Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-108-530/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
AN2-108-530/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pažeidėjas
A. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-108-530/2019Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01915-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas A. Č. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Č. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. A. Č. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. 8.30 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), važiavo kelyje, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, nerodydamas įspėjamųjų signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, kirto baltą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Kelio ruože, esančiame įkalnėje, kur kelio matomumas yra blogas, lenkti draudžiamoje vietoje, važiuodamas priešpriešinio eismo juostoje, lenkė ta pačia kryptimi lėtai automobilių spūstyje vieną paskui kitą važiuojančių transporto priemonių koloną. Automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas tokiais savo veiksmais išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartimi, A. Č. skundas dėl Institucijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo atmestas. Konstatuojant, kad A. Č. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir jam pagrįstai paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį, Institucijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nepanaikinus nutarties, sušvelninti jam nuobaudą neskiriant teisės vairuoti atėmimo.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucija netinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą bei, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių turinčių reikšmės tinkamam bei teisingam bylos išnagrinėjimui, dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Skiriamas išskirtinis prioritetas pareiškėjo pirminiam, netiksliam, paaiškinimui, kas prieštarauja ANK 569 straipsnio nustatytoms įrodinėjimo taisyklėms bei teismų praktikai. Pareiškėjas neginčijo nusižengimo fakto atliktu teisėtai jo naudojamu automobiliu, kadangi nieko apie nusižengimą nežino ir jo ginčyti neturi jokio pagrindo. Tačiau nuosekliais bei su patikslintu paaiškinimu papildytais parodymais, tiek nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijai, tiek teisminio proceso metu paaiškino, jog jis nėra asmuo atlikęs administracinį nusižengimą. Pirminio paaiškinimo metu tarp 2018 m. rugsėjo 4 d. ir paaiškinimo davimo dienos praėjo daugiau nei mėnuo laiko, pareiškėjui neprisimenant kas nusižengimo padarymo dieną vairavo automobilį, darydamas prielaidą, jog automobiliu dažniausiai naudojasi jis pats, sąžiningai klysdamas nurodė, jog transporto priemone naudojosi jis. Tačiau neigė, kad būtų padaręs kokius nors Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodė, jog neatsimena, ar 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 8:30 val., vairuodamas automobilį važiavo (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), nurodė, kad teisėtai jo naudojamą automobilį dažniausiai vairuoja pats ir kartais vairuoja žmona ar (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos nagrinėjimo, atsižvelgęs į asmeninius užrašus, darbo kalendorių, nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. nevairavo automobilio „BMW“, ir pasinaudodamas savo teise numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punkte pateikė patikslintą paaiškinimą.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paminėta, jog pareiškėjas tiek teikiant skundą teismui, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. turėjo išvyką į (duomenys neskelbtini) kitu jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) su įmontuota dujų įranga, po išvykos tą pačią dieną į jį pylė dujas ir pateikė tai patvirtinantį čekį. Šios niekaip nepaneigtos aplinkybės papildomai patvirtina, kad nusižengimo metu jis nevairavo automobilio „BMW“. Institucija ir teismas, neatsižvelgė į patikslintus, bet ne pakeistus parodymus, taikydami administracinę atsakomybę pareiškėjui. Toks Kauno apylinkės teismo sprendimas prieštarauja Kauno apygardos teismo byloje Nr. ATP-606-175/2015 taisyklei dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų, kurioje nustatė, jog pirmos instancijos teismas, teikęs išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokolui, kuriame jis pripažino padaręs pažeidimus, nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų, kurios teismą įpareigoja ištirti ir įvertinti visus byloje esančius duomenis. Analogiškas pažeidimas padarytas ir skundžiamoje nutartyje, t. y. joje skirta išskirtinė reikšmė pirminiam paaiškinimui, kuriame net nepripažinta, o tik išsakytas manymas. Kaltė įrodinėjama nesant absoliučiai jokių įrodymų, kas vairavo jo valdomą automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu. Teismas priėmė skundžiamą nutartį remdamasis įrodymu, kuriuo galima daryti tik prielaidą, jog minėtą administracinį nusižengimą, remiantis pirminiame paaiškinime pateikta nuomone, atliko A. Č. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, byloje nesurinkta. Kauno apylinkės Teismas rėmėsi pirminiais paaiškinimais bei vaizdo medžiaga, kurioje matomas administracinio nusižengimo padarymo faktas, bet ne vairuotojas. Teismas taip pat vadovavosi ir administracinio nusižengimo protokolu, kuris buvo priimtas nesant jokių A. Č. kaltės įrodymų, kas suponuoja išvadą, jog Institucijos nutarimas priimtas remiantis prielaidomis. Visos abejonės administracinio nusižengimo byloje turi būti sprendžiamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.3. Skundo autoriaus teigimu, jam negalint nurodyti vairuotojo padariusio administracinį nusižengimą, kaip valdytojui transporto priemonės, su kuria nenustatytas asmuo atliko administracinį nusižengimą, skiriama nuobauda neatitinka protingumo, teisingumo principų bei teismų praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje N-575-371/2012, konstatuodamas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo automobilio savininko nenurodymas konkretaus asmens, vairavusio jam priklausantį automobilį ir galimai juo padariusio pažeidimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad inkriminuojamą pažeidimą padarė pats automobilio savininkas.

