- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-1559-344/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01171-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Jurijus Malininas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. kovo 30 d. gautas pareiškėjo V. S. pareiškimas, kuriuo jis prašo atnaujinti (duomenys neskelbtini) mirusio brolio A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškime nurodė, kad jo tėvui D. S., kuris mirė 2002 m. birželio 21 d., asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Likusi nekilnojamojo turto dalis priklauso A. Š. Pareiškėjas nurodė, kad mirus tėvui, 2002 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą pareiškimu dėl tėvo palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą iš notaro pasiėmė tik 2015 m. gruodžio 16 d., ir tik tada sužinojo, kad paveldėjo ne visą tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, o tik 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad pareiškėjo brolis A. S. po tėvo mirties 2002 m. liepos 16 d. taip pat kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog mirusio tėvo palikimą paveldėjo tik jis vienas. Pareiškėjo brolis (duomenys neskelbtini) mirė ir jo paveldėjimo byla po mirties nebuvo užvesta, nes niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2016 m. balandžio 8 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (31-32 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. prašė pareiškimą patenkinti ir paaiškino, kad jo tėvui priklausė ½ namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties kreipėsi dėl tėvo palikimo priėmimo ir manė, kad paveldėjo visą tėvui priklausantį turtą. Prieš dvejus metus mirė jo brolis A. S., kuris beveik prieš dvidešimt metų buvo išsiskyręs su žmona, kuri su vaikais išvyko gyventi į Rusiją, vaikų Lietuvoje neturėjo ir niekas dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Tai, kad ir brolis A. S. po tėvo mirties buvo kreipęsis dėl tėvo palikimo priėmimo sužinojo tik 2015 m. gruodžio mėn., gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tėvo paliktu turtu rūpinosi jis vienas, brolis Artūras niekada juo nesirūpino, nes buvo išgeriantis žmogus, retai bendraudavo, todėl nežinojo, kad paveldėjo tik dalį tėvo turto. Mano, kad terminą priimti palikimą praleido dėl svarbios priežasties, todėl prašė jį atnaujinti.
Liudytojas A. Š. parodė, kad buvo pareiškėjo tėvo kaimynas. Nuo 1992 m. jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Seniau name gyveno pareiškėjo tėvai. Po tėvo mirties pareiškėjas nuolat atvažiuoja ir prižiūri aplinką. Tai, kad ir pareiškėjo brolis priėmė mirusio tėvo palikimą nieko nežinojo, nes pareiškėjo brolis nesilankydavo ir palikimu nesirūpino. .
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 ir 5.57 straipsniuose nurodyta, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, turi jį priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jei šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali pratęsti.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-33/2008 yra išaiškinęs, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus – pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali pratęsti praleistą terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad anksčiau susiklostę mirusio tėvo ir jo vaikų sudėtingi tarpusavio santykiai negali formaliais pagrindais užkirsti kelią pareiškėjui paveldėti tėvo palikimą, nes įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs. Dėl susidariusios gyvenimiškos situacijos pareiškėjas V. S. buvo priverstas kreiptis į teismą dėl termino brolio palikimui priimti pratęsimo, nes dėl suklydimo ir nežinojimo, buvo įsitikinęs, kad jis vienas pats paveldėjo mirusio tėvo turtą.
Teismas, vertindamas termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbą, atsižvelgia į nurodytas aplinkybes ir į susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, geros moralės principais, daro išvadą, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių.
Spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas. Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 3K-3-103/2007).
Pareiškėjo V. S. pareiškimo ir paaiškinimų teismo posėdyje bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). D. S. (duomenys neskelbtini) mirus (25 b. l.) dėl jo palikimo į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą 2002 m. liepos 16 d. pareiškimu kreipėsi pareiškėjo brolis A. S., o 2002 m. rugsėjo 4 d. pareiškimu kreipėsi pareiškėjas.
Pareiškėjui V. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas tik 2015 m. gruodžio 16 d., o broliui A. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nebuvo išduotas (18 b. l.). Po tėvo mirties jam priklausantį nekilnojamąjį turtą paveldėjo abu sūnūs – pareiškėjas ir brolis A. S.. Pareiškėjo brolis A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (15 b. l.). Broliui priklausė dalis paveldėto mirusio tėvo nekilnojamojo turto: 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (13-14 b. l.). Po brolio mirties pagal įstatymą dėl brolio A. S. palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (16 b. l.).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, sprendžia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl epizodiškų santykių su broliu pareiškėjas V. S. nežinojo, kad brolis taip pat paveldėjo mirusio tėvo palikimo dalį. Kaip matyti, pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog broliui joks nekilnojamasis turtas nepriklauso. Po tėvo mirties jis vienas rūpinosi tėvui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas apie tai, kad dalis nekilnojamojo turto priklausė ir jo broliui sužinojo tik tada, kai kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Dėl šių priežasčių teismas nebejoja, kad pareiškėjas neteisingai suprato teisines aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimu, todėl laiku nepriėmė mirusio brolio palikimo, nes nežinojo, kad jo brolis A. S. buvo priėmęs mirusio tėvo palikimą.
Faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą pareiškėjo brolio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas pratęsti (atnaujinti) terminą (duomenys neskelbtini) mirusio A. S. palikimui pagal įstatymą priimti (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 ir 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pratęsti pareiškėjui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.