Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Linkuvos bendruomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Linkuvos bendruomenė skundą atsakovams Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovei, R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Sava ranga“, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl išvados, įsakymo, statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas asociacija Linkuvos bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas) skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2019 m. liepos 5 d. pataisytą atrankos išvadą dėl Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB pieninių galvijų auginimo poveikio aplinkai vertinimo Nr.(30.3)-A4E-2674 (toliau – ir Atrankos išvada); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Pakruojo skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymą „Dėl Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ Nr. 29KPĮ-07-(14.29.125E.) (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. balandžio 7 d. leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-64-200407-00005 (toliau – ir Statybos leidimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Linkuvos seniūnijos patalpose 2019 m. spalio 17 d. įvyko vietos gyventojų susirinkimas, kurio metu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sava ranga“ atstovai pristatė kitos (fermų) paskirties pastatų ir kitos paskirties inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini) statybos projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai), iš kurių paaiškėjo, kad šalia Linkuvos miestelio yra planuojama statyti gyvulininkystei skirtų statinių kompleksą. Pakruojo rajono Linkuvos žemė ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB), kaip planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) organizatorius, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), planuoja ūkinę veiklą: numato statyti dvi karvides, melžimo bloką, prieauglio laikymo tvartą, užtrūkusių karvių ir prieauglio tvartą, siloso tranšėjas, kraikinio mėšlo mėšlidę, keturis skysto mėšlo rezervuarus ir daržinę; planuojamas užstatymo plotas – 28 687 kv. m (toliau – ir Planuojama ūkinė veikla). Greta Linkuvos miestelio vykdomos ūkinės veiklos vietos gyventojai jaučia nuolatinę smarvę ir kitus nuolatinio pobūdžio nepatogumus, susijusius su pablogėjusia gyvenamąja aplinka.

2.2. Tik po 2019 m. spalio 17 d. susirinkimo pareiškėjui tapo žinoma, kad poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) dokumentų rengėjas UAB „Sava ranga” 2018 m. parengė informaciją atrankai dėl Planuojamos ūkinės veiklos, kad buvo atlikta Planuojamos ūkinės veiklos PAV atrankos procedūra, kad Agentūra 2018 m. gegužės 30 d. priėmė atrankos išvadą, o 2019 m. liepos 5 d. priėmė pataisytą Atrankos išvadą. Taip pat tik po šio susirinkimo pareiškėjui tapo žinoma, kad NŽT Pakruojo skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo patvirtino kaimo plėtros žemėtvarkos projektą planuojamai ūkinei veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Jau pareiškėjui pasikreipus į teismą 2020 m. balandžio 7 d. atsakovas Administracija išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB Statybos leidimą.

2.3. Atrankos išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta, o Planuojamai ūkinei veiklai turi būti atlikta ne atranka dėl PAV, bet PAV. Panaikinus Atrankos išvadą, turėtų būti panaikintas ir skundžiamas Statybos leidimas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), prieš priimant pirminę atrankos išvadą 2018 m. kovo 12 d. pateikė raštą, kuriame siūlė atlikti PAV, taip pat ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Nepaisant to, Agentūra, atlikusi privalomą PAV atrankos procedūrą, nusprendė, kad PAV procedūra yra neprivaloma ir priėmė Atrankos išvadą, o šios pagrindu buvo priimtas ir skundžiamas Statybos leidimas.

2.4. Agentūra, priimdama Atrankos išvadą, neanalizavo ir nevertino turimų duomenų ir galimo poveikio aplinkai. Pagrindinė tarša vykdant ūkinę veiklą – intensyvų gyvūnų auginimą – yra mėšlas ir jo skleidžiamas kvapas, sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis, yra sutartinis gyvulys (SG). Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, PŪVPAVĮ) nuostatas, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, kai ūkinė veikla yra įtraukta į šio įstatymo pirmąjį priedą. Į pirmąjį priedą yra įtrauktos tokios veiklos, kurių veikla atitinka 310–3229 SG, taigi toks kiekis lemia tą ribą, nuo kurios ūkinė veikla dėl joje atsirandančio taršos produkto – mėšlo – jau yra tiek reikšminga aplinkai, kad jos poveikis, pavyzdžiui, kiaulių auginimo srityje, tampa privalomas pagal PŪVPAVĮ. Nagrinėjamu atveju Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB galvijų komplekso statybos ir eksploatavimo poveikio visuomenės sveikatai vertinime nurodyta, kad bendras gyvulių kiekis sąlyginiais vienetais sudarys 1 655 SG. Taigi Atrankos išvada yra priimta dėl Planuojamos ūkinės veiklos, kurioje numatoma auginti 1 655 SG, t. y. dėl 16,5 kartų didesnio masto ūkinės veiklos. Tai reiškia, kad Agentūra, neturėdama jokių objektyvių duomenų, nepagrįstai sprendė, jog Planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas. Pagal pateiktus duomenis yra akivaizdu, jog nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad Planuojama ūkinė veikla negali turėti reikšmingo poveikio aplinkai ir todėl neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

2.5. Atrankos išvadoje nurodytos aplinkybės yra tik esamos situacijos konstatavimas, o ne Planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai analizė bei organizatoriaus pateiktų duomenų atrankai vertinimas. Atrankos išvada priimta nesiremiant PŪVPAVĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais. Atrankos išvada priimta, remiantis NVSC išvada, tačiau šioje išvadoje nėra jokio savarankiško institucijos vertinimo, tik tam tikrų faktų konstatavimas.

2.6. PAV atranka turėjo būti atliekama įvertinant jos sąveiką su jau vykdoma ūkine veikla ir kitais greta vykdomais projektais, atsižvelgiant į poveikio dydį, poveikio tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią. Aplink Linkuvos miestelį artimose teritorijose be Planuojamos ūkinės veiklos yra vykdomos kelios panašios taršos ūkinės veiklos: M. karvių ferma, UAB „Idavang” kiaulių kompleksas, M. karvių ferma, G. karvių ferma. PAV atrankos procedūrose vertinant Planuojamos ūkinės veiklos galimybes bei poreikį atlikti poveikio aplinkai vertinimą, turėjo būti įvertintas visų ūkinių veiklų galimas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai (t. y. suminis poveikis aplinkai), tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas, o duomenys apie kitus ūkinius objektus nei Atrankos išvadoje, nei NVSC išvadoje neatsispindi. Todėl nagrinėjamu atveju pati PAV atranka laikytina netinkamai atlikta. Be atlikto PAV negalima daryti išvados, kad reikšmingas poveikis aplinkai nebus daromas.

2.7. PAV atrankos aspektu yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2102/14 nurodyta, jog atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Taigi turi būti neabejotinai pagrįsta bei įrodyta, kad PŪV neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Tik tokiu atveju galima išvada, kad PAV neturi būti atliktas. Tačiau reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai dėl ilgą laiką vykdytos taršios veiklos ir Planuojamos ūkinės veiklos nebuvo nustatinėjamas ir atitinkamai nebuvo paneigtas.

2.8. Kadangi Atrankos išvada naikintina, tuo pagrindu naikintinas ir Įsakymas. Šis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas planuojamai ūkinei veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti, naikintinas todėl, kad ūkinei veiklai reikalingų statinių statybos vietos parinkimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu toje vietoje galima ir PŪV. Teismui patenkinus reikalavimą dėl Atrankos išvados panaikinimo, Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB neturėtų teisės vykdyti statybos, siekdama įgyvendinti Planuojamą ūkinę veiklą. Tai reiškia, kad, panaikinus Atrankos išvadą, turėtų būti panaikintas ir Statybos leidimas, kadangi išnyktų jo išdavimo pagrindas.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.1. Pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra pagrindo vadovautis, nes bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos, sprendžiami ir vertinami skirtingi dalykai, yra pasikeitęs teisinis reguliavimas. Atsakovas nesutiko su skundo argumentu, kad Agentūra nevertino Planuojamos ūkinės veiklos masto, planuojamų laikyti gyvulių skaičiaus ir ūkinės veiklos taršos aplinkai atžvilgiu ar objektyvių duomenų. Pasak atsakovo, Agentūra įvertino Planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai kriterijus. Agentūra, kaip kompetentinga institucija, patikrino informacijos atrankai rengėjo pateiktų duomenų tikrumą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti atliktų skaičiavimų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisėtumu ir pagrįstumu.

4.2. Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 26 d. gavo UAB „Sava ranga“ prašymą PŪV – pieninių galvijų auginimas – adresu (duomenys neskelbtini). informaciją atrankai ir prašymą atlikti atranką dėl PAV. Atrankos informacija paskelbta 2018 m. vasario 26 d. Agentūros tinklalapyje. NVSC Šiaulių departamentas 2018 m. kovo 12 d., Administracija 2018 m. kovo 8 d., Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2018 m. kovo 1 d. pateikė išvadas, pastabas dėl informacijos ir Planuojamos ūkinės veiklos. Visuomenė per teisės aktų nustatytus terminus dėl PŪV ir informacijos atrankai pastabų ir pasiūlymų nepateikė, todėl laikoma, kad pasiūlymų visuomenė neturėjo. Agentūra, išnagrinėjusi rengėjo pateiktą informaciją atrankai, atsižvelgusi į PAV subjektų pateiktus siūlymus ir pastabas, siekdama visapusiškai ir išsamiai įvertinti PŪV daromą poveikį aplinkai, 2018 m. kovo 19 d. raštu kreipėsi į informacijos atrankai rengėją UAB „Sava ranga“ ir užsakovą Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB pateikdama motyvuotus pasiūlymus pataisyti informaciją atrankai. UAB „Sava ranga“ 2018 m. gegužės 8 d. raštu pateikė atsakymus į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, papildė atrankos informaciją. Po pastabų ir pasiūlymų pateiktai atrankos informacijai ir PŪV pastabų ir pasiūlymų nebuvo pateikta.

