- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-11
- Bylos Nr.
- A-444-1521-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl vidutinio darbo užmokesčio ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. L. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo už uždelstą atsiskaitymo laiką, t. y. nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą mėnesį bei 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skunde nurodė, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos, tačiau su juo nebuvo atsiskaityta už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir švenčių dienomis, dėl ko jis kreipėsi į teismą dėl 2035,88 Lt priteisimo. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu jo skundą patenkino. Nurodo, kad pagal Statuto 58 straipsnį su atleidžiamu vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, tačiau šią pareigą atsakovas pažeidė. Mano, jog šiuo atveju atsakovui kyla Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pasekmės – darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį, ir lėšų stygius nėra pateisinama priežastis nuo to jį atleisti (b. l. 4 – 6).
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad darbo santykiai su pareiškėju buvo nutraukti, todėl iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo nebuvo teisinio pagrindo išmokėti minėtu sprendimu priteistą pinigų sumą, o į teismą dėl šios sumos pareiškėjas kreipėsi tik praėjus dviems metams po atleidimo iš tarnybos. Pažymi, jog įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, komisariatas jį įvykdė, taigi byla dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo turi būti nutraukta, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat nurodo, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas siejamas su darbdavio kalte, ko šiuo atveju nėra, nes pats pareiškėjas kaltas dėl uždelsto su juo atsiskaitymo (b. l. 13 – 14).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, t. y. priteisė iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2035,88 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2006 m. gegužės 17 d. dirbo Klaipėdos miesto 3-ajame policijos komisariate tyrėju - statutinis valstybės tarnautojas. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio dalies 2035,88 Lt priteisimo, kuris nebuvo išmokėtas nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2006 m. gegužės 17 d. už viršvalandinį darbą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu V. L. skundą tenkino ir priteisė 2035,88 Lt darbo užmokesčio dalį.
Statuto 58 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsikaityta jo atleidimo dieną, tačiau čia nenumatyta atsiskaitymo su atleidžiamu pareigūnu tvarka bei pareiga mokėti už uždelstą laiką atsiskaityti. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. DK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo dieną. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisminė praktika rodo, kad vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas yra siejamas su atsakovo – valstybės institucijos – kalte. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu konstatuota, kad pareiškėjui (atleidus jį iš vidaus tarnybos) nebuvo sumokėta dalis darbo užmokesčio, tai yra 2035,88 Lt už dirbtą viršvalandinį darbą nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2006 m. gegužės 17 d. dėl lėšų stygiaus, teismo sprendimas įsiteisėjęs ir įvykdytas. Lėšų stygius negali būti pagrindu darbdaviui neatsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, todėl laikytina, kad yra atsakovo kaltė dėl uždelsimo atsiskaityti su pareiškėju. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo svarbios priežastys, nepriklaususios nuo darbdavio valios, dėl kurių negalėjo pilnai atsiskaityti su pareiškėju jo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną.
Tais atvejais, kai yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės konstatavus tokias sąlygas: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei atsakovo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad su pareiškėju jo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną nebuvo pilnai atsiskaityta ir uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, o dėl lėšų stygiaus. Atsižvelgdamas į DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos tikslus ir paskirtį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutarties Nr.3K-3-82/08 teiginius, teismas priėjo išvadą, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.
Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju su atleidžiamu V. L. jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta, dėl tokio uždelsimo jis nėra kaltas, tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas 2006 m. gegužės 17 d., o į teismą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui, t. y. 2008 m. vasario 28 d., ir į tai, kad pareiškėjui jo atleidimo iš tarnybos dieną nebuvo sumokėta tik dalis išmokų, susijusių su darbo santykiais, t. y. 2035,88 Lt už viršvalandinį darbą, todėl priteistina analogiška suma už uždelstą laiką, nes kitu atveju, t. y. priteisus pareiškėjo reikalaujamą sumą 43141,68 Lt (vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką), būtų akivaizdžiai darbdaviui pritaikyta neproporcinga, neadekvati sankcija, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Priteisdamas 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, teismas pažymėjo, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimu, V. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktikoje suformuotas taisykles, iškraipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutarties Nr.3K-3-82/08 teiginius. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2008 konstatavo, jog darbdavio, uždelsusio atsiskaityti su darbuotoju, prievolė atsiskaityti bei mokėti kaip sankciją atitinkamą išmoką darbuotojui yra tęstinė ir apima visą uždelsimo laiką. Mano, jog šiuo atveju teismas turėjo nustatyti neišmokėto darbo užmokesčio dalį, už kokį laikotarpį jis susidarė ir atsižvelgiant į uždelsimo laikotarpį, priteisti reikalaujamą sumą. Nurodo, jog į pareigūno vidutinį darbo užmokestį įskaitomas priedas už viršvalandinį darbą, o ne tik pareiginė alga, ką patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3.3 punktas. Teigia, jog jo pareiginė alga atleidimo dieną sudarė 1268,50 Lt, taigi neišmokėto darbo užmokesčio dalis viršijo jo pareiginės algos dydį. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2006 konstatavo, jog tai, „kad DK nenumato aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo santykių specifiką, DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir uždavinius, nepripažintina teisės spraga. Aptariamos išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatyme ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas“ (b. l. 30 – 31).
