. jam trenkė. A. vaikščiodamas po kambarį visaip pyko ant V. ir sakė, kad kai susitiks jį „trasoje“, sudaužys jam galvą ar duos į galvą. A. dar kalbėjo, kad niekas iš nugaros nepuola. Kadangi V. pažinojo, žinojo, kad jis konfliktiškas, o taip pat ir apie ją yra prikalbėjęs visokių šlykštynių - tai pasiūlė A. nueiti pas V. ir išsiaiškinti, paklausti už ką jam trenkė. A. iki V.lydėjo, nes jai savotiškai buvo gaila V., kad A. jam nieko blogo nepadarytų, tikrai nenorėjo, kad V. sumuštų. Jiems dar būnant namuose, į buto palangę pabeldė D. P. ir paprašė, kad ji jam pripiltų vandens. Kai D. pripylė vandens, jis išėjo. Tada ji dar su A. ir A. buvo pas ją namuose, gurkšnojo alų. Praėjus maždaug 30-40 minučių ji su A. išėjo pas V. Priėjus kareivines, A. dar užsuko pas kažkokius ten gyvenančius pažįstamus, tačiau jų nerado. Bet A. iš kareivinių vidaus išėjo su kažkokiu vyriškiu, maždaug 35-40 metų amžiaus, kaip vėliau sužinojo, tai jį vadina ,,tatuiruočiu‘‘ ar kažkaip, tačiau ji jį matė pirmą kartą. Apie 20 val., dar buvo šviesu, priėjus pastato dalį, kur gyvena V. S., pro angą į vidų pirmiausiai užėjo A., tada ji, o paskui ją – tas nepažįstamas vyriškis. Užėjus į vidų pamatė, kad V. guli ant savo lovos aukštielninkas ir geria vyną, šalia V. ant lovos sėdi L. B.. Jiems tik įėjus į vidų, L. pamatęs A. šoko nuo lovos ir atsitraukė į šoną, o tada ji, žinodama, kad V. po pagalve visada laiko peilį, atkėlė jos kraštą ir pastvėrė peilį, bijodama, kad neįvyktų nelaimė. Tada A. nieko nesakęs puolė prie gulinčio ant lovos V. ir pirmiausiai kumščiais pradėjo jį daužyti, pirmą smūgį suduodamas į veido sritį, o tada kumščiais V. sudavė į krūtinės sritį („saulutę“) maždaug 3-4 smūgius. Ji stovėjo šone, rankoje laikydama tą peilį, kuris priklauso jai ir ji jį buvo V. paskolinusi, nes jis neturėjo su kuo maisto pasipjaustyti bei atsargai, jei kas užpultų jį tose kareivinėse. Peilį parsinešė namo. Taip pat stovėdama rankoje laikė plastikinį pagalį, kurį buvo pasiėmusi iš savo namų atsargai, jei kas juos einant užpultų. Tuo metu, kai A. mušė V., buvo išsigandusi - spėjo pamatyti dar tai, kad V. jau guli kniūbščias ant žemės prie lovos, veidu į medinę paletę ir kažką burbuliuoja. Tada A. V. gulintį ant žemės spardė kojomis į pilvo ir krūtinės sritį, kažkaip iš šono. Kiek matė – tai A. V. spyrė kokius tris kartus. Kiek suprato - tai spyriai buvo stiprūs, nes A. buvo labai susinervinęs. Matydama, kaip A. spardo V., ji labai išsigando ir pradėjo šaukti, kad gana. Tada A. nustojo spardęs V., atsitraukė žingsnį atgal nuo jo ir tada jie visi keturi, t. y. A., L., tas nepažįstamas ir ji, išgėrė po gurkšnį vyno iš butelio, kurį prieš tai rankoje laikė L. Tada ji sugalvojo atkeršyti V. už tai, kad jis anksčiau ant jos yra kalbėjęs daug