Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno regiono AAD) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 50 Eur bauda, o administracinė byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, nutraukta. J. K. grąžintas lygiavamzdis šautuvas „IZH 27E“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. 12 kalibro šovinių, prožektorius, odinis rudas diržas, odinis dėklas, akumuliatorius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 3 d., 23.00 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) mišku, medžiotojų klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, medžiojo draudžiamu būdu. Draudžiama tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės laidos) medžioti sėlinant. Tą dieną saulė leidosi 19.39 val. Tuo savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.29 punktą. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 7 d.

Skundžiamu Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutarimu J. K. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, jo veiką perkvalifikavus iš ATPK 85 straipsnio 7 dalies, administracinė byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, nutraukta.

Kauno regiono AAD apeliaciniu skundu prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą pakeisti ir J. K. pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį paskirti baudą su teisės medžioti atėmimu, lygiavamzdžio šautuvo „IZH 27E“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. 12 kalibro šovinių, prožektoriaus, odinio rudo diržo, odinio dėklo, akumuliatoriaus konfiskavimu. Teigia, kad teismo nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 20, 85 straipsnio 7 dalies, 257 straipsnio nuostatas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24, 58.29 punktų reikalavimus, be to, nutarimas priimtas pilnai neištyrus ir neįvertinus visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to teismas nepagrįstai vadovavosi tik J. K. pateikta įvykio versija, neva jo veiksmai buvo nukreipti apginti medžioklės plotus nuo pažeidėjų, bei nepagrįstai vadovavosi „civilinės sutemos“ sąvoka, o ne „saulės laida“ sąvoka ir galimo pažeidimo laiką skaičiavo ne pagal saulės laidos laiką, kaip nurodyta Medžioklės taisyklių 11.3 ir 58.29 punktuose. Nurodo, kad J. K. 2015-09-03 buvo medžioklės vadovas, kuris turėjo pareigą organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Medžioklės taisyklių 58.29 punktą draudžiama sėlinti praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės laidos. Nesutinka su teismo argumentu, kad J. K. nežinojo, kada saulė leidosi ir pusantros valandos po saulės laidos galėjo skaičiuoti pasibaigus civilinėms sutemoms, kadangi J. K., kaip medžioklės vadovo, pareiga buvo tinkamai pasiruošti medžioklei ir žinoti, kada saulė leidžiasi. Pagal Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) rajono pakraštyje, (duomenys neskelbtini) saulė leidosi 20 val. 15 min., todėl praėjus 1,5 val. po saulės laidos – t. y. nuo 21.45 val. medžioti sėlinant nebuvo galima. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad J. K. medžiojo sėlinant, nes 2015-09-03 apie 22.10 val. išlipęs iš bokštelio ir turėdamas užtaisytą medžioklinį šautuvą, eidamas link kelio naktinio prietaiso pagalba apžvelgė ražienas, nusiėmęs šautuvą nuo peties ir jį laikydamas rankose (paruoštą šauti, nes buvo užtaisytas) apšvietė laukus su ant jo pritaisytu senu medžiokliniu prožektorium. Šias aplinkybes patvirtino J. K. veiksmus aiškiai matęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas D. J., tačiau teismas į šio liudytojo parodymus nekreipė dėmesio. Be to, teismas nepagrįstai naudojo „civilinių sutemų“ sąvoką, nors Medžioklės taisyklių 11.3 ir 58.29 punktuose nurodyta sąvoka – „saulės laida“. Kadangi draudimas medžioti sėlinant praėjus 1,5 val. nuo saulės laidos yra susijęs su medžiotojų saugumu, tai 1,5 val. laikotarpis nuo saulės laidos apima ir civilinių sutemų laiką, todėl pagal Medžioklės taisyklių 58.29 punktą draudžiama medžioti sėlinant praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės laidos. Dėl to teigia, kad J. K. ar kitam medžiotojui nereikia vertinti civilinių sutemų laiko, o prie konkrečios medžioklės dienos saulės laidos pridėti 1,5 val. ir nuo to laiko nemedžioti sėlinant. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad liudytojai D. J. ir M. T. teisme parodė turėję informacijos apie tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ brakonieriauja patys medžiotojai. Teismas taip pat netinkamai įvertino tesimo metu J. K. demonstruotą prožektorių, su kuriuo, neva, jis ieškojo įtartino automobilio, ir nepagrįstai teismas pripažino, kad būtent tą prožektorių inspektoriai palaikė kaip medžioklinį. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino aplinkos apsaugos inspektoriaus D. J. parodymų, jog aiškiai matė, kaip J. K., rankose laikydamas ginklą, apšvietė laukus su ant jo pritaisytu senu medžiokliniu prožektoriumi, kad matė, kaip J. K. silpnu prožektoriumi švietė būtent sau po kojomis eidamas link kelio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2015-09-03, apie 23 val. medžioklės metu jokių pažeidimų, išskyrus tai, kad išlipęs iš bokštelio nebuvo perlaužęs šautuvo ir nebuvo išėmęs šovinių, nepadarė, todėl mano, kad teismas pagrįstai jo veiksmus perkvalifikavo iš ATPK 85 straipsnio 7 dalies į ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodo, kad iš bokštelio jis išlipo 22.10 val. dar nepasibaigus 1,5 val. nuo saulės laidos. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad saulės laida apima ir civilinių sutemų laiką, kadangi pagal Vikipediją civilinės sutemos apibrėžiamos laikotarpiu, kai Saulės viršutinis kraštas panyra po horizontu iki tada, kai Saulės centras pasiekia 6° po horizontu (laidos metu), kai dar nereikia dirbtinio apšvietimo. Taigi, civilinių sutemų metu dar nėra tamsus paros metas ir yra pakankamai šviesu, saugu, ir tik po civilinių sutemų praėjus 1,5 val. dėl tamsos draudžiama medžioti, kadangi tai pavojinga. Taip pat nurodo, kad liudytojo D. J. parodymai apie tai, kad jis (liudytojas) turėjo šiokios tokios informacijos, kad gali brakonieriauti, patvirtina (jo (t. y. J. K.) parodymus, jog jis išgirdęs važinėjančias įtartinus automobilius, kurie buvo sustoję, trankė durelėmis, nuvažiavo, kaip medžioklės vadovas išlipęs iš bokštelio ėjo išsiaiškinti, kas važinėja ir galimai brakonieriauja. Tokius jo (t. y. J. K.) parodymus teisme patvirtino liudytojas P. Č., A. A.. Teigia, kad jo pateiktas prožektorius yra nedidelių gabaritų, bet yra galingas, todėl D. J. parodymai apie tai, kad iš pradžių buvo šviečiama mažu prožektoriumi, yra subjektyvi, jokiais duomenimis nepagrista nuomonė. Pastebi, kad D. J. parodymų nepatvirtino ir kitas aplinkos apsaugos darbuotojas M. T.. Be to, nakties metu neįmanoma nustatyti, kokiu prožektoriumi šviečiama, kadangi abiejų prožektorių spinduliai ir galia yra vienodi, o jo paties neapšvietus šviesos šaltiniu, negalima pamatyti, ar jis nusiėmė nuo peties šautuvą ir švietė ant šautuvo sumontuotu prožektoriumi, ar švietė rankoje laikomu prožektoriumi. Teigia, kad jo parodymai nuo pat proceso pradžios buvo nuoseklūs, juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nesilaikė minėtų teisės normų priimdamas byloje skundžiamą sprendimą.

