Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, antstolė B. T., antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas pareiškėjo bankroto administratorės UAB „Tamtamas“ prašymas nutraukti pareiškėjo V. G. bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, kad pareiškėjo bankroto byloje kreditiniai reikalavimai patvirtinti 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 18 d. Teigia, jog vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, vėliausias terminas, iki kurio šiuo atveju galėjo būti pateiktas planas teismui tvirtinti, yra 2019 m. spalio 18 d., tačiau teismas jau 2019 m. spalio 11 d. nutartyje, nedalyvaujant nei pareiškėjui, nei jo atstovui advokatui, nei bankroto administratoriui, konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė bankroto įstatymu nustatytų pareigų, t. y. jis nėra suinteresuotas, jog bankroto byla būtų nagrinėjama operatyviai.

7.2. Nurodė, kad iš pateikto kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto matyti, kad ant plano nėra bankrutuojančio fizinio asmens parašo. Mano, jog yra pagrindas išvadai, jog tinkamai nebuvo laikytasi fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių finansinių reikalavimų plano projekto tvirtinimo procedūros, tai lemia, jog plano projekto rengimas turėjo būti grąžintas tikslinti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui.

7.3. Pareiškėjo nuomone, terminas galėjo būti pratęstas suteikiant bankrutuojančiam asmeniui galimybę pataisyti plano trūkumus ir pateikti patikslintą mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą. Šios aplinkybės vertintinos kaip objektyvios, atitinkančios fizinio asmens bankroto proceso tikslą bei principus. Byloje nėra nustatyta, kad bankrutuojantis fizinis asmuo piktnaudžiautų įstatymo suteikiamomis teisėms, priešingai, – byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bankrutuojantis asmuo siekia vykdyti planą ir panaudoti tam visus turimus resursus. Pareiškėjas teigia, kad šioje bankroto byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti 4 mėnesių procesinį terminą mokumo atkūrimo planui patikslinti ir pateikti teismui.

9. Pagrindiniai apsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

9.1. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo informavo bankrutuojantį V. G. apie priimtą neskundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį išsiųsdamas jos kopiją ir prašydamas iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą pagal kreditorių pateiktas pastabas. Teigia, jog pareiškėjas patikslinto plano projekto nepateikė, nei žodžiu, nei raštu neinformavo administratoriaus, kokios priežastys sutrukdė patikslinti plano projektą.

9.2. Nurodė, kad į bankroto administratorių pagalbos dėl patikslinto plano projekto parengimo pareiškėjas nesikreipė, todėl darė išvadą, kad V. G. ne tik nebuvo aktyvus savo bankroto procese, tačiau nevykdė FABĮ 16 straipsnio nustatytos pareigos bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta pareiškėjo bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžių skelbimo lentos fotonuotrauką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nedalyvavo 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdyje bei neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, jog šio įrodymo pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl minėtas įrodymas pridėtinas prie bylos.

14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo bankroto administratorius pateikė išvados dėl V. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo galimybių kopiją, V. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto, teikto 2019 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimui, kopiją, 2019 m. liepos 30 d. Kreditorių susirinkimo protokolo kopiją, 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešimo Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo ir el. laiško kopijas; Depozitinės sąskaitos Luminor bank, AB, išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 9 d. kopiją, V. G. sąskaitos Šiaulių banke išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. kopiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos proceso neužvilkins, todėl minėti įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir kartu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis savo ir kreditorių interesų suderinimu.

16. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą ir jo projektą pateikti bankroto administratoriui (FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymų leidėjas yra aiškiai nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Taigi bankroto administratorius pats netikslina mokumo atkūrimo plano, o, stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus, teikia pasiūlymus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2, 12 punktai) ir ataskaitas kreditoriams (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Todėl mokumo atkūrimo plano rengimas ar jo tikslinimas yra bankrutuojančio asmens pareiga.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjui V. G. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirtas UAB „Tamtamas“, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. 2019 m. balandžio 5 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 13 d. 2019 m. liepos 30 d. įvyko pareiškėjo kreditorių susirinkimas. Šiame kreditorių susirinkime trečiu darbotvarkės klausimu kreditoriai vienbalsiai nepritarė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimui. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi tenkintas bankroto administratoriaus prašymas – terminas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti teismui pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 2 d., tačiau minėtas planas teismui laiku nepateiktas.

18. Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo bankroto byloje kreditiniai reikalavimai patvirtinti 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 18 d., todėl mano, kad vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, vėliausias terminas, iki kurio galėjo būti pateiktas planas teismui tvirtinti, yra 2019 m. spalio 18 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog pareiškėjas neteisingai nustato FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi nustatytą termino skaičiavimo pradžią. Pareiškėjo nuomone, įstatymu nustatytas 4 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarties dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjimo dienos, tačiau įstatymas numato, jog minėtas terminas skaičiuojamas nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas turėjo būti pateiktas iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. (nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. balandžio 13 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog mokumo atkūrimo planas galėjo būti pateiktas iki 2019 m. spalio 18 d.

19. Nurodė, kad iš pateikto kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto matyti, kad ant plano nėra bankrutuojančio fizinio asmens parašo. Mano, jog yra pagrindas išvadai, jog tinkamai nebuvo laikytasi fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių finansinių reikalavimų plano projekto tvirtinimo procedūros, tai lemia, jog plano projekto rengimas turėjo būti grąžintas tikslinti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, kuria, be kita ko, nustatytas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. 2019 m. liepos 30 d. įvykusio pareiškėjo kreditorių susirinkime trečiu darbotvarkės klausimu kreditoriai vienbalsiai nepritarė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimui. Pareiškėjas šio sprendimo neginčijo, todėl jam atsirado pareiga tikslinti plano projektą. Nors terminas plano projektui patvirtinti turėjo baigtis 2019 m. rugpjūčio 13 d., tačiau pareiškėjo administratorius kreipėsi į teismą dėl šio plano projekto patvirtinimo termino pratęsimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi prašymą tenkino – terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti teismui pratęsė iki 2019 m. rugsėjo 2 d. Šios aplinkybės rodo, jog plano projekto rengimas buvo grąžintas pareiškėjui, tačiau jis tokio plano nėra patikslinęs iki šios dienos, aplinkybių, kodėl to negalėjo padaryti, taip pat nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad plano projekto rengimas nebuvo grąžintas pareiškėjui patikslinti.

20. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad byloje nėra nustatyta, jog bankrutuojantis fizinis asmuo piktnaudžiautų įstatymo suteikiamomis teisėms, o jis siekia vykdyti planą ir panaudoti tam visus turimus resursus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš į bylą pateiktos bankroto administratoriaus išvados dėl pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo galimybių, bankroto administratorius įvertinęs pareiškėjo banko sąskaitos išrašą nustatė, jog laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki plano parengimo (nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) būtinąsias išlaidas (teismo nustatytas) pareiškėjas viršijo apie 673,64 Eur. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė savo pareigos pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas nesirūpino savo bankroto procesu, elgėsi pasyviai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, esant nustatytoms aplinkybėms, bankroto procesas nebus rezultatyvus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, apeliantui nevykdant nustatytų pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Pareiškėjas turėjo būti aktyvus, rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratore organizuojant bankroto procedūras (FABĮ 16 straipsnio 13 punktas), įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų, tačiau Fizinio asmens bankroto įstatymu nustatytų pareigų nevykdė.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.