negražių dalykų ir ji kojomis apžergusi jį ties jo pečiais ir pritūpusi pradėjo šlapintis ant jo. Šlapimas bėgo V. ant kaklo, nugaros ties pečių sritimi. Pasišlapinusi atsistojo ir išėjo į lauką parūkyti ir pro pastato angą matė, kad A. ir tas nepažįstamas buvo išsitraukę savo lyties organus ir lyg taip pat bandė šlapintis ant gulinčio V. Ar jiems pavyko nusišlapinti - nematė, tačiau A. po to jai dar gyrėsi, kad jie abu padarė tą patį, ką ir ji, t. y. nusišlapino ant V. Tada jie dar atsigėrė po gurkšnį vyno ir išėjo. Tuo metu, kai jie šlapinosi ir gėrė vyną, V. toliau gulėjo ant žemės nejudėdamas, tačiau lyg burbuliuodamas ar aimanuodamas. Taip pat matė, kad V. iš burnos ar iš lūpų per veido žandą nubėgęs kraujas. Kiek matė - tai V. dar kvėpavo, nes buvo prieš išeidama prie jo pritūpusi ir jautė, kad gyvas, kvėpuoja. Tada jie visi trys išėjo iš patalpos ir nuėjo iki D. P. gyvenamosios vietos tuose apleistuose pastatuose. Kai jie užėjo pas D. į vidų - tai jie visi gėrė alų. Geriant A. pasakė, kad V. davė į galvą už ilgą liežuvį ir už tai, kad jį V. iš nugaros užpuolė. Pas D. alaus ir jie išgėrė. Tada ji su A. ir tuo nepažįstamu „tatuiruočiu“ išėjo. Nuėjo iki pagrindinės gatvės ir tas nepažįstamas „tatuiruotis“ nuėjo į pastatą, kuriame jis gyvena, o ji su A. ėjo link jos namų. Ji į namus parsinešė tik peilį. Parėjus į namus, toliau gėrė alų ir A. papasakojo, kad A. sudaužė V. Būnant namuose, ji pradėjo nerimauti, bijoti, kad V. neparašytų policijai pareiškimo dėl to, kad jį sumušė A. Tada A. dar ją ramino, kad jei V. parašys pareiškimą - tai jis apsiims ant savęs, nes ji nieko nedarė, tik stovėjo šalia. Kalbant su A. apie įvykį ji labai susinervino ir pradėjo šaukti ant A., o jis ant jos. Tada ji ant jo supyko ir iškvietė policiją. Dar prieš atvykstant pareigūnams, A. išėjo iš namų ir pareigūnai pirmą kartą jo nerado. Tačiau maždaug po 30 minučių, A. vėl sugrįžo pas juos į butą, tačiau vėl pradėjo triukšmauti, o ji vėl iškvietė policiją, tačiau jis vėl spėjo išeiti. Ryte, t.y. 2016-07-06 apie 9-9.30 val. pas juos prie lango atėjo L. B. ir pasakė, kad V. vakare ar naktį pasidarė negera ir jis iškvietė greitąją pagalbą iš V. telefono ( 1t., b. l. 65-68).
Liudytojas L. B. paaiškino, kad serga epilepsija, be to nuo įvykio praėjo nemažai laiko, todėl įvykio detalių nepamena. Nurodė, jog konflikto metu V. S. A. B. nepuolė su peiliu. Taip pat tvirtino, jog V. S. mušė tik A. B., kiti asmenys stovėjo šalia ir jokių veiksmų neatliko. R. B. tik apšlapino V. S.. Po V. S. sumušimo, jis su V. S. išgėrė vyno ir praėjus maždaug 15 minučių V. S. jo paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Kai išėjo A. B. V. S. savijauta buvo bloga, bet jis dar buvo sąmoningas. Matė, kad V. S. iš nosies bėga kraujas.