Skundžiamu nutarimu J. K. inkriminuotas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, perkvalifikuotas į ATPK 85 straipsnio 1 dalį.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš J. K. 2015-09-16 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis buvo kaltinamas padaręs ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą teisės pažeidimą, t. y. medžiojo draudžiamu būdu ir taip pažeidė Medžioklės taisyklių 58.29 punkto reikalavimus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, J. K. veiką perkvalifikavęs iš ATPK 85 straipsnio 7 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą, išskyrus ATPK 85 straipsnio 3–7 dalyse numatytus pažeidimus. Nors apylinkės teismas nutarime išdėstė teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė jų įvertinimą, tačiau teismas, perkvalifikuodamas J. K. inkriminuotą teisės pažeidimą pagal kitą to paties straipsnio dalį, nenurodė, kokius veiksmus J. K. atliko, kokio įstatymo normas pažeidė, t. y. teismas visiškai nesuformulavo J. K. kaltinimo, todėl neaišku, už kokio pažeidimo padarymą, skyrė J. K. baudą. Be to, skundžiamu nutarimu nepagrįstai J. K. atžvilgiu nutraukta administracinė byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, nes jo veika buvo tik perkvalifikuota, o veikos perkvalifikavimas nėra pagrindas nutraukti teiseną (ATPK 250 straipsnis).

Įvertinus paminėtas visas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamas nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalyje numatytus nutarimo turiniui keliamų reikalavimų, todėl naikinamas kaip nepagrįstas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Panaikinus skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami, o byloje ginčijamas aplinkybes turės išsiaiškinti bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą panaikinti ir J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.