Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-116/2010

2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.10.2.1.

2010 m. balandžio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. (P.) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. (P.) paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. nuteista už tai, kad 2008 m. spalio 20 d. apie 14 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini, atėjusi į nukentėjusiosios T. J. gyvenamąjį namą, apgaulės būdu, t. y. pasakydama, kad yra draudimo agentė ir gali T. J. apdrausti, paėmė iš nukentėjusiosios 500 Lt ir gautus pinigus pasisavino, tuo nukentėjusiajai T. J. padarydama 500 Lt turtinę žalą.

Nuteistoji A. B. taip pat nurodo, kad ji labai gailisi įvykdžiusi nusikaltimą, apie padarytą nusikalstamą veiką ji pati pranešė atvykusi į policijos komisariatą, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą ir pastarosios atsiprašė. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji serga koronarine širdies liga, kuri yra įtraukta į nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, turi tik 40 procentų darbingumą ir dėl to negali dirbti. Taip pat pažymi, kad nuo jos įvykdyto nusikaltimo praėjo daugiau kaip metai, tačiau ji per šį laikotarpį jokio nusikaltimo ar kitokio teisės pažeidimo nepadarė, kas rodo, jog ji padarė išvadas ir bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti neskiriant jai laisvės atėmimo bausmės.

Apeliantė skundu atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, draudžiančią žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Teigia, kad jai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei konstitucinei nuostatai ir jai bus sunkiai pakeliama.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Spręsdamas apeliantės kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Nuteistoji savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jos veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajai A. B. (P.) paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. (P.) padarė nesunkų nusikaltimą, už analogišką nusikalstamą veiką yra teisiama 8 kartą, (b. l. 39-44, 166-172), nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, kas rodo susiformavusias jos antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą ir yra laikoma recidyviste (BK 27 str. 1 d.). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. B. (P.) yra nedirbanti (b. l. 82, 134), turėjusi 40 procentų darbingumą (b. l. 38), serga koronarine širdies liga, kuri yra įtraukta į nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą (b. l. 157-159). Nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino jos prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kolegijos nuomone, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. B. (P.) realią laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai bausmės dydį, vadovavosi ir aukščiau minėtomis BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, nustatęs vieną A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė pastarajai bausmę, mažesnę, negu Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. nuteistajai paskyrė laisvės atėmimą 1 metams, kai laisvės atėmimo bausmės vidurkis šiuo atveju yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Kadangi nusikalstamą veiką A. B. padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, pagrįstai šiuo nuosprendžiu jai paskirtą bausmę subendrino su Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi.

Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas kaltininko atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą, teismas remiasi byloje surinktais duomenimis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintu Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašu. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2008, Nr. 2K-496/2008). Kadangi bylos duomenys liudija, jog A. B. koronarine širdies liga su trečio laipsnio širdies veiklos nepakankamumu jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jai tokią veiką padaryti, kolegija konstatuoja, kad pastarosios atžvilgiu taikyti BK 76 str. 1 d. nuostatas nėra pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo vietoje nebus galimybės A. B. tinkamai gydyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl nuosprendžio vykdymo metu iškilus nuteistosios atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimui, šis klausimas galės būti sprendžiamas BPK 359 str. ir 362 str. tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2010).

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantei paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

atmesti nuteistosios A. B. (P.) apeliacinį skundą.