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo jį atmesti palaikydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo motyvus. Taip pat pažymi, jog V. L., siekdamas neteisėtos ir nepagrįstos naudos, elgiasi nesąžiningai. Atkreipia dėmesį į tai, jog neišmokėto darbo užmokesčio dalis palyginus su išmokėta - labai nedidelė, todėl taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sankciją pilna apimtimi – nėra jokio pagrindo (b. l. 36 – 37).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančią, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai parinko taikytiną teisę bei ją aiškino remdamasis aktualia ginčui teismų praktika, tačiau analizuodamas DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas jas interpretavo netinkamai, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-82/2008, 3K-3-267/2008, 3K-3-284/2009). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs minėtas sąlygas taip pat nurodė, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas yra siejamas su atsakovo – valstybės institucijos – kalte. Tokia išvada neteisinga, nes pagal DK 141 straipsnio 3 dalį joje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, kas reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra (kaip teisingai nustatyta šiuo atveju), tai darbdaviui kyla neigiamos pasekmės dėl neatsiskaitymo laiku. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, liečianti atsakovo – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato – kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti su pareiškėju pripažintina nereikšminga ir pertekline.
Aiškindamas minėtos normos paskirtį LAT (jau minėtose nutartyse) yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Darbdavys įstatymo įpareigotas nurodytą išmoką mokėti už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, neatsižvelgiant į tai, jog buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo. Tokia darbdavio prievolė yra tęstinė ir apima visą uždelsimo laiką.
Iš bylos medžiagos matyti, šalys to ir neginčija, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu priteista nesumokėto darbo užmokesčio dalis - 2035,88 Lt – pareiškėjui buvo sumokėta, tačiau konkreti data nenurodyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui reikalavimą sumokėti vidutinį darbo užmokestį formulavo taip - „iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, tokiu atveju sprendimas įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui (ABTĮ 96 str. 1 d.), tačiau pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nurodė, jog priteista suma jam išmokėta kelios dienos po sprendimo įsiteisėjimo, t. y. „grįžus bylai iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo“ (b. l. 22), atsakovas atsiliepime nurodė, jog priteistą sumą išmokėjo sprendimui įsiteisėjus (b. l. 13). Taigi iš nustatytų aplinkybių taip ir lieka neaišku, kokią dieną apeliantas laiko sprendimo įsiteisėjimo diena, t. y. nežinoma atsiskaitymo data, o kartu ir tikslus uždelsimo atsiskaityti laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį. Pabrėžtina, jog teismas, spręsdamas dėl tokios sumos priteisimo, visais atvejais turi nustatyti, kiek tiksliai truko uždelsimo atsiskaityti laikas.
Nagrinėjamu atveju taip pat pastebėtina, jog nustačius, kad atleidžiamam darbuotojui neišmokėta tik dalis jam priklausančių sumų, taikomos sankcijos pagal DK 141 straipsnio 3 dalį dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šiuo atveju V. L. nebuvo išmokėta tik dalis darbo užmokesčio, nepagrįstai konstatavo, jog priteistina analogiška suma (išvestinio reikalavimo - dėl procesinių palūkanų priteisimo – tenkinimas, atsižvelgiant į minėtą sumą, taip pat negali būti laikomas teisėtu), neatsižvelgiant į uždelsimo laikotarpį. Pažymėtina, jog teismui manant, kad šiuo atveju asmeniui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, būtina nustatyti laikotarpį, už kurį asmeniui ta darbo užmokesčio dalis susidarė, nustatyti konkrečią darbo užmokesčio dalį ir ją padauginus iš uždelsimo laikotarpio gauti priteistiną už uždelsimo laiką sumą. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantui jo atleidimo dieną neišmokėta 2035,88 Lt suma susidarė tam tikru periodu (nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2006 m. gegužės mėnesio), tačiau tokia aplinkybė, kaip ir tikslus uždelsimo atsiskaityti laikas, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šių pažeidimo pašalinti nėra galimybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo būtinų ginčo klausimui aplinkybių nustatymui bei tyrimui, papildomų įrodymų rinkimui (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.