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaito liudytojo L. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas L. B. parodė, kad jis yra benamis ir kartu su pažįstamu vardu V. gyvena (duomenys neskelbtini), apleistame pastate. 2016-07-06 apie 22.00 val. jis parėjo po darbų, po konteinerius ir pastate ant grindinio rado gulintį, t.y. sukniubusį V., kuriam iš burnos bėgo kraujas. Išsigandęs jis iškvietė pagalbą. Dieną kartu su V. išgėrė tris butelius vyno, su juo buvo parėjęs namo ir V. paliko vieną porai valandų. V. yra 3 grupės invalidas, kaip pats sakė - serga epilepsija. Dėl ko V. bėgo kraujas jis nežino. Kokia V. pavardė jis nežino. V. negalėjo niekas sumušti (1t., b. l. 46).
2016-07-11 apklausos metu liudytojas L. B. parodė, kad jis 2016-07-06 naktį buvo apklaustas policijos pareigūnų apie V. S.. Policijos pareigūnams nepasakojo visos tiesos, kadangi nenorėjo turėti reikalų su policija, o be to bijojo ir A. Kokia yra A. pavardė jis nežino, jį vadindavo ,,vaiku‘‘. Dabar nori papasakoti visą teisybę apie tai, kaip buvo sumuštas jo pažįstamas V. S.. V. S. kartu su juo gyveno (duomenys neskelbtini), apleistame pastate. Tame pastate jie su V. gyveno tik dviese. 2016-07-05 apie 16.00 val. jis su S. kartu rinko prie konteinerių butelius. Jis S. paliko prie konteinerio, o pats nuėjo į parduotuvę priduoti butelių. Kada jis grįžo atgal prie konteinerio, kur jo laukė S., jis jam pasakė, kad ką tik pagaliu per nugarą sudavė A., kurį jie vadina „vaiku“. Jis pasakė, kad sudavė pagaliu dėl to, kad A. nelįstų prie konteinerio ir neišrinktų jiems butelių. Po to jis su S. parduotuvėje nusipirko vyno ir abu parėjo namo. Namuose jis su S. pradėjo gerti vyną ir maždaug apie kokią 22.00 val. pas juos į jų namus atėjo A., kurį jie vadina „vaiku“. Kartu su A. atėjo ir mergina vardu R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje name Nr. (duomenys neskelbtini) ir dar kartu su jais buvo vienas vyras. To vyro jis nepažįsta. Kada jie visi trys įėjo į jų namus - tai jis sėdėjo ant lovos, o S. sėdėjo greta jo, jie gėrė vyną. Kada jie įėjo į vidų, tai A. pasakė, kad dabar gaus jie abu. Jis staigiai pašoko nuo lovos ir bėgo link šaldytuvo, norėdamas pasiimti peilį, kad galėtų apsiginti. V. S. jam pasakė, kad nesikištų ir kad jis pats viską išsiaiškins. Tada V. atsistojo nuo lovos, o A. pradėjo priekaištauti S. dėl to, kad jis jam dieną sudavė pagaliu. Tada jis pamatė, kaip A. iš po S. čiužinio paėmė jo peilį ir įdėjo į kuprinę. Po to A. pradėjo mušti ir kojomis spardyti S. Matė kaip A. tikrai ne mažiau 4 kartus koja spyrė S. į pilvo sritį ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė jam į krūtinę. Matė kaip kumščiu A. sudavė S. ir į galvos sritį atrodo ne mažiau 3 smūgių. Nuo tų smūgių S. parkrito ant žemės. S. mušė tik vienas A., tas kitas vyras ir R. S. nemušė. Po viso to R. priėjo prie S. sėdinčio ant žemės ir pasikėlusi sijoną jį apšlapino. Kodėl R. jį apšlapino, jis nežino, bet galvoja, kad jinai kažko pyko ant S. Po viso to kada jie išėjo, jis dar su S. kartu išgėrė vyno, S. paprašė parūkyti, jis kartu su juo parūkė ir jis tada jam pasakė, kad kviestų medikus. Tada jis iš savo mobilaus telefono paskambino į „112“ ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Medikams atvykus juos pasitiko, nes jau matė, kad S. darosi vis blogiau. Medikams atvykus jis dar kalbėjosi su jais, o po to atvyko dar viena greitoji, kuri S. ir išsivežė. Kada jį medikai išsivežė, jis jau buvo nesąmoningas. Apie S. mirtį jis sužinojo šiandien iš policijos pareigūnų, galvojo, kad jis vis dar gydomas ligoninėje. Jis yra tvirtai įsitikinęs, kad S. mušė tik vienas A., atsimena tai tikrai labai gerai, nes viską matė iš labai arti (1t., b. l. 48-50).
