Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-04-25 · Civilinė byla Nr. 2-699-341/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-25
Bylos Nr.
2-699-341/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04660-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
O. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-699-341/2017Proceso Nr. 2-52-3-04660-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 3.1.7.5; 3.2.6.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas M. R. Žukas,sekretoriaujant Julijai Grinko,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Dolerytei,

atsakovui O. Š. (O. Š.) nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento patikslintą ieškinį atsakovui O. Š. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo O. Š. 19,54 Eur už žalos aplinkai padarymą. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūra 2016 m. balandžio 1 d. patikrino sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Antežerių, Zujūnų sen., Vilniaus r. sav. ir nustatė, jog sklype yra įrengta vietinė nuotakyno sistema su persipylimo šuliniu. Persipylimo šulinyje yra elektros siurblys, kurio pagalba nuotekos pompuojamos į aplinką. A. O. Š. 2016 m. balandžio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK 16057250819 ir 2016 m. balandžio 28 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK 16057250819, kuriuo O. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda 150 Eur. Neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta 19,54 Eur žala gamtai.

Ieškovo atstovė L. D. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti. Atstovė paaiškino, kad (atsakovo) buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, iš to išplaukia padaryta žala aplinkai, kuri apskaičiuota pagal metodiką; atsakovas žalos nesumokėjo. Patikslintą ieškinį prašė tenkinti.

A. O. Š. atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, jo neatvykimo priežastys nežinomos, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2016-04-22 O. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad atsakovas 2016-04-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, patikrinus sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) A. Z. sen. Vilniaus r. sav., nustatyta, kad minėtame sklype įrengta vietinė nuotakyno sistema su persipylimo šuliniu. Persipylimo šulinyje yra įmontuotas elektros siurblys, kurio pagalba nuotekos yra pompuojamos į aplinką. Patikrinimo metu akivaizdžiai matėsi nuotekų pėdsakai, vyko aplinkos tarša nuotekomis.

Byloje esantys Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinės kortelės Nr. VR-5.7-13, Tyrimų protokolo Nr. VR-5.3-131 ir priedo, Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolo Nr. VR-5.3-131 duomenys, O. Š. paaiškinime informacija, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje duomenys patvirtina, kad 2016-01-01 adresu (duomenys neskelbtini) A. Z. sen. Vilniaus r. sav. buvo paimti mėginiai iš nuotekų žarnos, kurie buvo leidžiami į aplinką, o atliktų laboratorinių tyrimų duomenys perduoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai.

Byloje esantis 2016-04-28 Administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. AM-VILN-58810098-16 patvirtina, jog O. Š. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 51 (6) straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 150 Eur. Pažeidėjas nutarimo nuorašą gavo 2016-04-28 pasirašytinai.

Nustatyta, jog pažeidimu buvo padaryta 19,54 Eur žala gamtai, kuri apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. K. T., aiškindamas šias nuostatas, pažymėjęs, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (K. T. 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos A. T. taip pat pažymėjęs, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-165/2010).

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos A. T. konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-675-219/2015).

Aplinkos apsaugos įstatymas (Suvestinė redakcija 2016-01-01 - 2016-05-31) nustato, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas (1 straipsnio 21 punktas). Minėto įstatymu numatytas žalos aplinkai ir aplinkos būklės atkūrimas, nustatantis, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę. Aplinkos būklė atkuriama atgaivinant pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas. Padarius žalą žemei (jos paviršiui ar gelmėms), kaip aplinkos elementams, būtina pašalinti bet kokį neigiamo poveikio žmonių sveikatai pavojų. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (32 straipsnis).

Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK0 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą.

Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veikla, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas išimtis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo įrengta vietine nuotakyno sistema buvo nuotekos pompuojamos į aplinką, kuriomis padaryta 19,54 Eur žala gamtai. Pažymėtina, kad atsakovas byloje neginčija, kad yra atsakingas už padarytą žalą gamtai, be to savo atliktus veiksmus pripažinęs duotame 2016-04-01 Paaiškinime.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į nurodytą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad žalos padarymo gamtai faktas byloje esančių įrodymų visuma yra nustatytas ir ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo 19,54 Eur už žalą gamtai, apskaičiuotą norminių aktų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 96 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo priteistinas 20 Eur žyminis mokestis valstybės naudai.

Byloje susidarė 4,44 Eur pašto išlaidos, kurio iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento patikslintą ieškinį atsakovui O. Š. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, į. k. (duomenys neskelbtini), 19,54 Eur (devyniolika eurų 54 ct) padarytą žalą gamtai iš atsakovo O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį ir 4,44 Eur (keturi eurai 44 ct) pašto išlaidas.

Informuoti atsakovą, jog žyminis mokestis ir pašto išlaidos (bylinėjimosi išlaidos) valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas M. R. Žukas