- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- ATP-478-337/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01197-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. (toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino Pažeidėjo skundo, kuriuo buvo skundžiamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiosios patrulės J. M. 2016 m. balandžio 22 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(duomenys nekelbtini), kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d. Pagal 124¹ str. 8 d. 6 Eur, pagal 124¹ str. 2 d. – 40 Eur pinigine bauda. A. G. nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. 14 val. 50 min. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, be laisvų rankų įrangos, bei nepateikė automobilio techninės apžiūros talono ir privalomojo atsakomybės draudimo liudijimo, tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei priimti naują nutartį, panaikinti 2016-04-22 Panevėžio apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. M. priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Pažeidėjas teigia nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, kadangi, pasak jo, teismas rėmėsi pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie buvo surašyti jau po skundo pateikimo. A. G. teigia, kad teismas liudininkų duotus parodymus iškraipė. Be to, pažymi, jog apylinkės teismas neišsamiai ištyrė bylos medžiagą dėl ginčytinų faktinių bylos aplinkybių, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Skunde pažymima, jog teismas 2016-08-30 administracinėje byloje priimdamas nutartį vadovavosi tik Panevėžio AVPK KPT specialisto V. R. ir patrulės J. M. tarnybiniais pranešimais bei juose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. A. G. teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu minėti pareigūnai išsamiai tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų faktinių aplinkybių patvirtinti negalėjo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teisminio nagrinėjimo metu liudininkė J. M. paaiškino, kad jos kolega V. R. nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jokio tarnybinio pranešimo nepateikė, todėl jo administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė. A. G. pažymi, kad minėta pareigūnė teigė, jog pati administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu jokio tarnybinio pranešimo nerašė bei administracinės teisės pažeidimo nematė bei jį fiksavo tiktai pagal kolegos V. R. nurodymus. Teigia, jog liudytoja J. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tarnybinis automobilis yra aprūpintas tiktai kompiuterine technika, t. y. spausdintuvu, kuris spausdina ant faksinio popieriaus, kaip atspausdintas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas. Minėtas spausdintuvas negali spausdinti ant A4 formato/ 80 g. ar kitokio popieriaus lapo. Toliau skunde atkreipiamas dėmesys, jog administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pridėtas patrulės J. M. 2016-04-22 tarnybinis pranešimas atspausdintas ant ne faksimilinio popieriaus, o ant A4/80g. popieriaus, kurio tarnybiniame automobilyje atspausdinti negalima. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad protokole nėra pažymėta, jog A. G. pažeidė KET 16 p. Skunde teigiama, kad pareigūnė tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad per priekinį tarnybinio automobilio langą matė, kaip kolega V. R. sustabdė automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau, pasak A. G., teisminio nagrinėjimo metu pareigūnai davė parodymus, kad tarnybinis automobilis stovėjo priekiu į miesto centrą, o ne į (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, todėl skunde daroma išvada, jog sėdėdama tarnybiniame automobilyje J. M. pro priekinį tarnybinio automobilio langą matyti kolegos veiksmų negalėjo, nes V. R. automobilį sustabdė Vilniaus - Vytauto gatvių sankryžoje, o vaizdą buvo galima matyti tiktai pro automobilio galinį langą. Skunde ginčijama V. R. nurodyta aplinkybė, kad po to kai sustabdė A. G. pareigūnas pažymėjo, jog Pažeidėjo padarytą pažeidimą užfiksavo tarnybiniame pranešime ir iš karto jį atspausdino tarnybiniame automobilyje bei jį perdavė kolegei J. M.. A. G. teigia, jog iš administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 7-8 lapo matyti, jog Panevėžio AVPK KPT specialisto V. R. 2016-04-22 tarnybinis pranešimas atspausdintas ant A4/80g. lapo, kurio atspausdinti tarnybiniame automobilyje negalima, o iš tarnybinio pranešimo teksto, pasak Pažeidėjo, matyti, kad tarnybinis pranešimas pareigūno surašytas po administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, akcentuojant prieštaraujančius momentus, nurodytus 2016-05-12 Pažeidėjo skunde. A. G. pažymi, jog liudininkas T. M. teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog nematė teisės pažeidimo, tik matė vairuotojo pakeltą ranką, ką jis laikė rankoje nematė. A. G. teigia, kad liudininkų parodymuose yra esminių prieštaravimų, kurių pirmos instancijos teismas neišsklaidė bei net nebandė jų vertinti, o jo paties parodymus vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą bei bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Toliau skunde pateikiama minimo įvykio nuosekli veiksmų seka. Teigiama, jog A. G. 2016-04-22 automobiliu Audi A3, v/Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, kai tuo metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų Vilniaus - Vytauto gatvių sankryžoje. Skunde pažymima, jog Policijos pareigūnai buvo dviese, taip pat teigiama, jog pastarieji elgėsi arogantiškai, neprisistatę pareiškė, kad jis neva naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, tuomet jis paaiškinęs, kad jokiomis mobiliojo ryšio priemonėmis nesinaudojo. Policijos pareigūnas jam liepė nesiginčyti, kadangi tokiu atveju jam skirs didesnę nuobaudą. Pažeidėjas įsitikinęs, jog policijos pareigūnui pareikalavus dokumentų pateikė vairuotojo pažymėjimą bei pradėjo ieškoti kitų dokumentų, tačiau juos radus policijos pareigūnas pasakė, kad jų nebereikia ir liepė jam laukti automobilyje, o po kurio laiko atnešė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei liepė pasirašyti. Pažeidėjas skunde teigia atsisakęs pasirašyti, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodytos klaidingos, melagingos įvykio aplinkybės. Be visa to, A. G. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog jis nepateikė automobilio techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, tačiau, Pažeidėjo tikinimu, policijos pareigūnai jų pateikti neprašė. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad jis pažeidė KET 20 p., tačiau, pasak Pažeidėjo, KET 20 p. nėra jokios kalbos apie techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą. Skunde keliamas klausimas - dėl kokių priežasčių jo, t.y. A. G., veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR ATPK 124¹ str. 8 d. „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse" nenurodant konkrečiai kokį kelių eismo taisyklių punktą jis pažeidė. Skunde taip pat akcentuojama pareigūnų procesinių veiksmų atlikimo seka ir pažymima, jog 2016-05-16 administracinių teisės pažeidimų registro išrašas atspausdintas 11 val. 31 min., o administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimas priimtas 2016-04-22. Tvirtina, jog iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad po skundo gavimo buvo suformuota papildoma administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurios iki nutarimo priėmimo nebuvo, o iš to seka, kad nebuvo galimybės A. G. su ja susipažinti. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nepasisakė kokiais įrodymais remiantis yra konstatuota, jog jis, t.y. A. G. pažeidė KET 16 p. reikalavimus. Pats A. G. teigia, jog nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad jis trukdė surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą. Skunde vienareikšmiškai teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, o tai turėjo lemiamą reikšmę bylos baigčiai. Papildomai skunde pažymima, jog buvo pažeista jo konstitucinė teisė į gynybą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas V. M. teigia, jog su A. G. apeliaciniame skunde surašytu reikalavimu nesutinka. Mano, jog skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. G. kaltės padarius ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus
Pažymėtina, kad ATPK 124¹ str. 2 d., 8 d. numatyti pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas savo išvadas dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų požymių buvimo A. G. veiksmuose grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų J. M. bei V. R. tarnybiniais pranešimais, liudytojo bei paties Pažeidėjo parodymais.
Visų pirma, apeliantas skunde nurodo nesutinkantis su skundžiamu nutarimu, kadangi jis priimtas netinkamai ištyrus bei įvertinus įrodymus, nepagrįstas bei paremtas prielaidomis, o ne abejonių nekeliančiais įrodymais, taip pat netinkamai motyvuotas, tai yra teismas suteikė pirmenybę tik jį kaltinantiems parodymams, o teisinančių parodymų arba apskritai nevertino arba atmetė formaliu pagrindu, tai yra nurodant, kad jie vertinami kritiškai, siekiant išvengti atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nutartyje išdėstytasis motyvais, mano, kad policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas vadovavosi ne dėl išskirtinio pareigūnų tarnybinio statuso, tačiau dėl to, kad jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, iš esmės sutampa su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis pirminėmis įvykio aplinkybėmis, jie pažeidimą matė tiesiogiai ir joks pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia Pažeidėjo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, dėl ko kiti pareigūnų veiksmai, kuriuos nurodo apeliantas skunde, t. y. filmuotos vaizdo įvykio medžiagos pateikimas, nėra būtini, nes duomenų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui buvo pakankamai. Papildomai pažymėtina, jog įstatymų leidėjas teisės normose nėra reglamentavęs būtinybės kiekvieną KET padarytą pažeidimą įrodinėti pateikiant būtent filmuotą vaizdo medžiagą. Apeliantas skunde teigia, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti po administracinės teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, o teisminio nagrinėjimo metu minėti pareigūnai išsamiai tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų faktinių aplinkybių patvirtinti negalėjo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti po administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, t. y. po to, kai buvo surašytas jų pačių 2016-04-22 priimtas nutarimas A. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai vadovaujantis ,,Policijos patrulių veiklos instrukcija“ yra skirti ne Pažeidėjui, o tiesioginiam viršininkui, kad jis būtų supažindintas su pareigūnų budėjimo veiklos rezultatais. Taigi, skunde minima aplinkybė jokios įtakos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą neturi. Pažymėtina, jog tai, kad pareigūnai kai kurias tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas minimo įvykio aplinkybes negalėjo tiksliai atkartoti teismo posėdžio metu, savaime nesudaro preteksto minimų pareigūnų parodymus vertinti kritiškai. Atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo tarnybinių pranešimų surašymo iki pirmos instancijos teismo posėdžio, kuriame buvo apklausimai policijos pareigūnai, dienos (pareigūnų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti 2016-04-22, o pirmos instancijos teismo posėdis įvyko 2016-08-18, t.y. praėjus beveik 4 mėnesiams), savaime laikytina, jog kai kurių aplinkybių pareigūnai galėjo neprisiminti ar užmiršti ir dėl šios priežasties parodymai užfiksuoti teismo posėdžio metu nežymiai galėjo skirtis nuo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos. Be to, kaip jau minėta, aukštesnės instancijos teismas esminių prieštaravimų, kurie keltų pagristų abejonių pareigūnų parodymais, nenustatė. Skunde Pažeidėjas nurodo, jog liudytojas T. M. teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog nematė teisės pažeidimo, o matė tik tai vairuotojo pakeltą ranką. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei skunde nurodo Pažeidėjas, pažymi, jog remiantis teismui pateikta medžiaga aiškiai matyti, kad minimas liudytojas pirmos instancijos teismo posėdžio metu pasakė, jog matė vairuotojo gestą, kaip rankoje laikytą daiktą metė į keleivio pusę ( 50 b. l.). Be to, pažymėtina, jog nors T. M. nepatvirtino, kad A. G. šaukė ant V. R., tačiau liudytojas pasisakė, jog nepasitenkinimas pareigūnų darbu iš A. G. pusės buvo. Minėtas liudytojas teisme teigė, jog A. G. elgesys buvo impulsyvus, ką patvirtina ir policijos pareigūnų duoti parodymai.