2016-11-15 apklausos metu liudytojas L. B. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus pamena ir juos tvirtina, tačiau papildomai nori pasakyti, kad V. S. mušė tik A. B., t.y. nei jis, nei R., nei tas iš matymo pažįstamas vyriškis V. nemušė. Tą nepažįstamą vyriškį kartais susitinka prie konteinerių, tačiau jis pastovios gyvenamosios vietos neturi. Tas vyriškis lyg vardu A., jį dar vadina ,,tatuiruočiu" arba ,,katinu". Tą liepos mėnesio vakarą, tikslios dienos jau nebepamena, R., A. ir tas vyriškis pas juos į kareivines atėjo apie 22 val., tikslaus laiko negali pasakyti, bet jau buvo tamsu. Pas juos minėti asmenys užtruko maždaug 20 minučių, tiksliai laiko nurodyti negali. A. V. mušė suduodamas kumščiais jam į veidą nemažiau 4-5 kartus, tada dar A. pradėjo spardyti V., spirdamas į įvairias kūno vietas. Spyrių buvo kokie 5-6. Kai jie visi trys išėjo, jis liko su V. Pradžioje V. gulėjo ant žemės, o po kurio tai laiko atsisėdo. Kai V. atsisėdo, nugara remdamasis į savo lovą - jis uždegė žvakę, nes patalpoje buvo visiškai tamsu. Kai patalpa kažkiek apsišvietė jis pamatė, kad V. veidas kruvinas. Iš kurios veido dalies V. bėgo kraujas, tiksliai negali pasakyti. Tada jis su V. dar išgėrė po kelis gurkšnius vyno ir tada V. jo paprašė, kad jis iškviestų greitąją pagalbą. Nuo to momento, kai tie asmenys iš jų išėjo, iki to laiko, kai jis skambino greitajai, praėjo maždaug 15 minučių. Greitąją kvietė iš savo ir V. bendro telefono. Kadangi paskambinus pagalbai reikėjo nurodyti adresą - tai jis išėjo į gatvę, V. palikęs vieną. Kai jis išėjo – V. dar buvo sąmoningas, bet matėsi, kad jis blogai jaučiasi. Greitoji atvyko maždaug po 10 minučių. Greitosios darbuotojus jis palydėjo iki V. Ar V. dar buvo sąmoningas kai atvyko medikai, jau nepamena. Kai medikai apžiūrėjo V., greitosios vairuotojas jo paprašė pagalbos, užkeliant V. ant neštuvų. Kai V. kėlė ant neštuvų - jis buvo prijungtas prie kažkokių medicininių aparatų. Ar dar buvo sąmoningas neįžiūrėjo, nes lauke buvo tamsu. Kai greitoji išvežė V. jis pamatė, kad jo megztinis kruvinas. Tas kraujas buvo nuo V., tikriausiai išsitepė, kai jį padėjo kelti. V. jis tikrai nemušė nei tuo metu kai buvo minėti asmenys, nei po to, kai jie išėjo. Su V. jie labai gerai sutarė, miegodavo vienoj lovoj, kartu per konteinerius vaikščiodavo, bendrai pirkdavo maistą, kartu valgydavo. Su V. susipažino kažkur 2016 metų balandžio ar gegužės mėnesį, tiksliai nepamena, prie konteinerio. Kadangi jis neturėjo kur gyventi – V. jį pasikvietė pas save, į tas apleistas kareivines. Su V. niekada nesipykdavo (1t., b. l. 51-52).