4.3. Agentūra, išnagrinėjusi papildytą informaciją atrankai, įvertinusi teisės aktuose nurodytus atrankos dėl PAV kriterijus, atsižvelgusi į PAV subjektų išvadas, 2018 m. gegužės 30 d. priėmė atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas. Agentūra, kaip atsakinga institucija, prieš priimdama atrankos išvadą pagal kompetenciją atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, priėmė sprendimą įsitikinusi, kad nėra abejonių dėl atrankos išvados teisėtumo ir pagrįstumo. 2019 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi rengėjas UAB „Sava ranga“ dėl atrankos išvadoje padarytos techninės klaidos. Agentūra ištaisė atrankos išvadoje padarytą techninę klaidą ir 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. (30.3)-A4(e)-2674 priėmė pataisytą atrankos išvadą. Skundžiama Atrankos išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl yra teisėta ir pagrįsta.

4.4. Agentūra pagal kompetenciją išnagrinėjo patikslintame skunde nurodyto kitos (fermų) paskirties pastatų ir kitos paskirties inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini) statybos projekto sprendinius ir patikrino, ar statinio projektas atitinka Atrankos išvadoje nurodytą veiklos apimtį, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuota visos reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai švelninančios ir kompensuojančios priemonės, užtikrinančios projekto atitiktį aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ar statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Agentūra 2019 m. gruodžio 13 d. raštu nepritarė statinio projektui, kadangi statinio projekto sprendiniai neatitiko Atrankos išvadoje numatytų sprendinių. Išnagrinėjusi pakartotinai pateikto pakeisto pagal pastabas statinio projektą ir įsitikinusi, kad statinio projekto sprendiniai atitinka Atrankos išvadoje nurodytus sprendinius ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Agentūra 2020 m. vasario 25 d. raštu pritarė kitos (fermų) paskirties pastatų ir kitos paskirties inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini) statybos projekto sprendiniams.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB (duomenys neskelbtini) kaime numatė statyti pieninių galvijų auginimo kompleksą, Atrankos išvadoje Agentūra nurodė, kad PAV neprivalomas. Linkuvos ŽŪB parinkta UAB „Infraplanas“ 2018 m. parengė PŪV poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. NVSC Šiaulių departamentas 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu pateikė informaciją apie priimtą sprendimą dėl PŪV galimybių, kuriame nurodė, kad PŪV sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, nuspręsta – planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje. Administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyriaus Architektūros poskyris 2019 m. kovo 8 d. gavo prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį kitos (fermų) paskirties pastatams ir kitos paskirties inžineriniams statiniams projektuoti ir 2019 m. kovo 19 d. raštu informavo UAB „Sava ranga“, kad numatomi projektuoti pastatai neatitinka Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, todėl šioje teritorijoje negali būti vykdoma statyba. Atlikusi pakartotinį Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą 2019 m. rugpjūčio 13 d. Teritorijų planavimo komisija suderino parengtą Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Vadovaudamasi parengtais projektiniais pasiūlymais, UAB „Sava ranga“ (Linkuvos ŽŪB pasirinkta projektavimo įmonė) parengė Kitos (fermų) paskirties pastatų ir kitos paskirties inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir 2019 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. UAB „Sava ranga“ taisė projektą 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. kovo 2 d., 2020 m. kovo 13 d. iki kol nebuvo gauta nepritarimų projektui. Atsižvelgdama į tai, Administracija 2020 m. balandžio 4 d. išdavė leidimą Nr. LSNS-64-200407-00005 statyti Kitos (fermų) paskirties pastatus ir kitos paskirties inžinerinius statinius (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas remiasi ne imperatyviomis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis PAV, o emocinio pobūdžio motyvu, kad gyventojams (suinteresuotai visuomenei) nepatiks nuo planuojamo statyti pastatų komplekso, skirto galvijams laikyti, galbūt sklisiantis nemalonus (mėšlo) kvapas, galbūt bus pažeistos teisės į saugią ir švarią aplinką. Atsakovas pažymi, kad atranka dėl PAV atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašą. Šis planuojamų ūkinių veiklų, kurių poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, sąrašas yra baigtinis, todėl NŽT, o taip pat ir pareiškėjas neturi teisinio pagrindo vertinti ar suprasti sąrašo plečiamai ar kaip kitaip nei nustatė įstatymų leidėjas. Nagrinėjamu atveju buvo planuojama ūkinė veikla, nurodyta PŪVPAVĮ 2 priede, kuriame pateikiamas PŪV, kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atranka dėl PAV ir buvo atlikta. Pareiškėjas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko ar kokias imperatyvias teisės normas pažeidė NŽT Pakruojo skyriaus vedėjas, 2019 m. rugsėjo 5 d. tvirtindamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Atsakovo teigimu, nebuvo jokių pagrindų NŽT neigiamai vertinti parengtą projektą, o Pakruojo skyriaus vedėjui nebuvo pagrindų atsisakyti priimti Įsakymą. NŽT neatsako už kitų institucijų (šiuo atveju Agentūros) priimamų administracinių aktų turinį, toms institucijos atliekant jų kompetencijai priskirtas funkcijas. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo vertinimas nepriskirtinas NŽT kompetencijai.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į skundą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

10. Trečiasis suinteresuota asmuo atsiliepime į skundą paaiškino, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų kompetencija yra tikrinti statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus. AB „Energijos skirstymo operatorius“ kompetencija dalyvaujant statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose yra susijusi tik su prisijungimu prie elektros tinklo. AB „Energijos skirstymo operatorius“, įvertinusi Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką, parinko objekto elektros įrenginių prijungimui optimalų prijungimo tašką atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. AB „Energijos skirstymo operatorius“, įvertinusi suteikti prašomą leistiną galią pritarė Statybos leidimo išdavimui.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) atsiliepime į skundą prašė administracinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą paaiškino, kad Žemės sklypas nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas. Todėl Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrius, kuris vykdo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Šiaulių apskrityje, vadovaudamasis PŪVPAVĮ 6 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neteikė išvados Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento Šiaulių skyriui.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į skundą ir prašė administracinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kas, jeigu teismas nuspręstų panaikinti Atrankos išvadą ir Įsakymą, pareiškėjo prašymas dėl Statybos leidimo taip pat turėtų būti tenkinamas. PAV subjektų veikla atrankos dėl PAV procese yra labiau patariamoji, tuo tarpu sprendimo teisė dėl atrankos išvados dėl PAV yra suteikta Agentūrai, kuri priima sprendimą, įvertinusi PAV subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijai ir (ar) PAV atlikimo. PŪV vertinimas atliekamas priėmus atrankos išvadą, kad tokį vertinimą atlikti privaloma. Tuo tarpu atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ką šiuo atveju ir padarė Šiaulių departamentas, atliekamas tais atvejais, kai yra PŪV rūšys, kurioms sanitarinės apsaugos zonų ribos nustatomos ar tikslinamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti PAV neatliekamas. Atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, buvo įvertintas galimas ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, patikslintos sanitarinės apsaugos zonų ribos, priimtas sprendimas, kad ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus ir Planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pagrindinė Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB veikla yra pieninių galvijų auginimas, būtent todėl ji nusprendė investuoti į naują, modernų, karvių kompleksą, kuriame planuojama įdarbinti virš 30 darbuotojų. Būsimo komplekso statybos ir eksploatavimo poveikio sveikatai vertinimas atliktas 2018 metais ir pareiškėjui ši aplinkybė buvo žinoma. Visuomenė apie poveikio sveikatai vertinimą buvo informuota. Pareiškėjo skunde nurodomi matematiniai skaičiavimai, vertinimai nėra pagrįsti nei teisės aktų nuostatomis, nei mokslinėmis išvadomis. Intensyvus kiaulių auginimas negali būti lyginamas su planuojamų laikyti karvių auginimu, o pareiškėjas negali interpretuoti teisės aktų savo nuožiūra. Pareiškėjas byloje kelia teisės į sveiką, švarią aplinką gynimo bei ją įgyvendinančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimus. Tačiau skunde (ir patikslintuose skunduose) nenurodo jokių imperatyvių teisės aktų (įstatymų, poįstatyminių aktų) pažeidimų. Pareiškėjas iš esmės pripažįsta, jog atsakovai teisės aktų laikėsi, tačiau kritikuoja ir neigiamai vertina atsakovų veiksmų pasirinkimo laisvę, reglamentuojamą teisės aktais ir neperžengiančią teisės aktais nustatytų ribų. Pareiškėjas pripažįsta, jog atsakovai turėjo teisę, nepažeisdami galiojančių teisės aktų ir galiojančio reglamentavimo, priimti skundžiamus administracinius aktus. Atrankos išvada dėl PAV ir dokumentai, kurių pagrindu ši išvada priimta, paneigia visus pareiškėjo argumentus ir visus nuogąstavimus dėl galimo kenksmingo poveikio aplinkai. Dėl vyraujančių šiaurės rytų vėjų iš PŪV išmetamų teršalų į orą kiekis (tai akcentuojama pareiškėjo skunde) ne tik neviršys leistinos ribos (8 kvapo vienetų), bet ir nesieks pusės šios leistinos ribos. Tokiu būdu realiai artimiausioje gyvenamojoje zonoje esant maksimaliems PŪV pajėgumams reikšmingo poveikio visuomenės sveikatai nebus ir tai neginčijamai nustatyta Atrankos išvadoje.

17. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, planuojama statyba, kuriai pareiškėjas banko užkirsti kelią visais būdais, yra moderni, pažangi, o statomame karvių komplekse bus ūkininkaujama pagal pažangiausias, moderniausias ir saugiausias technologijas, ko šiuo metu Linkuvos ŽŪB negali pasiekti esamais pajėgumais bei priemonėmis, dabar naudojamais resursais bei ištekliais. Skundžiamų išvados, leidimo ir įsakymo panaikinimas pasmerktų žlugti progresyvų, modernų ir saugų Linkuvos ŽŪB ateities projektą. Taip būtų žlugdoma ne tik Linkuvos ŽŪB, bet ir šios bendrovės rangovas, subrangovai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pareiškėjo teiginiai apie būsimą blogą kvapą dėl pernelyg mažo atstumo negali būti pagrindas naikinti skundžiamus administracinius aktus. Pareiškėjo prašomas panaikinti Statybos leidimas yra teisėtas statybą leidžiantis dokumentas, išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pakruojo rajono savivaldybė išdavė Statybos leidimą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus, tinkamai juos patikrino, įregistravo ir privalomus skelbti duomenis (dokumentus) paskelbė Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Yra atlikti visi privalomi PŪVPAVĮ 7 straipsnyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos apraše (toliau – ir PAV tvarkos aprašas) numatyti privalomi veiksmai.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad R. K. nuosavybės teise valdo Žemės sklypą, kurį panaudos pagrindais perdavė naudotis Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB. Ji neprieštarauja Žemės sklype Planuojamai ūkinei veiklai. Ji, veikdama pagal teisės aktus, 2019 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Su šiuo prašymu buvo pateiktas Agentūros 2018 m. gegužės 30 d. raštas, kuriame nurodoma, kad Planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas, todėl nei R. K., nei atsakovui NŽT nėra ir nebuvo jokio pagrindo abejoti šia išvada. Pakruojo skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. 29KPĮ-3-(14.29.125E.) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų nustatymo“. Per visą susipažinti su šiuo projektu skirtą laikotarpį nei elektronine forma, nei raštu nebuvo gauta pretenzijų ar pasiūlymų dėl šio projekto sprendinių. NŽT Pakruojo skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu patvirtintas projektas Lietuvos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas 2019 m. rugsėjo 16 d., projekto sprendiniai įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjo skundas yra grindžiamas emocijomis ir subjektyvia nuomone. Pats pareiškėjas pripažįsta, jog atsakovai turėjo teisę ir net pareigą, nepažeisdami galiojančių teisės aktų ir galiojančio reglamentavimo, priimti skundžiamus administracinius aktus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sava ranga“ atsiliepime į skundą nurodė, kad 2018 m. birželio mėn. atliktas Pakruojo r. ŽŪB galvijų komplekso statybos ir eksploatavimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, apie parengtą ataskaitą ir rengiamą viešą susirinkimą visuomenė buvo informuota 2018 m. birželio 22 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“, 2018 m. birželio 23 d. – laikraštyje „Auksinė varpa“, 2018 m. birželio 20 d.–2018 m. liepos 11 d. Administracijos Linkuvos seniūnijos skelbimų lentoje, 2018 m. birželio 20 d.–2018 m. liepos 11 d. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento rengėjo UAB „Infraplanas“ internetiniame puslapyje. Viešas susirinkimas vyko 2018 m. liepos 10 d. 17:00 val. Linkuvos seniūnijos patalpose, į šį susirinkimą neatėjo nei vienas suinteresuotos visuomenės atstovas, todėl viešo supažindinimo su visuomene pirmininkas konstatavo, kad viešo supažindinimo su ataskaita susirinkimo procedūra atlikta, o visuomenė nėra suinteresuota planuojama ūkine veikla.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

22. Tretieji suinteresuoti asmenys Pakruojo r. Linkuvos žemės ūkio bendrovė ir R. K. pateikė prašymą pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 3 punkto pagrindu (skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo). Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. – 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodė, kad pareiškėjas pateikė skundą ir patikslintus skundus, kuriuos, veikdamas pagal 2019 m. lapkričio 15 d. atstovavimo sutartį, pasirašė pareiškėjo atstovas advokatas. 2019 m. lapkričio 15 d. atstovavimo sutartis yra sudaryta tarp advokato S. D. ir asociacijos Linkuvos bendruomenės, kurios vardu atstovavimo sutartį pasirašė pirmininkas B. M., kurio įgaliojimus patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti. B. M. įgaliojimai atstovavimo sutarties sudarymo dieną buvo pasibaigę daugiau kaip prieš septynerius metus (t. y. 2012 m. gegužės 7 d.), todėl jis neturėjo teisės bendruomenės vardu sudaryti sutartį dėl atstovavimo. Net darant niekuo nepagrįstą prielaidą, kad galbūt B. M. nuo 2012 m. gegužės 7 d. kas dveji metai buvo perrenkamas bendruomenės pirmininku, jo kompetencija nebuvo paskelbta juridinių asmenų registre ir tai reiškia, kad B. M. nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki šiol neturi ir neturėjo teisės veikti bendruomenės vardu, sudarinėti jos vardu sutartis, inter alia (be kita ko) ir atstovavimo sutartį, kuria buvo pavesta bendruomenę atstovauti advokatui.

II.

23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos Linkuvos bendruomenės skundą atmetė. Teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. iš pareiškėjo priteisė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam suinteresuotam asmeniui Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB iš pareiškėjo priteisė 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens Pakruojo r. Linkuvos ŽŪB prašymą pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą, nes skundą padavė neįgaliotas asmuo, teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu atstovavimo sutartį pasirašė jos pirmininkas B. M., kuris Juridinių asmenų registro išraše nurodytas kaip asociacijos Linkuvos bendruomenės vadovas. Teismas, patikrinęs pareiškėjo įstatus, nustatė, kad asociacijos Linkuvos bendruomenės pirmininkas turi teisę vienasmeniškai veikti jos vardu. Todėl teismas sprendė, kad nėra prielaidų daryti išvadą, kad pareiškėjo vardu veikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, o trečiojo suinteresuoto asmens nurodomi argumentai dėl asociacijos Linkuvos bendruomenės pirmininko įgaliojimų teisėtumo nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad teismui nekilo abejonių, proceso šalys tokių argumentų taip pat neišreiškė dėl pareiškėjo, kaip suinteresuotos visuomenės teisės, kreiptis į teismą PŪVPAVĮ 15 straipsnio prasme, t. y. pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, kuris, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių dokumentų, siekia ginti savo bendruomenės narių teisę į švarią aplinką, aktyviai veikia aplinkos apsaugos srityje (kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministrą), todėl plačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė.

25. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja PŪVPAVĮ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. balandžio 28 d.), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai (toliau – ir Metodiniai nurodymai, redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 1 d.), taip pat PAV tvarkos aprašas.

26. Teismas pažymėjo, kad PŪVPAVĮ 1 priede yra įrašyta planuojama ūkinė veikla, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, t. y. nustačius, kad planuojama ūkinė veikla yra sąraše, preziumuojama, kad jos poveikis aplinkai gali būti reikšmingas, todėl atliekamas PAV. Nagrinėjamu atveju Planuojama ūkinė veikla atitinka PŪVPAVĮ 2 priede nurodytą atvejį (intensyvus gyvūnų auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: karvėms, buliams – 250 ar daugiau), taigi šiai veiklai turi būti atlikta atranka dėl PAV. Tokią atranką Agentūra atlieka pagal PŪVPAVĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, PAV tvarkos aprašo 1 priede nurodytus kriterijus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Agentūra tinkamai ir teisingai atliko Planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl PAV, Atrankos išvada yra motyvuota, pagrįsta objektyviais duomenimis, priimta įvertinus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus.

27. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjamu atveju bendras gyvulių kiekis sąlyginiais vienetais daugiau nei 5 kartus viršija ribą, nuo kurios panašios taršos ūkinei veiklai (kiaulių auginimui) PAV pagal PŪVPAVĮ yra privalomas dėl vykdomos ūkinės veiklos masto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šiam teiginiui pagrįsti lygina ūkinės veiklos kiaulių auginimo ir nagrinėjamu atveju Planuojamos ūkinės veiklos – galvijų auginimo, taršos rodiklius. Tačiau PŪVPAVĮ 1 priede nurodytas planuojamos ūkinės veiklos, kuriai privalo būti atliktas PAV, rūšių sąrašas yra baigtinis, tokiame sąraše pareiškėjo Planuojamos vykdyti veiklos nėra. Pareiškėjo nurodomi skaičiavimai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014 priimta vertinant planuojamą ūkinę veiklą – intensyvų 1 000 paršelių iki 30 kg auginimą. Nagrinėjamu atveju Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis skiriasi, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Kadangi Planuojama ūkinė veikla nepatenka į PŪVPAVĮ 1 priede nurodytą rūšių sąrašą, šiai veiklai PAV nėra privalomas, o atliekama atranka, siekiant nustatyti būtinybę atlikti PAV. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, jog PAV atliekamas tais atvejais, kai pripažįstama, kad planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tačiau akcentavo, kad šiuo atveju pagal objektyvius duomenis, institucijų pateiktas išvadas, skaičiavimus, nustatyta, kad reikšmingas poveikis aplinkai nebus daromas, todėl ir PAV nėra privalomas.

28. Teismas pažymėjo, kad Planuojamos ūkinės veiklos vykdymui buvo siūloma nustatyti 47,9 ha ploto sanitarinės apsaugos zoną, dėl šios priežasties, vadovaujantis PAV tvarkos aprašo 2 punktu, atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurį pasiūlė atlikti NVSC. Iš poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos dokumentų matyti, kad buvo atlikti kvapo koncentracijos ore matavimai, kurių metu nustatyta, kad taikant geriausius prieinamus gamybos būdus kvapo koncentracija gyvenamojoje vietoje siektų 3,4 kvapo vienetus kub. m., o maksimali koncentracija Planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje siektų 6,9 kvapo vienetus kub. m., kai tuo tarpu kvapo koncentracijos ribinė vertė, nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 121:2020 gyvenamosios aplinkos ore kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos taisyklėse (8 kvapo vienetai kub. m.) nebus viršijama. Be to, vykdant atranką, taip pat įvertintos aplinkos oro teršalų foninės koncentracijos, naudojant greta esančių įmonių (2 km. spinduliu) aplinkos oro taršos šalinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitų duomenis, pagal kuriuos nustatyta, kad oro teršalų koncentracija aplinkos ore taip pat neviršys ribinių verčių. Pagal triukšmo sklaidos žemėlapius ir juose užfiksuotus duomenis matyti, kad triukšmas už sklypo ribų ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje neviršys reglamentuojamų ribinių verčių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi taršos šaliniai buvo įvertinti priimant Atrankos išvadą, vertinant poveikį visuomenės sveikatai. Be to, įvertintas ir pareiškėjo nurodomas suminis poveikis, nes analizuoti taršos šaltiniai, esantys ir greta Planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietos. Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir įvertintos Atrankos išvadoje. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, susijusių su duomenimis dėl poveikio aplinkai, kurie privalėjo, tačiau nebuvo ar buvo nepakankamai išnagrinėti atrankos dėl PAV proceso metu. Pats pareiškėjas skunde sutiko, kad taršos ribinės vertės nėra viršijamos, nurodydamas, kad kvapo koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore lygis yra tik arti leidžiamos ribos.

29. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Agentūra nevertino aplinkybės dėl netoliese esančios požeminės vandenvietės, teismas pažymėjo, kad Planuojamai ūkinei veiklai nustatyta sanitarinės apsaugos zona, Atrankos išvadoje išanalizuota aplinkybė, kad 200 m. nuo Planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos yra požeminė vandenvietė, tačiau Planuojama ūkinė veikla nepažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog iki šiol nėra aiškus neigiamas poveikis aplinkai, kuriame Planuojama vykdyti ūkinė veikla, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl ginčo situacijoje Planuojamos ūkinės veiklos vykdymo ir atrankos poveikio aplinkai vertinimo, tačiau nėra sprendžiama dėl kitų jau vykdomų veiklų įtakos ir vykdytų procesų šių veiklų atrankai dėl PAV.

30. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis patiria neigiamas pasekmes dėl ūkinės veiklos vykdymo, teismas atkreipė dėmesį, kad Planuojama ūkinė veikla dar nėra pradėta vykdyti, o ginčo dalykas yra atrankos dėl Planuojamos ūkinės veiklos vertinimas. Teismas pažymėjo, kad dalis pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų yra grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, nepateikiant jokių juos pagrindžiančių objektyvių duomenų. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Atrankos išvada, teritorijų planavimo proceso vykdymu Žemės sklype, turėjo galimybę teikti savo, kaip suinteresuotos visuomenės, pasiūlymus, tačiau šia teise nepasinaudojo.

31. Teismas nustatė, kad Agentūra, priimdama Atrankos išvadą, atsižvelgė į Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjo pateiktą informaciją apie vietą, kurioje numatoma Planuojama ūkinė veikla, taip pat informaciją, apibūdinančią Planuojamą ūkinę veiklą, išanalizavo ir kitus veiksnius (įrengtas apsaugos zonas, atstumus nuo gyvenamųjų namų, gyvenvietės, miestelio), nustatant galimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikį įvairiems saugomiems gėriams. Agentūra, priimdama Atrankos išvadą, įvertino Planuojamos ūkinės veiklos galimą įtaką visuomenės sveikatai, visuomeninei aplinkai, taršos lygius, atsižvelgdama į planuojamų vykdyti darbų apimtį, veiklos pobūdį. Teismas darė išvadą, kad Atrankos išvada yra priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo ją naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais.

32. Vertindamas kitus pareiškėjo argumentus dėl reikalavimų panaikinti Įsakymą ir Statybos leidimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šių administracinių aktų teisėtumą siejo tik su Atrankos išvados teisėtumu, jokių kitų šių aktų neteisėtumo motyvų nepateikė. Todėl, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, į aplinkybę, jog pagrindinis keliamas klausimas yra dėl poreikio vykdyti Planuojamos ūkinės veiklos PAV, teismas plačiau dėl Įsakymo ir Statybos leidimo nepasisakė, pabrėždamas, kad jokie kiti jų neteisėtumą galėję nulemti aspektai nėra ginčijami.

III.

33. Pareiškėjas asociacija Linkuvos bendruomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Teismas nepagrįstai sprendė dėl Atrankos išvados teisėtumo. Byloje aktualu yra tai, jog po to, kai buvo pateikta NVSC 2018 m. kovo 12 d. motyvuota išvada siūlant atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, priežastys, dėl kurių tokia išvada buvo duota, neišnyko. NVSC turėjo teisę paprašyti papildomos informacijos, jeigu laikė, kad jos išvada yra susijusi su tokios informacijos trūkumu. Tačiau NVSC, 2018 m. kovo 12 d. priimdama motyvuotą išvadą, jokios papildomos informacijos neprašė ir savo išvados dėl PAV su jokia papildoma informacija nesiejo. Todėl NVSC vėlesnė išvada, jog Planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, o Planuojama ūkinė veikla yra leistina – nelaikytina pakankamai pagrįsta ir pagrindžiančia reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nebuvimu. UAB „Sava ranga“ 2018 m. gegužės 8 d. pakartotinai papildyta ir patikslinta informacija atrankai dėl PAV nepaneigė tų motyvų, kurie buvo išdėstyti NVSC Šiaulių departamento 2018 m. kovo 12 d. sprendime, kuriuo šis siūlė atlikti PAV.

34.2. Teismas sprendime padarė išvadą, kad Agentūra tinkamai ir teisingai atliko Planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl PAV, Atrankos išvada yra motyvuota, pagrįsta objektyviais duomenimis, priimta įvertinus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus. Tokia išvadą teismas priėmė vadovaudamasis motyvu, jog PŪVPAVĮ 1 priede yra įrašyta planuojama ūkinė veikla, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas. Tačiau toks teismo vertinimas negali būti laikomas motyvuotu. Pareiškėjas nurodo, kad formalusis kriterijus – patekimas į Įstatymo 1 priedą – lemia privalomą PAV atlikimą. Taip pat kitas formalusis kriterijus – patekimas į Įstatymo 2 priedą – lemia privalomą PAV atrankos atlikimą. Tačiau PAV privalomumą pagal PŪVPAVĮ 3 straipsnio 2 dalį lemia jau nebe formalus kriterijus – PŪV patekimas į 1 priedą, bet objektyvus PŪV duomenų vertinimas, atliktas PAV atrankos metu. Būtent šiuo aspektu yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014), kurią teismas nepagrįstai atmetė, nurodydamas, kad ja vadovautis nėra pagrindo.

