Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. P. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-07 nutartimi buvo atmestas G. P. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2015-03-17 nutarimą, kuriuo G. P. buvo pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 1 d., 124² str. 2 d. numatytus pažeidimus ir nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėn.

G. P. nubaustas už tai, kad jis 2015-02-26, 10.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą pravažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) atvių sankryžoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio pėsčiojo, (duomenys neskelbtini) gatvėje dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, lenkė prieš (duomenys neskelbtini) gatvių šviesoforu reguliuojamą sankryžą stovinčius automobilius degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, dėl chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų eismo ir kitų dalyvių saugumui, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.7, 30, 73.11, 118 p. reikalavimus.

Skunde nurodoma ir tai, kad šioje byloje, kaip įrodymai, buvo pateikti garso ir vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas KET pažeidimas. Šie pažeidimai užfiksuoti policijos automobilyje įrengta vaizdo ir garso registravimo įranga. Pažymima, kad pareigūnai teismui sąmoningai pateikė tik garso įrašą, iš kurio neįmanoma suprasti, kas, kur ir kada padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį apeliantas nubaustas neteisėtai. G. P. nurodo, kad vaizdo ir garso įrašą dėl neva padarytų pažeidimų jis teismo posėdyje pateikė pats asmeniškai. Šį įrašą gavo iš Alytaus AVPK kelių policijos, kai pateikė prašymą susipažinti su visa bylos medžiaga. Vaizdo ir garso įrašai teismo posėdyje buvo peržiūrėti ir perklausyti, tačiau juose nėra užfiksuota, kad inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus padarė būtent apeliantas, vairuodamas savo raudonos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šių pateiktų įrašų teismas nutartyje visiškai nepasisakė, nenurodė, kodėl šios aplinkybės, kurios buvo užfiksuotos kelių policijos pareigūnų automobilyje įrengta vaizdo ir garso fiksavimo įranga, byloje buvo atmestos, kaip neturinčios esminės reikšmės. Teismas nutartį grindžia 2015-03-02 administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokolu, kuriame apeliantas neva prisipažino padaręs inkriminuojamus pažeidimus. Šis protokolas, kaip dokumentas, nebuvo tinkamai, betarpiškai ištirtas teismo posėdžio metu. Dėl šio dokumento teisėtumo nebuvo suteikta teisė užduoti klausimus šį dokumentą surašiusiam policijos pareigūnui R. P., kuris atstovavo skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją. Taip pat į teismo posėdį nebuvo iškviesti ir apklausti policijos pareigūnai R. S. bei J. A., kurie savo tarnybiniuose pranešimuose melagingai nurodė, kad administracinius teisės pažeidimus padarė automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors policijos pareigūnų automobilyje įrengtas vaizdo registratorius neužfiksavo faktinių aplinkybių, apie kurias šie pareigūnai nurodė savo pranešimuose. Akivaizdu, kad šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys vaizdo registravimo įranga užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismo posėdyje akivaizdžiai šalims nebuvo suteiktos vienodos galimybės. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui buvo suteikta teisė užduoti klausimus, tačiau apeliantui, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tokia teisė nebuvo suteikta. Teismas posėdžio metu institucijos atstovui net nesiūlė pateikti paaiškinimus dėl priimto nutarimo, taip pat nesiūlė pateikti paaiškinimų dėl jau minėto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokolo. Tokiais veiksmais teismas apsaugojo institucijos atstovą nuo klausimų, kuriuos apeliantas pagal įstatymą turėjo teisę užduoti. Be to, teismo teigimas, kad institucijos įgaliotas atstovas posėdžio metu prašė skundą atmesti, neatitinka tikrovės, nes atstovas R. P. teismo posėdyje visiškai nepasisakė. Teismo posėdžio dalyje, kai buvo peržiūrimi vaizdo ir garso įrašai, joks policijos atstovas posėdyje iš viso nedalyvavo. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad teismo posėdžio metu reikalavimą neva atmesti skundą suformulavo ne institucijos atstovas, o pats teismas už instituciją savo nuožiūra. Apeliantas pabrėžia, kad šalių lygiateisiškumo, betarpiškumo ir rungtyniškumo principų nepaisymas galimai sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindą.

Skunde nurodoma ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisiškai vertingu įrodymu šioje byloje laikė tik 2015-03-02 administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymas tokios protokolo formos iš viso nenumato, kad tokią protokolo formą sugalvojo pats pareigūnas R. P., akivaizdžiai viršydamas savo įgaliojimus ir kompetenciją. Teismas taip pat neteisėtai neatkreipė dėmesio į tai, kokia forma buvo gauti ir užfiksuoti parodymai R. P. sugalvotame protokole. Pareigūnas, apklausdamas apeliantą, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, o neleisdamas pačiam, kaip numato ATPK 272 str., duoti paaiškinimus, neteisėtai vertė duoti parodymus prieš save. Tokiais veiksmais pareigūnas pažeidė LR Konstitucijos 31 str. Teismo teiginys, kad apeliantas nepaaiškino, kas jam buvo daroma ir kuo pasireiškė prieš jį tariamai naudota psichologinė prievarta, neatitinka tikrovės, nes teismo posėdžio metu apeliantas teigia aiškiai nurodęs, kaip pasireiškė pareigūnų psichologinis spaudimas. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad pareigūnai neišaiškino apeliantui, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teisių ir pareigų, nesudarė galimybių pačiam surašyti paaiškinimus. Teismas, vertindamas įrodymus, neatkreipė dėmesio, kad kaltinimas apeliantui, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, yra suformuluotas remiantis tik neteisėtu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokolu. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis tik prielaidomis, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišnagrinėjus bylos aplinkybių visumos. G. P. skunde pabrėžia, kad savo poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų aiškiai išdėstė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodydamas, kad su kaltinimais nesutinka, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti protokolą surašiusi institucija. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis yra nekaltas. Šiuo atveju tiek institucija, tiek teismas rėmėsi tik prielaidomis. Jokių faktinių duomenų, neginčijamai įrodančių, kad KET pažeidimus padarė būtent apeliantas, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad byloje esančiais įrodymais neginčijamai įrodyta, jog G. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 1 d., 124² str. 2 d. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė rungimosi principo, dėl to, nesant jokių objektyvių įrodymų, konstatavo, kad pagal ATPK 124¹ str. 1 d., 124² str. 2 d. jis nubaustas pagrįstai.