Pažeidėjas skunde teigia, jog po 2016-05-12, kuomet apylinkės teismui buvo paduotas skundas dėl minėto policijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo pateikta nauja medžiaga, kurios iki policijos pareigūnų nutarimo priėmimo nebuvo bei jis, t. y. A. G., nebuvo su ja supažindintas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad skunde minimas dokumentas, kurio nebuvo iki priimant policijos pareigūnams nutarimo, yra Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Šis minimas išrašas reikalingas tam, kad atitinkami valstybiniai subjektai galėtų gauti asmenį charakterizuojančius ar konkretų teisės pažeidimą kvalifikuoti leidžiančius duomenis. Be to, preziumuojama, jog informacija, esanti minėtame administracinių teisės pažeidimų registro išraše, Pažeidėjui yra žinoma, kadangi joje pateikti duomenys atspindi A. G. paties padarytus administracinius teisės pažeidimus.
Apeliaciniu skundu yra atkreipiamas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame A. G. atžvilgiu, nurodyta, jog jis pažeidė KET 20 p., nors, kaip toliau teigiama skunde, minimame KET 20 p. nėra jokios kalbos apie techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, tuo remiantis skunde A. G. teigia nesuprantantis, dėl kokių priežasčių jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 8 d. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad A. G. yra nubaustas už dviejų administracinių teisės pažeidimų numatytų 124¹ str. 2 d. bei 124¹ str. 8 d. padarymą. Atkreipiamas dėmesys, jog būtent 124¹ str. 2 d. administracinis teisės pažeidimas yra susietas su KET 20 p. ir jame numatyta imperatyvaus pobūdžio taisykle, vairuotojams draudžiančia naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Pažeidžiant KET 16 p. reikalavimus asmens veiksmai atitinka 124¹ str. 8 d., kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekse įstatymų leidėjas atskirai neišskyrė pažeidimo straipsnio, susijusio su tam tikrų dokumentų, šiuo atveju techninio automobilio paso nepateikimu to teisėtai reikalaujantiems policijos pareigūnams. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad pareigūnės padaryta klaida surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, t.y. nurodant tik vieną A. G. pažeistą KET taisyklių punktą, yra minimo protokolo trūkumas. Kita vertus, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog KET 16 p. turėjo būti pareigūnų surašytame protokole, be to, teismas pažymėjo, jog tai tik formalus apsirikimas, kuris jokios įtakos Pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui neturi. Pažymėtina, jog Pažeidėjo padėtis šioje situacijoje apsunkinta nebuvo, kadangi pastarasis žinojo kuo jis yra kaltinamas, jo inkriminuotų veiksmų sudėtis bei apimtis visiškai nepakito. Kaip matyti, A. G. pasinaudojo savo teise ir atsisakė pasirašyti ir tuo pačiu nesutiko nei su administracinio teisės pažeidimo protokolu, nei su pareigūnės priimtu nutarimu. Duomenų, kad Pažeidėjas būtų prašęs atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, nėra, todėl teigti, kad buvo pažeista Pažeidėjo konstitucinė teisė į gynybą, nėra pagrindo.
Papildomai pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad J. M. negalėjo matyti savo kolegos veiksmų, šiuo atveju jokios įtakos Pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi pati J. M. tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą rėmėsi kolegos V. R. paaiškinimu, nes būtent jis sustabdė A. G. vairuojamą automobilį, o pati matė tik tai, kad minimas automobilis buvo sustabdytas.
Teismas pabrėžia, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Taip pat teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. G. veikoje yra visi ATPK 124¹ str. 2 d. ir 8 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai Pažeidėjo kaltės nepaneigia. Skundžiama 2016-08-30 pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.