34.3. Nagrinėjamu atveju yra aktualus taršos pobūdis, todėl teismas taip pat nepagrįstai atmetė teiginius, kad PŪV bendras gyvulių kiekis sąlyginiais vienetais daugiau nei 5 kartus viršija ribą, nuo kurios panašios taršos ūkinei veiklai (kiaulių auginimui) PAV pagal PŪVPAVĮ yra privalomas dėl vykdomos ūkinės veiklos masto. Savo taršos pobūdžiu – mėšlu – visos gyvūnų ar paukščių rūšys turi bendrą neigiamo aplinkai požymį – mėšlo skleidžiamą kvapą. Būtent SG (sutartinis gyvulys) kriterijus (100 kg bendrojo azoto per metus išskiriamame mėšle) leidžia įvertinti visiškai skirtingų gyvūnų mėšlo poveikį aplinkai. Pareiškėjo teigimu, objektyvūs kriterijai yra pagrindas PAV atrankoje spręsti, kad PAV yra privalomas. Remdamasis PŪVPAVĮ nuostatomis, pareiškėjas nurodo, kad PAV yra privalomas, kai ūkinė veikla yra įtraukta į PŪVPAVĮ 1-ąjį priedą. Į 1-ąjį priedą yra įtraukta PŪV ūkinė veikla – intensyvus kiaulių auginimas, kai auginama daugiau nei 3 000 kiaulių (sunkesnių kaip 30 kg). Pagal Mėšlo tvarkymo aprašo priedą (9,1 vnt. atitinka 1 SG) toks kiaulių kiekis atitinka 329 SG (t. y.: 3 000 : 9,1). Nagrinėjamu atveju planuojama ūkinė veikla sudaro 1 655 SG gyvuliu? kiekį, kuris daugiau negu penkis kartus viršija tą ribą, nuo kurios panašios taršos ūkinei veiklai (kiaulių auginimui) PAV pagal PŪVPAVĮ yra privalomas dėl vykdomo ūkinės veiklos masto. Agentūra, neturėdama jokių objektyvių duomenų, nepagrįstai sprendė, jog Planuojamai ūkinei veiklai PAV yra neprivalomas. Pagal pateiktus objektyvius duomenis yra akivaizdu, jog nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad PŪV negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai ir todėl PAV atlikti neprivaloma.

34.4. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl jis atmetė pareiškėjo motyvus, jog, PAV atrankoje nustačius taršos mažinimo priemonių būtinumą, jau yra pagrindas spręsti, jog PAV yra privalomas. Pareiškėjas cituoja PŪVPAVĮ 2 straipsnio 2, 11 dalių, 4 straipsnio 4 dalies nuostatas, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014, kurioje konstatuota, kad „iš paminėtų PŪVPAVĮ nuostatu? yra aiškiai matyti, kad aptariamos atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumu? gali daryti reikšminga? poveiki? aplinkai. Atitinkamai pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl paminėtų ja? apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšminga? poveiki? aplinkai, tokios veiklos PAV turi būti atliekamas“. Pareiškėjo teigimu, nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi nagrinėjamu atveju šiame teisės aiškinime gyvūnų rūšis (kiaulės ar karvės) neturi reikšmės teisės aiškinimo motyvams ir net nėra aktualiai konkretizuota kokia nors ūkinė veikla aiškinant aktualią įstatymo teisės normų prasmę.

34.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš Atrankos išvados yra aiškios aplinkybės, kuriomis vadovaujantis padaryta išvada, kad Planuojamai ūkinei veiklai PAV nėra privalomas. Pareiškėjas pažymi, kad Atrankos išvadoje nurodytos aplinkybės yra tik esamos situacijos konstatavimas, o ne PŪV galimo poveikio aplinkai analize? bei PŪV organizatoriaus pateiktų duomenų atrankai vertinimas. Atrankos išvada priimta, nesiremiant PŪVPAVĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais. Taip pat NVSC išvadoje, kuria remiantis priimta Atrankos išvada, nėra jokio savarankiško institucijos vertinimo, yra tik tam tikrų faktų konstatavimas. Pareiškėjas nurodo, kad PAV atranka turėjo būti atliekama įvertinant jos sąveiką su jau vykdoma ūkine veikla ir kitais greta vykdomais projektais, atsižvelgiant į poveikio dydį, poveikio tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią. Atrankos išvadoje minimas foninės taršos įvertinimas, remiantis foninės taršos žemėlapių duomenimis, nėra pakankamas ir negali parodyti realių duomenų, kurie būtų atskleisti atlikus suminį vykdomų veiklų taršos įvertinimą pagal individualizuotus konkrečių veiklų duomenis. Taip pat Atrankos išvadoje neįvertintas suminis poveikis aplinkai vietovės, kuriai ūkinė veikla gali daryti poveikį, jautrumo aplinkosaugos požiūrio aspektu.

34.6. Nors skundžiamo Įsakymo ir Statybos leidimo panaikinimas yra susiję su Atrankos išvados panaikinimu, tačiau teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad Agentūra 2020 m. vasario 25 d. raštu pritardama projektui netinkamai vertino PŪV mastą ir tokį pritarimą davė be teisinio pagrindo. Agentūra 2020 m. vasario 25 d. rašte nurodytas motyvas, kad ūkyje galvijų skaičius numatytas PAV atrankos informacijoje nebus keičiamas, nors statiniai yra statomi didesniam galvijų skaičiui, neatitinka PAV atrankos vertinimo tikslų ir PŪVPAVĮ 2 priede nurodytų kriterijų, pagal kuriuos yra vertinamas ne deklaruojamas galvijų skaičius, o galvijams laikyti vietų skaičius statiniuose. Tai reiškia, kad Agentūra pritarimą projektui nepagrįstai davė didesniam galvijų skaičiui nei yra atlikta PAV atranka, o, esant didesniam suprojektuotam galvijų vietų skaičiui, pagal projektą turėjo būti atlikta ir nauja PAV atranka.

34.7. Teismo argumentas, kad pareiškėjas, nesutikdama su Atrankos išvada, teritorijų planavimo proceso vykdymu Žemės sklype turėjo galimybę teikti savo, kaip suinteresuotos visuomenės, pasiūlymus, tačiau šia teise nepasinaudojo, yra atmestinas. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir atnaujino pareiškėjui terminą paduoti skundą dėl Atrankos išvados ir Įsakymo panaikinimo. Teismas atnaujino praleistą terminą, iš esmės pripažinęs, kad viešinimo procedūros nebuvo tinkamai atliktos. Pareiškėjas akcentuoja, kad, nors teismas nurodė, jog suinteresuota visuomenė nepasinaudojo teise teikti pasiūlymus procedūrose, tačiau jau po 2019 m. spalio 17 d. susirinkimo, kuriame buvo pristatyti Projektiniai pasiūlymai, gyventojai pateikė prieštaravimą dėl Projektinių pasiūlymų, kurį pasirašė 577 gyventojai. Ši aplinkybė patvirtina, kad Atrankos išvados priėmimo procedūros visuomenės informavimo prasme buvo vykdomos netinkamai, o suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie vykdomas PŪV procedūras ir jų teisines pasekmes, todėl objektyviai negalėjo jomis pasinaudoti. Be to, aplinkybė, kad atsakovas neužtikrino suinteresuotos visuomenės teisės tinkamai dalyvauti PAV atrankos procedūroje, yra ir savarankiškas pagrindas panaikinti Atrankos išvadą dėl procedūrinio pažeidimo.

35. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pasisakė dėl visų šalių nurodytų faktinių aplinkybių.

37. Atsakovas pažymi, kad UAB „Sava ranga“ papildė atrankos informaciją pagal NVSC Šiaulių departamento 2018 m. kovo 12 d. išvadą, buvo papildytas atrankos informacijos 26, 39, 40 psl. UAB „Sava ranga“ įsipareigojo parengti poveikio visuomenės sveikatai informaciją ir atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Agentūra, priimdama Atrankos išvadą, išnagrinėjo PAV subjektų išvadas ir papildytą informaciją atrankai, įvertino atrankos dėl PAV tvarkos aprašo 1 priede nurodytus atrankos dėl PAV kriterijus, PŪVPAVĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. administracinėje byloje Nr. A-502-2102/2014.

38. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atrankos dėl PAV metu nebuvo vertintas suminis PŪV ir kitų aplink esančių ūkinių veiklų oro taršos poveikis aplinkai. Atsakovas pažymi, kad atrankos dėl PAV metu ir bylą nagrinėjant teisme Agentūra pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, kad Agentūra vertino PŪV suminį poveikį. Agentūra įvertino aplinkos oro teršalų foninės koncentracijos, naudojant greta esančių įmonių (2 km. spinduliu) aplinkos oro taršos šalinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitų duomenis, pagal kuriuos nustatyta, kad oro teršalų koncentracija aplinkos ore taip pat neviršys ribinių verčių.

39. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad PŪVPAVĮ 1 priede pateikiamas planuojamų ūkinių veiklų, kurių poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas yra baigtinis, todėl NŽT, taip pat ir pareiškėjas, neturi teisinio pagrindo vertinti ar suprasti jo plečiamai. Nagrinėjamu atveju buvo planuojama ūkinė veikla, nurodyta PŪVPAVĮ 2 priede, kuriame pateikiamas PŪV, kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atranka dėl PAV ir buvo atlikta. Byloje nėra duomenų, kad buvo pagrindas taikyti PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas nepagrįstai lygina nagrinėjamo ginčo atveju planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, kai planuojami auginti galvijai (karvės, prieauglis) su ūkine veikla, kai planuojamos auginti kaulės (paršeliai, paršavedės ir kt.). NŽT teigimu, nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014, nes skiriasi bylų aplinkybės.