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str. 1 d.). Vieni iš ATPK 248 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustato, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-05-07 nutartyje konstatavo, kad G. P. Institucijos 2015-03-17 nutarimu pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 124¹ str. 1 d., 124² str. 2 d. numatytus pažeidimus, taip pat pagrįstai jam paskirta administracinė nuobauda, todėl G. P. skundą atmetė.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus duomenis, taip pat atsižvelgdamas į administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias nuostatas, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas G. P. skundą, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui ir pagrįsto sprendimo priėmimui, neatsakė į esminius G. P. skunde išdėstytus motyvus ir argumentus, kodėl jis nesutinka su Institucijos nutarime padarytomis išvadomis, savo atsisakymą tenkinti G. P. skundą grindė formaliais argumentais nepasisakydamas dėl G. P. skunde išdėstytų aplinkybių, jų neanalizuodamas ir nevertindamas. Tokia apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, dėl to naikinama.

Savo apeliaciniame skunde G. P. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, dėl kurių jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Tokią poziciją jis buvo išdėstęs ir skunde apylinkės teismui. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokolo matyti, kad šis protokolas yra surašytas pareigūno R. P. apklausus galimai administracinius teisės pažeidimus padariusį asmenį G. P.. Iš protokolo turinio matyti, kad G. P. sutinka pažeidęs KET reikalavimus, dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi (b. l. 9). Protokolas surašytas 2015-03-02. Tuo tarpu iš 2015-03-17 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad G. P. su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais KET pažeidimais nesutinka, tokį nesutikimą patvirtina savo parašu (b. l. 2). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad G. P., apklausiamas pareigūno, 2015-03-02 protokole su padarytais KET pažeidimais sutiko, nenurodė, kuo pasireiškė pareigūnų prieš jį tariamai naudota psichologinė prievarta, įtakojusi jo prisipažinimą, ir G. P. paaiškinimus vertino kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimą galimai padaręs ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip ir įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamajame procese, negali būti įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² str. Nagrinėjamoje byloje iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokolo matyti, kad G. P. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., tačiau ši aplinkybė nurodyto įrodymų šaltinio nedaro labiau patikimu ar turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę, negu kiti byloje esantys duomenys, kadangi, kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėtas negali būti. Apylinkės teismas, išskirtinę reikšmę teikdamas minėtam administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokolui, kuriame jis pripažino padaręs KET pažeidimus, nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų, kurios teismą įpareigoja ištirti ir įvertinti visus byloje esančius duomenis, juos palyginti tarpusavyje, patikrinti jų teisėtumą ir patikimumą, pašalinti iškilusius prieštaravimus tarp iš skirtingų įrodymų šaltinių gautos informacijos. Teismas apie pažeidimų aplinkybes turėjo apklausti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokolą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį pareigūną R. P., taip pat tarnybinius pranešimus surašiusius patrulius R. S. ir J. A., ištirti ir įvertinti garso ir vaizdo įrašuose fiksuotus duomenis. Šiuo atveju teismas, remdamasis duomenimis, kurie teismo posėdyje nebuvo tiesiogiai ištirti ir įvertinti ir kurių patikimumas ir įrodomoji reikšmė nebuvo patikrinti teisme, nesilaikė ATPK normų, reikalaujančių visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis ištirti betarpiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012). Tačiau apylinkės teismas šių reikalavimų nesilaikė, nebuvo sudarytos sąlygos ir suteikta teisė G. P. užduoti klausimus kaltinimo liudytojams – policijos pareigūnams, kurių pateikta informacija grindžiamas kaltinimas, ir bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi, nors tokį prašymą G. P. savo skunde apylinkės teismui buvo nurodęs. Neapklausus aukščiau paminėtų asmenų teismo posėdyje, iš esmės buvo suvaržytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, iš G. P. buvo atimta teisė gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo.

Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančius principus įtvirtintus ATPK 256 str. ir 257 str. Kadangi apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kad nustatytų pažeidimo padarymo aplinkybes, įvertintų G. P. iškeltą versiją ir pašalintų visas iškilusias abejones dėl padarytų pažeidimų, o bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius (ATPK 248 str.), skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-07 nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, siekdamas nepažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir G. P. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal jo apeliacinį skundą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.