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. teismas perskaito liudytojo P. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), apleistame, buvusių kareivinių pastate. Ten gyvena vienas. Yra benamis. Jo vardas P., tačiau draugai ir pažįstami jį vadina „P.". Netoli ten, kur jis gyvena, gyveno ir V. S., kurį, kiek jam žinoma - 2016-07-05 sumušė A. B.. A. B. pažįsta apie du metus, jis taip pat neturintis pastovios gyvenamosios vietos, kažkuriuo tai laikotarpiu taip pat gyveno tose kareivinėse. 2016-07-05 apie 11 val. prie „(duomenys neskelbtini) " parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) g. ar (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu nežino, prie konteinerio susitiko vyriškį, kuris jam prisistatė vardu A. Tam vyriškiui apie 40 metų, jis aukšto, maždaug 2 metrų ūgio. A. jam savo pavardės nesakė. Kur jis tiksliai gyvena, taip pat nežino - kiek jam spėjo papasakoti - tai kažkur S. Ž. gatvėje. Su tuo A.prie konteinerių jie išgėrė vyno ir jis jo paprašė, kad leistų jam pas save pagyventi, nes jį žmona buvo išvariusi iš namų ir neturėjo kur gyventi. Jo žmonos anketinių duomenų taip pat nežino. Jis sutikęs ir apie 18 val. jie kartu parėjo pas jį. A. atsigulė miegoti, o jis išėjo vėl į „trasą". Namo grįžo apie 1-2 val. nakties. Kai grįžo - tai A. jam papasakojo, kad kai jis išėjo - tai pas jį į namus atėjo A. B., ieškojo jo. Kadangi jo nebuvo - tai A. A. paprašė pagalbos, kad nueiti pas ,,senį‘‘ (V. S.) ir jį paauklėti, kadangi V. dieną pagaliu buvo trenkęs A. į nugarą. A. jam pasakojo, kad jis sutiko ir kartu su A. ir dar kažkokia mergina, nuėjo pas V. S., kur A. V. pora kartų sudavė - tik nežino į kurias kūno dalis, nes A. jam to nepasakojo. O tada A. B. pradėjo daužyti V., šokinėjo ant krūtinės. Kai A. pradėjo mušti V. - tai ta mergina pradėjo jį raminti, kad neužmuštų ir jie visi trys išėjo. Tada visi trys nuėjo pas D. P., kur pasigyrė, kad sumušė senį. Ar viskas vyko tikrai taip, kaip jam pasakojo A. - jis nežino, nes nebuvo įvykio vietoje ir nematė paties įvykio. Po įvykio su A. nebendravo, su juo nekalbėjo. 2016-07-08 apie 08.30 val. išeidamas iš namų susitiko D. P., kuris jam pasakė, kad V. išvežė greitoji, taip pat buvo atvažiavusi policija. Po to, iš įvairių pažįstamų girdėjo kalbas, t.y. vieni kalbėjo, kad V. reanimacijoj, kiti kalbėjo, kad mirė. V. S. pažinojo apie 2 metus. V. jam yra pasakojęs, kad jo mama mirusi ir jis neturi jokių artimųjų, giminių. Daugiau papildymų neturi (1t., b.l. 84-85).
Iš 2016-10-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. B. įvykio vietoje parodė ir paaiškino, kad kai jis atėjo pas V. S. ir jam pradėjus V.priekaištauti, kad jis jį užsipuolė prie parduotuvės pamatė, kad V. iš po lovos čiužinio, ant kurio jis sėdėjo, išsitraukė peilį, juodos spalvos rankena, ilga geležte (panašų į virtuvinį). A. B. parodo, kad kai V. rankoje laikė peilį - tai jis nieko nelaukė ir stovėdamas šone, kairia koja spyrė V.per dešinę ranką, kurioje jis laikė peilį. Nuo spyrio peilis iš V. S. rankų iškrito ir nukrito ant žemės, o V. parkrito ant lovos ir liko gulėti. Tada įtariamasis A. B. parodo, kaip jis priėjęs prie gulinčio V. S. kairės rankos kumščiu jam sudavė ne mažiau du smūgius į dešinės pusės galvos sritį, veido dalyje. Tada įtariamasis A. B. parodo, kad sudavus smūgius V. S. į galvą, jis liko gulėti, tačiau nuslydęs nuo lovos ant žemės, o tada jis kojomis jį pradėjo spardyti, spirdamas V. S. ne mažiau 4-5 kartų į šonus ties pilvo, nugaros sritimi. Įtariamasis A. B. parodo, kad jam bespardant V. S. jį kažkas atitraukė ir jis išėjo. Su juo kartu išėjo ir R. B. bei tas nepažįstamas vyriškis. Tada įtariamasis paaiškino, kad tas nepažįstamasis kažkiek paėjo kartu su juo ir R., tačiau vėliau kažkur nusuko (2 t., b. l. 73-84).
Iš 2016-10-06 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu, A. B. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 3 atpažino asmenį kaip V. S.. Asmenį atpažino pagal bendrus jo veido bruožus, taip jį pažinojo (2 t., b. l. 85-89).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016-07-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1t., b. l. 23-26).
Iš 2016-10-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. mirties priežastis yra buka pilvo trauma: didžiosios taukinės ir blužnies plyšimai, kraujosruvos skersinės žarnos pasaite, dešiniame diafragmos kupole ir dešinio inksto kapsulėje, dešinio inksto sumušimas. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, hipovoleminiu šoku, postanoksine encefalopatija, diseminuotos intravazalinės koaguliacijos sindromu. V. S. mirė (duomenys neskelbtini) 08:30 val. (duomenys neskelbtini). V. S. konstatuota: 1) didžiosios taukinės ir blužnies plyšimai, kraujosruvos skersinės žarnos pasaite, dešiniame diafragmos kupole ir dešinio inksto kapsulėje, dešinio inksto sumušimas, poodinės kraujosruvos priekinėje pilvo sienoje ir abiejuose šonuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais nemažiau 9-ių trauminių poveikių pasekoje ir yra būdingi trauminiams kontaktams su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Šie sužalojimai griuvimui ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus nebūdingi. Šie sužalojimai, tikėtina, padaryti kelių, keliolikos valandų iki patekimo į stacionarą bėgyje, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tapo mirties priežastimi; 2) L2 - L3 slankstelių keterinių ataugų lūžiai, tikėtina, išsivystė dėl stuburo lenkimo pirmyn ar atgal, viršijančio fiziologines ribas. Šių lūžių padarymo laikas, tikėtina, artimas 1 punkte išvardintų sužalojimų padarymo laikui. Slankstelių ataugų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo; 3) nosikaulių lūžimas, poodinės kraujosruvos priekinėje krūtinės sienoje ir dešinėje rankoje. Šių sužalojimų padarymo mechanizmas ir laikas, tikėtina, artimas 1 punkte išvardintų sužalojimų padarymo laikui. 2 punkte išvardintos kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo, nosikaulių lūžimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo; 4) odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais 2-6 paros iki mirties. Šie nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. V. S. lavono kraujyje rasta 3,47 % (promilės) etilo alkoholio. Tokia etanolio koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumą (1 t., b. l. 33-38).
Iš 2016-07-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio veiksmo metu liudytoja R. B. savo parodymus parodė vietoje ir taip pat juos patvirtino vietoje (1 t., b. l. 69-78).
Iš 2016-07-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. M. pateikė V. S. drabužius: 1 porą batų, šortus, bliuzoną (1t., b. l. 89).
Iš 2016-08-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad minėti drabužiai buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nerasta objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui (1t., b. l. 90-93).