41. NŽT teigimu, byloje pateikti duomenys apie rengiamą Žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, jo eigą ir tvirtinimą, o taip pat ir Atrankos išvada buvo teisės aktų nustatyta tvarka viešai skelbiama Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), paslaugos bylos Nr. KPZP-59766 ir viešinama kitais teisės aktuose numatytais būdais, todėl ir pareiškėjas, ir suinteresuota visuomenė turėjo galimybę sekti Projekto eigą. Pareiškėjas apie tokią viešą informaciją apie Projektą galėjo nežinoti tik dėl to, kad nesidomėjo tokia informacija (neskaitė viešai skelbiamos informacijos ŽPDRIS, Pakruojo rajono savivaldybės tinklalapyje ir Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos skelbimų lentoje). Pretenzijų ir pastabų dėl projekto nebuvo gauta. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko, ar kokias imperatyvias teisės normas pažeidė NŽT Pakruojo skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu tvirtindamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, ar kad dėl kokių nors priežasčių pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, turėjo teisę netvirtinti projekto.

42. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

43. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad Administracija neturėjo teisės atsisakyti išduoti Statybos leidimą, todėl ji negali būti laikoma atsakinga, jeigu Atrankos išvada ar Statybos leidimas būtų panaikinti. Administracija, išduodama Statybos leidimą, savo kompetencijos ribose įvertino, kad su prašymu išduoti Statybos leidimą yra pateikti visi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyti dokumentai, įskaitant ir Atrankos išvadą, bei, negavusi Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nurodytų subjektų nepritarimo projektinei dokumentacijai, išdavė Statybos leidimą. Administracijai teisės aktai nesuteikė kompetencijos tikrinti, ar Statybos leidimo išdavimui pateikta Agentūros Atrankos išvada atitinka teisės aktų reikalavimus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-309-556/2020, atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog dėl Atrankos išvados yra kilęs ginčas, nėra pagrindas atsisakyti išduoti Statybos leidimą ar stabdyti jo išdavimo procedūrą.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, teisingai įvertino faktines aplinkybes, kad Planuojamos ūkinės veiklos vykdymui buvo siūloma nustatyti 47,9 ha ploto sanitarinės apsaugos zoną, dėl šios priežasties, vadovaujantis PAV tvarkos aprašo 2 punktu, atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos dokumentai įrodo, kad buvo atlikti kvapo koncentracijos ore matavimai, kurių metu nustatyta, kad taikant geriausius prieinamus gamybos būdus kvapo koncentracija gyvenamojoje vietoje nebus viršijama, Ataskaitoje pagal pateiktus triukšmo sklaidos žemėlapius ir juose užfiksuotus duomenis matyti, kad triukšmas už sklypo ribų ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje neviršys reglamentuojamų ribinių verčių. Modeliavimo metu gauti rezultatai patvirtino, jog nei viena teršalo (triukšmas, aplinkos tarša) ribinė vertė aplinkoje nebūtų viršyta. Ir tai, priešingai nei teigia pareiškėjas, pašalina neigiamo poveikio aplinkai prielaidas, kurios susijusios su įprastinės žmonių gyvenimo kokybės pablogėjimu ir tokios taršos galimu neigiamu poveikiu žmonių? psichinei sveikatai (psichinė įtampa, ilgalaikės neigiamos emocijos dėl kvapų, triukšmo). Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjamu atveju bendras gyvulių kiekis sąlyginiais vienetais daugiau nei 5 kartus viršija ribą, nuo kurios panašios taršos ūkinei veiklai (kiaulių auginimui) PAV pagal PŪVPAVĮ yra privalomas dėl vykdomos ūkinės veiklos masto ir teisingai sprendė, kad negali būti lyginami ūkinės veiklos kiaulių auginimo ir galvijų auginimo taršos rodikliai motyvuodamas tuo, kad PŪVPAVĮ 1 priede nurodytas PŪV, kuriai privalo būti atliktas PAV, rūšių sąrašas yra baigtinis, tokiame sąraše galvijų auginimo veiklos nėra. Teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

46. Tretieji suinteresuoti asmenys Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB ir R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Linkuvos bendruomenė nėra tinkamas pareiškėjas šioje byloje ir neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais reglamentuotas suinteresuotos visuomenės dalyvavimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje nėra savitikslis; jis įmanomas tik tuomet, kai visuomenė pasinaudoja teise dalyvauti šiame procese, teikiant savo pasiūlymus. Pagal pareiškėjo įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius būtų pagrindas spręsti dėl pareiškėjo atitikties PŪVPAVĮ 15 suinteresuotai visuomenei keliamiems reikalavimams, tačiau pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą suinteresuota visuomenė yra atrankos dėl PAV ir PAV procesų dalyvis, kuris savo teises realizuoti gali tik teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl PAV ir PAV procesus, nustatyta tvarka. Tik tokia tvarka suinteresuota visuomenė turi teisę teikti prašymus ir skųsti teismui netinkamą prašymų rezultatą. Pareiškėjas neginčija, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl visuomenės informavimo ar kaip nors pažeista informavimo procedūra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ji nebuvo pažeista, todėl pareiškėjas prarado teisę ginčyti Atrankos išvadą, nes teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė siūlymų. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl termino pareiškėjo skundui pateikti atnaujinimo, tačiau tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir atnaujino pareiškėjui terminą paduoti skundą dėl Atrankos išvados, Įsakymo panaikinimo nereiškia, kad tuo pačiu išspręstas klausimas dėl pareiškėjo, kaip suinteresuotos visuomenės, tinkamo savo teisių realizavimo.

48. Pasak trečiųjų suinteresuotų asmenų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą palikti skundą nenagrinėtą. Tretieji suinteresuoti asmenys tvirtina, kad apeliacinį skundą, taip pat kaip ir skundą bei patikslintus skundus pasirašė neįgaliotas asmuo. Pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus, apeliacinį skundą pasirašė pareiškėjo atstovas advokatas, veikdamas pagal 2019 m. lapkričio 15 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokato S. D. ir asociacijos Linkuvos bendruomenės; asociacijos vardu atstovavimo sutartį pasirašė pirmininkas B. M., kurio įgaliojimus patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodo patikrinęs šio asmens įgaliojimus Juridinių asmenų registre. Į bylą pateiktas juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad asociacijos valdymo organai yra vadovas ir taryba. Šio išrašo 5.1.1. punkte nurodytas asociacijos vadovas B. M., pirmininkas, duomenys įregistruoti nuo 2010 m. birželio 11 d., paskyrimo (išrinkimo) data – 2010 m. gegužės 7 d. Pagal pareiškėjo įstatų 6.3.3, 6.3.4,. 7.1, 8.1 punktus pirmininko ir tarybos įgaliojimai baigėsi po dvejų metų, t. y. 2012 m. gegužės 7 d. Taigi, atstovavimo sutartis su pareiškėjui atstovaujančiu advokatu S. D., pasirašiusiu pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus, sudaryta neįgalioto asmens – buvusio pareiškėjo pirmininko B. M., kurio įgaliojimai baigėsi 2012 m. gegužės 7 d. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra žinoma, kad pareiškėjas nuo 2010 m. gegužės 7 d. nebuvo sušaukęs visuotinių susirinkimų ir ar neišrinko juose naujų valdymo organų. Pagal pareiškėjo įstatus apie visuotinių susirinkimų būsimą sušaukimą privaloma skelbti dienraštyje „Šiaulių kraštas“, tačiau tokių paskelbimų nebuvo.

49. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad pareiškėja įrodinėja, jog nebuvo pasiektas PŪVPAVĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatytas atrankos dėl PAV tikslas (nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios PŪV PAV), tačiau ši įstatymo nuostata yra bendroji, jos įgyvendinimą detalizuoja to paties įstatymo 7 straipsnio 2–6 dalys, kurių – kaip ir kitų aktualių teisės aktų – preciziškai buvo laikomasi atliekant skundžiamas procedūras.

50. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra visiškai kitokios. Minimoje byloje buvo sprendžiama dėl kitokios PŪV (dėl kiaulių, o ne dėl pieninių galvijų auginimo, o tai ypač aktualu). Be to, minimoje byloje buvo nustatyta, jog visuomenė (bylos pareiškėjas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė bylos atsakovams motyvuotus pasiūlymus, argumentuotus pageidavimus, į kurios atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka neatsižvelgė, t. y. savo atsakymų nemotyvavo. Šiuo atveju pareiškėjas apskritai nepateikė jokių savo, kaip visuomenės atstovo, prašymų atsakovams, privalomų įvertinti PŪVPAVĮ nustatyta tvarka, sprendžiant dėl PAV būtinumo.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

55. Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. liepos 5 d. pataisytos atrankos išvados dėl Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB pieninių galvijų auginimo poveikio aplinkai vertinimo Nr.(30.3)-A4E-2674, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymo „Dėl Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ Nr. 29KPĮ-07-(14.29.125E.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 7 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-64-200407-00005 teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo asociacijos Linkuvos bendruomenės skundą dėl Atrankos išvados, Įsakymo ir Statybos leidimo panaikinimo atmetė, padaręs išvadą, kad Agentūra tinkamai atliko Planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl PAV; pareiškėjo argumentų dėl bendro gyvulių kiekio sąlyginiais vienetais kaip kriterijaus atlikti PAV nepripažino reikšmingais, akcentavo, kad PŪVPAVĮ 1 priede nurodytas planuojamos ūkinės veiklos, kuriai privalo būti atliktas PAV, rūšių sąrašas yra baigtinis, tokiame sąraše pareiškėjo Planuojamos vykdyti veiklos nėra, bei nurodė, kad nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014 pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi planuojamos ūkinės veiklos pobūdis, ir pareiškėjas nėra nurodęs objektyvių duomenų apie Planuojamos ūkinės veiklos galimą reikšmingą poveikį aplinkai. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos duomenys patvirtina, kad maksimali kvapo koncentracija planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje nesiektų ribinių verčių; buvo įvertintos oro teršalų foninės koncentracijos; analizuoti taršos šaltiniai, esantys greta Planuojamos ūkinės veiklos; triukšmas už sklypo ribų ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje neviršys reglamentuojamų ribinių verčių. Planuojamai ūkinei veiklai nustatyta sanitarinės apsaugos zona, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nėra pažeidžiamos.

57. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad NVSC vėlesnė 2018 m. rugpjūčio 10 d. išvada, jog Planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, nėra pagrįsta, nes UAB „Sava ranga“ 2018 m. gegužės 8 d. pakartotinai papildyta ir patikslinta informacija atrankai dėl PAV nepaneigė NVSC 2018 m. kovo 12 d. išvadoje nurodytų motyvų dėl PAV reikalingumo. Nesutiko su teismo argumentais, kad bendras gyvulių kiekis sąlyginiais vienetais nėra reikšmingas kriterijus dėl mėšlo poveikio aplinkai bei veiklos masto, lemiančio reikšmingą poveikį aplinkai bei PAV būtinumą. Mano, kad PAV atrankoje nustačius taršos mažinimo priemonių būtinumą, jau yra pagrindas spręsti, jog bus daromas reikšmingas poveikis aplinkai ir PAV yra privalomas. Pareiškėjas teigė, kad Atrankos išvada priimta, nesiremiant PŪVPAVĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, nėra savarankiško institucijos vertinimo, neatsižvelgta į Planuojamos ūkinės veiklos sąveiką su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti veikla. Foninės taršos įvertinimas negali parodyti realių duomenų, kurie būtų atskleisti atlikus suminį vykdomų veiklų taršos įvertinimą. Suminis poveikis aplinkai neįvertintas ir vietovės jautrumo aplinkosaugos požiūrio aspektu. Agentūra pritarimą projektui nepagrįstai davė didesniam galvijų skaičiui nei yra atlikta PAV atranka. Papildomai akcentavo, kad atsakovas neužtikrino suinteresuotos visuomenės teisės tinkamai dalyvauti PAV atrankos procedūroje, tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Atrankos išvadą dėl procedūrinio pažeidimo.

58. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, pagal to paties straipsnio 5 dalį atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą ir jai pateiktą atrankos informaciją ir atsižvelgiant į 1 – 3 punktuose nurodytus aspektus.

59. PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo atvejus planuojant, keičiant ir plečiant ūkinę veiklą, 1 dalyje įtvirtinta, kad planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (šio PŪVPAV įstatymo 1 priedas); 2) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

60. PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamas numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai – aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natūralių ir antropogeninių sistemų kiekybinis ir (arba) kokybinis pokytis, siekiant kurio išvengti, jį sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius būtina numatyti atitinkamas priemones. PŪVPAV 4 straipsnyje, įtvirtinančiame poveikio aplinkai vertinimo tikslus, be kitų, 1 dalies 4 punkte numatyta nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti. Sistemiškai vertinant įstatymo nuostatas, laikytina, kad atrankos metu nustačius reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai pagrįstą tikimybę, turi būti sprendžiama dėl poveikio aplinkai vertinimo, apimančio priemones išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti.

61. Ginčijama Atrankos išvada konstatuota, kad planuojamai ūkinei veiklai – Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB pieninių galvijų auginimui, (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Atranka buvo atliekama, vadovaujantis PŪVPAV įstatymo 2 priedo 1.1 punkto – intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra, kaip numatyta 1.1.4 papunktyje – karvėms, buliams – 250 ir daugiau. Planuojamos ūkinės veikla – numatomos statyti dvi karvidės (po 500 vietų melžiamoms karvėms), melžimo blokas, prieauglio laikymo tvartas (470 vnt.), užtūkusių karvių ir prieauglio tvartas (užtrūkusios karvės – 200 vnt., kiti galvijai – 390 vnt.), siloso tranšėjos, kraikinio mėšlo mėšlidė (5 443 kub. m), keturi skysto mėšlo rezervuarai po 6 120 kub. m talpos ir daržinė; užstatymo plotas 28 687 kv. m; visi galvijai planuojama laikyti palaidi, taikant besaičio laikymo technologiją. Informacijoje atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo nurodyta, kad planuojama veikla nėra susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka (buveinių ar paukščių apsaugai skirtų teritorijų).

62. Atrankos išvados 7 dalyje išdėstyti motyvai, kuriais remtasi priimant išvadą, tarp jų 7.1 punkte nurodyta, kad Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimuose žemės sklypuose ir (ar) teritorijose nebus reikšminga, nes planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į Pakruojo rajono teritorijos bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį į intensyvaus žemės ūkio teritoriją, o dalis sklypo patenka į apriboto naudojimo vandenvietės apsaugos zoną (SAZ neįsteigtas); 7.2 punkte nurodyta, kad Planuojama ūkinė veikla nesąlygos rizikos žmonių sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą) ir kvapų, nes atlikus taršos vertinimą (Informacijos atrankai 9 priedas), oro tarša (su fonu ir be jo) neviršys oro kokybės normų; triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ir ties ūkinės veiklos sklypo ribomis neviršys triukšmo ribinių dydžių; kvapų koncentracija planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje bei artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, įvertinus foninę taršą, neviršys leistinos ribinės taršos, todėl reikšmingas neigiamas poveikis dėl planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamo kvapo neprognozuojamas.

63. Atrankos išvadoje, remiantis duomenų rengėjo pateikta informacija, nurodyta, kad sukauptas kraikinis mėšlas, kurio per šešis mėnesius susidarys 2 583,3 t, kartu su skystu mėšlu bus skleidžiamas bendrovei nuosavybės teise priklausančiuose bei nuomojamuose žemės sklypuose, kurių bendras plotas – 1 922 ha, poreikis tręšti – 970,9 ha. Tarp priemonių, numatomų reikšmingam neigiamam poveikiui išvengti arba užkirsti jam kelią, 6.2 punkte nurodyta, kad siekiant sumažinti taršą kvapais, skysto mėšlo rezervuarai bus uždengti 20 cm šiaudų sluoksniu.

64. Planuojamos ūkinės veiklos mastas lemia, kad turi būti atliekama Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis bei mastas savaime nėra veiksniai, lemiantys privalomą PAV atlikimą, nes Planuojama ūkinė veikla nepatenka į PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalis 1 punkte numatytą sąrašą. Sprendžiant, ar būtinas poveikio aplinkai vertinimas, pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą atrankos informaciją ir atsižvelgiant į PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus aspektus, turi būti nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos keliamo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, kaip tai apibrėžiama PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, pagrįsta tikimybė. Įtvirtintu reguliavimu siekiama optimalaus Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir suinteresuotos visuomenės, kuriai tokia veikla darys ar gali daryti poveikį, interesų derinimo.

65. PŪVPAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektas – sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, atlikdamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, pagal kompetenciją teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Kai atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytus atvejus ir vertinimo atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (2 d.).

66. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474 patvirtinto Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo (toliau – ir PVSV tvarkos aprašas) 2 dalį, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka.

67. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuodamas Planuojamos ūkinės veiklos masto nustatymą pagal sąlyginio gyvulių vieneto kriterijų, kaip lemiantį būtinumą atlikti PAV, nepagrįstai išskiria vieną aplinkybę, kurią vertina formaliai, neatsižvelgdamas į Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metu pateiktą Informaciją atrankai bei atliktą Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014 taikyto bendro gyvulių kiekio sąlyginiais vienetais kriterijaus kaip reikšmingo vertinant veiklos mastą bei jos keliamos aplinkos taršos mastą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodomoje byloje nebuvo suformuota universali teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kuri galėtų turėti precedento reikšmę kitose bylose. Bendras gyvulių kiekio sąlyginiais vienetais kriterijus buvo pritaikytas sprendžiant dėl galimo konkrečios planuojamos ūkinės veiklos (intensyvus 10 000 paršelių iki 30 kg auginimas) masto, t. y. nustatant reikšmingą faktą, kuris kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis nulėmė poreikį atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Toks faktinių aplinkybių vertinimas negali būti mechaniškai perkeliamas į kitas bylas, kuriose sprendžiama dėl poreikio atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Nagrinėjamoje byloje ne tik Planuojama ūkinė veikla yra kita negu buvo vertinama administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014, bet iš esmės skiriasi ir kitos faktinės aplinkybės – pasirinkta Planuojamos ūkinės veiklos vieta, teritorijos dydis, nagrinėjamu atveju yra parengta Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita (t. 1, b. l. 142–188). Planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos taršai (oro taršai bei taršai kvapais, triukšmo lygiui ir pan.), tuo pačiu ir visuomenės sveikatai, t. y. aspektai, kuriuos pareiškėjas akcentuoja skunde, buvo įvertinti priimant NVSC 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą dėl Planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuriuo, remiantis dokumentų rengėjo pateikta informacija bei 2018 m. PVSV ataskaita, buvo padaryta išvada, kad Planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, bei nuspręsta, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje.

