- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-265-153/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19124-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- J. B.
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24553-713/2016 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl testamentinės išskirtinės įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. B. ieškiniu dėl testamentinės išskirtinės įvykdymo prašė priteisti 20 000 Eur skolą iš atsakovo A. R.. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo piniginėms lėšoms, jų nesant - nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką vengia įvykdyti testamentinę išskirtinę, jo finansinė padėtis nėra žinoma, atsakovas gali vengti įvykdyti teismo sprendimą, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. ieškovės J. B. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui juo disponuoti, tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis juo; nesant turto ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.
Teismas sprendė, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, jas patvirtinantys įrodymai bei ieškinio motyvai yra pakankami padaryti išvadą, jog ieškinio reikalavimai atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį.
Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o atsakovas – fizinis asmuo, prašoma priteisti suma atsakovo atžvilgiu pakankamai didelė.
III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl testamentinės išskirtinės įvykdymo, nurodydama, kad palikėjas mirė 2005 m. gruodžio 3 d. ir testamentinis įpėdinis A. R. testamentu buvo įpareigotas apmokėti ieškovės perkamo buto kainą, t. y. nuo momento kai, ieškovės teigimu, neva atsirado reikalavimo teisė praėjo beveik 11 metų. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė nesiekė įsigyto testamentinėje išskirtinėje nurodyto buto, ieškinį grindžia hipotetiniais įrodymais, taip pat nenurodo aplinkybės, kad atsakovas visą laikotarpį mokėjo kas mėnesį pinigus.
5.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra varžomos atsakovo teisės ir teisėti interesai, atsakovas yra garbaus amžiaus žmogus, todėl areštavus ir taip nedideles atsakovo gaunamas pajamas bus ženkliai sumenkinta atsakovo gyvenimo kokybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kurį pateikė ieškovės atstovė advokatė Laura Daumantaitė, prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovo teiginiai apie senaties taikymą yra nepagrįsti. Testamente nurodyta, jog atsakovas įpareigojamas nupirkti butą ieškovei vienerių metų laikotarpiu po palikimo priėmimo. Testatorius mirė 2005 m. gruodžio 3 d., todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę ne ankščiau nei 2006 m. gruodžio 3 d. Dėl šios priežasties ieškinio senatis ieškovei negali būti taikoma. Argumentas, kad ieškinys visiškai nepagrįstas, nes ieškovė nesiekė įsigyti testamentinėje išskirtinėje nurodyto buto. Testamentinės išskirtinės vykdymo pareiga kyla ne ieškovei, o būtent atsakovui, kuris nevykdė testamentinės išskirtinės sąlygos, nes būtent atsakovas disponavo paveldėtu turtu ir tik nuo jo, o ne nuo ieškovės priklausė kokiu būdu bus įgyvendinta palikėjo valia.
6.3. Taikytas turto areštas atitinka proporcingumo principus, kadangi: atsakovas ilgą laiką vengia įsipareigojimų pagal testamentinę išskirtinę vykdymo, atsakovas jau yra perleidęs paveldėtą turtą, todėl tikėtina gali perleisti ir už jį gautas pinigines lėšas ar kitą turtą, antstolis, vykdydamas teismo nutartį, areštavo atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė iš dalies padengia ieškinio reikalavimo sumą, todėl nėra vien perdėtas apsunkinimas disponuoti lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės atstovė pateikė įrodymą – antstolio Regimanto Budreikos 2016-10-03 Turto aprašą. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė pateikti minėtą įrodymą iškilo atsakovui pateikus atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima ir prijungia prie bylos (CPK 314 straipsnis).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir parenkamos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Teismas pažymi, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, taigi atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, atsakovo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo vertinimo atsižvelgiant į ieškinio senaties termino taikymą ir ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumą, atmestini kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ekonomiškumo principu, nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, todėl atsakovui priklausančios lėšos galėjo būti areštuotos tik nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškiniu pareikštų reikalavimų, kurių suma sudaro 20 000 Eur, įvykdymui užtikrinti. Ieškovės pateiktas antstolio Regimanto Budreikos 2016-10-03 Turto aprašas patvirtina, kad ieškovės reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas 15 283 Eur vertės ir lėšos – 4 717 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė areštą tik uždrausdamas atsakovui disponuoti areštuotu turtu, t. y. areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, tačiau neapribojo valdymo ir naudojimo teisės, pripažintina, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir kiek galima mažiau pažeidžianti atsakovo interesus. Nors atsakovas neišvengė lėšų arešto, nes ieškiniui užtikrinti nepakanka jo turimo nekilnojamojo turto, tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų suvaržymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis).
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.