Iš 2016-07-12 savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. B. pateikė peilį, kurį pasiėmė iš V. S. (1t., b. l. 98-99).
Iš 2016-10-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas R. B. pateiktas peilis. Apžiūros metu ant peilio nerasta objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui (1t., b. l. 100-102).
Iš 2016-09-16 VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė tyrimui pokalbio, įvykusio 2016-07-05 23.11 val., tarp liudytojo L. B. ir GMP operatorės garso įrašą (1t., b. l. 105).
Iš 2016-11-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2016-09-16 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiame skyriuje elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalbos stoties raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais - kvietimo kortelėmis bei suarchyvuotu kvietimo garso įrašu (7z). Gautas garso įrašas perkeliamas (įrašomas) į CD-R diską ,,Titanum“. CD-R diską įdėjus į leistuvę, matome failą ,,radvilėnų.7z", kurį atidarius matome failą ,,radvilėnų.mp3" - atidarant šį failą, suvedamas slaptažodis ,,9wV63839" ir paleidžiamas garso įrašas. Garso įraše girdimas vyro ir moters pokalbis, kaip buvo kviečiama GMP V. S. (1t., b. l. 114-116).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas smūgiuodamas rankomis, kojomis, ar nusikaltimo įrankiu į pavojingas gyvybei žmogaus kūno vietas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-299-2003, 2K-629/2004, 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-169/2007 2K-281-2008, 2K-109/2009).
Kaltinamajam inkriminuota, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio byloje nėra. Pats kaltinamasis nurodo, jog nemano, kad išgertas alaus kiekis turėjo įtakos pačios nusikalstamos veikos padarymui. Įvykio metu apsvaigęs nesijautė. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką A. B. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies. Iš esmės nesutinka su pareikštu kaltinimu dėl nukentėjusiajam V. S. suduotų smūgių skaičiaus. Nurodo, jog sudavė smūgius nukentėjusiam į kojas, 2 smūgius į veidą ir į krūtinę, bet ne į pilvą ir nugarą. Galėjo suduoti 6-7 smūgius. Teigia, jog jo suduoti smūgiai neturėjo įtakos V. S. mirčiai. Mano, jog V. S. sumušė kažkas kitas. Nors kaltinamojo A. B. parodymai nėra visiškai nuoseklūs, tačiau jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina tiek liudytojai R. B., L. B., D. P. bei specialisto išvada dėl sužalojimo mechanizmo, kurioje ir nurodyta kokie sužalojimai sukėlė V. S. mirtį. Po A. B. suduotų smūgių V. S., jo niekas kitas nemušė, nes jis netrukus buvo nugabentas į gydymo įstaigą, kur ir mirė. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog smūgiai suduoti V. S. buvo stiprūs. Atžymėtina ir tai, jog ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad V. S. spyrė koja 4-5 kartus ties pilvo ir nugaros sritimi. Taigi, išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad V. S. mirtis įvyko dėl A. B. suduotų smūgių į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas, t.y. tarp A. B. veiksmų ir kilusių pasekmių – V. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis A. B. veikdamas netiesiogine tyčia nužudė V. S.. Tokiu būdu jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1d. pilnai įrodyta. Veika kvalifikuota teisingai.
Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, jog nag-rinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. B., išlaidos sudarė 361,88 Eur.
Lietuvos Respublikos 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garan-tuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieš-koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju A. B. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. B. nepriteistinos.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamasis praeityje eilę kartų teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimas padarytas dėl mažareikšmės dingsties, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 10 ( dešimt ) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016-04-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1d. paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 ( dešimt ) metų laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. balandžio 28 d.
Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-07-11.
Nuteistajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo galiojimą pratęsti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktinius įrodymus - V. S. drabužius, batus, šortus, bliuzoną saugomus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Kompaktinį diską su GMP kvietimo garso įrašu, kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, saugomus voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.