68. PVSV ataskaitoje nurodoma, kad planuojamo objekto teršalų sklaidos modeliavimas parodė, kad esant blogiausiomis sąlygomis (skysto mėšlo rezervuarai atviro būdo) nė viena teršalo ribinė vertė nebūtų viršyta; naudota aplinkos apsaugos agentūros pateikta informacija apie oro foninę užterštumo koncentraciją; kvapo kaip teršalo modeliavimo rezultatai parodė, kad skysto mėšlo rezervuarai turi būti uždengti 20 cm šiaudų sluoksniais; blogiausio scenarijaus atveju didžiausia kvapo koncentracija gyvenamojoje aplinkoje siektų 3,4 kvapo vienetų, o 8 kvapo vienetai (didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore) už ūkinės veiklos sklypo ribų ir jame nebūtų pasiekti. Nustatyta, kad įgyvendinus projektą triukšmo lygio viršijimų pagal HN 33:2011 ties artimiausia saugotina aplinka nebus; triukšmą mažinančios priemonės nereikalingos. Vykdant analizuojamą veiklą, aplinka nuo biologinio užteršimo bus saugoma vykdant prevencines sanitarines ir veterinarines priemones, aptarnaujančio personalo darbą organizuojant įvertinus profesinės rizikos faktorius. Kitų veiksnių – biologinės taršos, statybos darbų, saugos – reikšmingas poveikis visuomenės sveikatai nėra nustatytas; rizika gyventojų, gyvenančių 1 000 m analizuojamo objekto spinduliu, sveikatos būklei nenustatyta.

69. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje padarytos išvados, kad Planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus: prognozuojami triukšmo lygiai gyvenamojoje aplinkoje ir už teritorijos ribų atitinka Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reglamentuotas ribines vertes; išmetamų į aplinkos orą teršalų (NH₃, KD, CO, NO₂) koncentracija aplinkos ore atitinka aplinkos užterštumo ribines vertes, reglamentuotas Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymais (2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640, 2010 m. liepos 7 d. Nr. D1-585/V-611; 2000 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 471/5820); kvapo koncentracija gyvenamojoje aplinkoje ir už Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribų bus mažesnė nei 8 kvapo vienetai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“. Rekomenduojama analizuojamam objektui sanitarinę apsaugos zoną nustatyti su sklypo ribomis, t. y. visam 47,9 ha plotui.

70. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad į NVSC 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas dėl Planuojamos ūkinės veiklos galimybių, dokumentų rengėjo pateikta 2018 m. PVSV ataskaita pagrindžia, kad Planuojama ūkinė veikla neturės reikšmingo poveikio visuomenės sveikatai, iš esmės tapatūs duomenys buvo nurodyti ir pateiktoje Informacijoje atrankai, tai savo ruožtu leidžia teigti, kad aptartais aspektais (rizikos žmonių sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą) ir kvapų bei triukšmo) Atrankos išvada taip pat yra pagrįsta.

71. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių duomenų nei pagrįstų argumentų, kurie galėtų sukelti abejones PVSV ataskaitoje pateikta informacija, atliktais skaičiavimais bei NVSC 2018 m. rugpjūčio 10 d. priimto sprendimo pagrįstumu. Apeliacinio skundo argumentai, kad Atrankos išvadoje neįvertintas foninis užterštumas, Planuojamos ūkinės veiklos suminis poveikis aplinkai vietovės, kuriai ūkinė veikla gali daryti poveikį, jautrumo aplinkosaugos požiūrio aspektu, laikytini deklaratyviais, nes nėra pagrįsti argumentais, nėra nurodoma, kokiu pagrindu ir kokie konkretūs duomenys ar aplinkybės, nurodytos PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, turėjo būti įvertinta, tačiau atliekant atranką tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo subjektyvus bendro pobūdžio nesutikimas su Atrankos išvada bei Planuojama ūkine veikla prieštarauja veiklos organizatoriaus ir visuomenės interesų derinimo ir pusiausvyros principams, tokio pobūdžio prieštaravimai laikytini nepakankamais paneigti teisėtus Planuojamos veiklos organizatoriaus lūkesčius, neturi jam sukelti neproporcingų kliūčių.

72. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Agentūros teismui nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo įvertinta foninė tarša ir Planuojamos ūkinės veiklos suminis poveikis: Agentūros Šiaulių skyrius 2018 m. vasario 26 d. pateikė visų apie ūkinės veiklos objektų oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos duomenis; skaičiuojant oro teršalų pažemio koncentracijas, buvo naudojama greta esančių (2 kilometrų spinduliu) įmonių aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitų duomenys ir viešai skelbiami duomenys; pateikti tyrimų rezultatai su fonu ir be fono (žr. Agentūros atsiliepimą į skundą, t. 2, b. l. 83, PVSV ataskaitos 6 priedą, t. 2, b. l. 137).

73. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra savarankiškų argumentų, kuriais būtų kvestionuojama Įsakymo dėl žemėtvarkos projekto tvirtinimo ir Statybos leidimo teisėtumas. Agentūra, tik įsitikinusi, kad projektas atitinka Atrankos išvadoje numatytus sprendinius ir kad teršalų išmetimai į aplinkos orą neviršija nustatytų normatyvų, bei kad ūkyje galvijų skaičius, numatytas PAV atrankos informacijoje nebus keičiamas, 2020 m. vasario 25 d. raštu Nr. (30.2)-A4E-1337 „Dėl pritarimo statinio projektui“ po patikslinimo pritarė kitos paskirties pastatų ir kitos paskirties inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) statybos projekto sprendiniams (t. 4, b. l. 36–38). Vien ta aplinkybė, kad buvo pasiūlyta projektą patikslinti, nereiškia, kad jis buvo tvirtinamas neatsižvelgiant į Atrankos išvadoje nurodytas Planuojamos ūkinės veiklos sąlygas.

74. Apie 2018 m. parengtą PVSV ataskaitą ir rengiamą viešą susirinkimą visuomenė buvo tinkamai informuota 2018 m. birželio 22 d. respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“, 2016 m. birželio 23 d. Pakruojo rajono laikraštyje „Auksinė varpa“, skelbimais 2018 m. birželio 20 d. – 2018 m. liepos 11 d. Pakruojo r. sav. administracijos Linkuvos seniūnijos skelbimų lentoje, dokumento rengėjo UAB „Infraplanas“ internetiniame puslapyje; viešas susirinkimas įvyko 2018 m. liepos 10 d. 17 val. Linkuvos seniūnijos patalpose, tačiau į jį neatėjo nei vienas suinteresuotos visuomenės atstovas. Ta aplinkybė, kad suinteresuota visuomenė nepasinaudojo teise reikšti pasiūlymus, savaime nepaneigia jos teisės ginčyti Atrankos išvadą. Kita vertus, nėra pagrindo vertinti, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, kad atsakovas neužtikrino suinteresuotos visuomenės teisės tinkamai dalyvauti PAV atrankos procedūroje, ir tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Atrankos išvadą dėl procedūrinio pažeidimo. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apelianto teiginiais, pažymi, kad apie Planuojamos ūkinės veiklos atrankos procedūrą atsakovas ėmėsi tinkamų priemonių visuomenei informuoti, todėl nėra pagrindo dėl procedūros pažeidimo naikinti Atrankos išvadą, o suinteresuotai visuomenei užtikrinama teisė ginčyti Atrankos išvadą teisme dėl jos atitikties teisės aktų reikalavimams (t. y. jos teisėtumą ir pagrįstumą).

75. Teisėjų kolegija nevertina trečiųjų suinteresuotų asmenų Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB ir R. K. atsiliepime nurodytų argumentų dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu, nes teise pateikti savarankišką apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nebuvo pasinaudota, o peržengti nagrinėjamo apeliacinio skundo ribas teismui nėra pagrindo (ABTĮ 140 str.)

76. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

77. Kai apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja. Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikę tretieji suinteresuoti asmenys Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB ir R. K. laikytini ginčą laimėjusia proceso šalimi. Vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, atsižvelgdama į pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, aplinkybę, kad trečiojo suinteresuoto asmens Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB interesus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė J. G., jos atstovaujamo trečiojo suinteresuoto asmens pozicija proceso metu nekito bei rekomenduojamus atlyginimo dydžius, teisėjų kolegija trečiajam suinteresuotam asmeniui Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB iš pareiškėjo asociacijos Linkuvos bendruomenė priteisia 900 eurų advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo asociacijos Linkuvos bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovei iš pareiškėjo asociacijos Linkuvos bendruomenės 900 (devynis šimtus) eurų advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis neskundžiama.