3.4. Nuobaudos skyrimas sukeltų nepateisinamai neigiamas pasekmes tiek apeliantui, tiek ir tretiesiems su juo susijusiems asmenims. Apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, kurių tinkamam funkcijų įgyvendinimui būtinas vairuotojo pažymėjimas ir automobilis. Per griežtos nuobaudos skyrimas sąlygotų negalėjimą atlikti pareigų ir sukeltų realią darbo netekimo grėsmę. Darbinės pajamos yra Pareiškėjo pajamų šaltinis, iš kurio pragyvena tiek jis pats, tiek ir išlaiko savo šeimą. Augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kuriuos materialiai išlaiko, apeliantas kiekvieną darbo dieną juos veža į ugdymo įstaigas. Apelianto sutuoktinė (duomenys neskelbtini), jai vairuoti automobilį su laiku darosi vis sunkiau, todėl skiriant apeliantui, kaip vieninteliam šeimoje galinčiam vairuoti automobilį, specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą, visai šeimai būtų padaroma didžiulė ir neproporcinga žala. Todėl, net ir laikantis pozicijos, kad administracinį nusižengimą padarė A. Č., atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam paskirta nuobauda, o tiksliau specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas, yra neproporcinga ir per griežta.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis pateikė atsiliepimą į A. Č. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ginčija įrodymų vertinimą, taip pat nesutinka su nuobaudos individualizavimu, prašo neskirti specialiosios teisės vairuoti atėmimo, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino A. Č. skundo. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. Č. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

Dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens nustatymo

9. Byloje nėra ginčo, kad A. Č. yra automobilio „BMW“, kuriuo 2018 m. rugsėjo 4 d. padarytas administracinis nusižengimas naudotojas. Nustačius automobilio naudotoją, A. Č. apklaustas Institucijoje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. kiek prisimena, minėtu automobiliu naudojosi tik jis. Nurodė neprisimenantis nusižengimo. Taip pat nurodė, kad jo naudojamu automobiliu retkarčiais naudojasi sutuoktinė ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Vėlesniame savo paaiškinime, teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde A. Č. neigė nusižengimo padarymo dieną vairavęs automobilį „BMW“ ir padaręs šios nutarties pirmame punkte nurodytą nusižengimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojams naudojantis automobiliu „BMW“, apie tai kas ir kokiu automobiliu naudojosi įmonėje niekur nežymima. Šios aplinkybės paneigia, kad įmonės darbuotojai teisėtu pagrindu galėjo naudotis automobiliu „BMW“, taip pat byloje nėra duomenų, jog apelianto asmeniškai naudojamas automobilis, be jo žinios, buvo naudojamas savavališkai kam nors jį paimant ir naudojant be jo žinios. A. Č. nenurodė, kad automobiliu nusižengimo dieną naudojosi jo sutuoktinė. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. Č. nurodytas aplinkybes, jog kažkoks kitas asmuo vairavo automobilį ir padarė aptariamą nusižengimą. Todėl A. Č. versija, jog automobilį vairavo ne jis, o kažkoks kitas asmuo, kurio jis negali nurodyti, tai yra tik A. Č. iškelta gynybinė versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad A. Č. nenurodė jokio konkretaus asmens, kuris galėjo valdyti jo asmeniškai naudojamą transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, buvo padaryta išvada, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nustatytas tinkamai ir tai yra A. Č.

10. Iš apygardos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. Č. pats, o ne kas nors kitas realiai disponavo šiuo automobiliu. Pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad A. Č. buvo baustas, ar patrauktas atsakomybėn, kaip pažeidęs Kelių eismo taisykles su minėtu automobiliu „BMW“, tiek prieš analizuojamą atvejį, tiek ir po jo.

11. Apelianto gynybinės versijos, kad jis nusižengimo padarymo dieną kitu jam priklausančiu automobiliu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), pateiktas dujų pylimo čekis nepatvirtina. Nusižengimas padarytas 2018 m. rugsėjo 4 d. ryte 8.30 val., o dujos degalinėje buvo piltos Kauno mieste, tos pačios dienos vakare, t. y. 20.09 val.

12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone nebūtų daromi pažeidimai, o jei tokie pažeidimai buvo padaryti – pranešti apie juos padariusį asmenį.

13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartyje pateikti argumentai dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens (o būtent kad administracinį nusižengimą padarė A. Č.) yra svarūs, įtikinami, abejonių nekelia, o nutartis pakankamai išsamiai motyvuota, joje padarytos išvados yra teisingos.

14. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma švelninti administracinę nuobaudą, neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Taigi už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas. Apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas minimaliam terminui, t. y. vieneriems metams. Aplinkybės, kuriomis gali būti neskiriama privaloma numatyta administracinė nuobauda, kaip to prašo apeliantas, nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalyje.

15. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

16. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad tokių išimtinių ar ypatingų aplinkybių A. Č. administracinio nusižengimo byloje nėra, jų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Apelianto padarytas nusižengimas šiurkštus, jis savo veiksmais išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. A. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad A. Č. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, taigi šis nusižengimas nėra atsitiktinis, o apeliantas yra linkęs pažeisti Kelių eismo taisykles, nėra drausmingas vairuotojas.

17. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo funkcijų atlikimo (netekus teisės vairuoti sukeltų realią darbo netekimo grėsmę), taip pat dėl šeimos gerovės (turi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežioti į ugdymo įstaigas, sutuoktinė (duomenys neskelbtini), jai vairuoti vis sunkiau) nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinio poveikio priemonės švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats A. Č., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.

18. Nagrinėjamu atveju A. Č. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, o teisės vairuoti atėmimo terminas nustatytas minimalus, dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį nėra pagrindo. Per švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kad A. Č. padarė administracinį nusižengimą, todėl pagrįstai jo skundą atmetė. Paskirta nuobauda atitinka ANK nuobaudų skyrimo taisykles ir nėra per griežta, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė