Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ritai Pechovskai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. (V. L.) ieškinį atsakovei G. L. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje E. D., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, atstovė teisme paaiškino, kad iš byloje pateiktų faktinių aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas apie tai, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas sužinojo iš atsakovės tik 2019 m. lapkričio mėnesį, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovė skyriaus specialistui patvirtino tai, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, pastarajam apie tai pranešė tik 2019 metų pabaigoje. Taip pat atsakovė parodė, kad nuo pat vaiko gimimo ieškovas su vaiku jokio ryšio nepalaikydavo ir vaiko gyvenime bei auklėjime nedalyvavo, tarp ieškovo ir vaiko nėra jokio emocinio ryšio. Vaikas visą laiką kaip tėvą pažįsta ir priima E. D., nes faktiškai po išsiskyrimo su ieškovu atsakovė iškart pradėjo gyventi su E. D.. Vaikas noriai bendravo su skyriaus specialistu, paaiškino, kad bus keičiama pavardė į tėvo (D.). Kaip tėvą priima E. D. (vadino – tėvas, Ž.). A. V. L. pasakė, kad tai jo brolio E. L. tėvas, o jis pats V. L. nėra matęs, pažįsta tik iš nuotraukos. E. D. skyriaus specialistui paaiškino, kad jis yra vaiko biologinis tėvas. Vaikas nuolat gyvena su juo faktiškai nuo pat gimimo ir jo yra išlaikomas. Jis pats kaip biologinis vaiko tėvas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nes vaikas gimė ieškovo ir atsakovės santuokoje. Šiai dienai jis, kaip vaiko biologinis tėvas, nedelsiant po tėvystės nuginčijimo nustatys vaiko tėvystę. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas trečiąjį asmenį laiko tikruoju savo tėvu, ieškovo kaip tėvo nepripažįsta, jokio emocinio ryšio tarp ieškovo ir vaiko nėra, todėl nuginčijus tėvystę vaikui nebus sukeltos neigiamos psichologinės pasekmės, vaikas ir toliau bus išlaikomas biologinio tėvo. Tikrasis vaiko biologinis tėvas pasiryžęs nedelsiant po tėvystės nuginčijimo nustatyti vaiko tėvystę, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko E. L. teises ir teisėtus interesus, pritaria ieškovo ieškinio reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo bei gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė sūnus E. L.. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus E. L., kurio gimimo įraše kaip vaiko tėvas įrašytas V. L.. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taigi, vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), kuriuo remiantis ieškovas buvo įrašytas E. L. gimimo liudijime jo tėvu. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nėra biologinis E. L. tėvas ir atsakovė šią aplinkybę pripažino atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu. Ieškiniu prašoma pripažinti, kad ieškovas nėra biologinis nepilnamečio vaiko E. L. tėvas, tarp jų nėra tėvo ir sūnaus ryšių.

Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. L. ieškinyje nurodė, kad apie tai, jog nėra vaiko E. L. tėvas, sužinojo 2019 m. lapkričio mėnesį, į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi 2020 m. liepos 7 d., taigi ieškovas nėra nepraleidęs įstatymo nustatyto termino tėvystei nuginčyti.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu.

Pažymėtina, kad tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 punktas). Specialiųjų procesinių prievartos priemonių nenumatymas ir galimybės panaudoti bendrąsias proceso įstatyme įtvirtintas prievartos priemones nebuvimas siekiant užtikrinti DNR ekspertizės, skirtos biologiniam tėvystės ryšiui patvirtinti ar paneigti, atlikimą paaiškintinas, inter alia, būtinybe garantuoti konstitucinės teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą užtikrinimą (Konstitucijos 21 straipsnis) – šios konstitucinės teisės sudėtinė dalis yra ta, kad su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, kad CK 2.25 straipsnio, įgyvendinančio Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, pirmojoje dalyje yra pateikta šiek tiek platesnė įvardytos teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą sudėtinės dalies apibrėžtis, t. y. kad be paties asmens valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Pažymėtina, kad teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą yra absoliuti – tik pats asmuo sprendžia dėl šios teisės įgyvendinimo. Vadinasi, pirmiau nurodyta DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš vaiko tėvų, veikiančių kaip vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai, valią, t. y. prievarta, nes toks atlikimas reikštų nepagrįstą įsikišimą į pirmiau įvardytos konstitucinės teisės veikimo sferą.

Pažymėtina, kad materialiosios teisės normos, reglamentuojančios tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus, kitaip negu yra reglamentuoti tėvystės nustatymo pagrindai, nekonkretizuoja, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis gali būti įrodinėjamos faktinės aplinkybės, sudarančios tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus. Tokios įrodinėjimo priemonės nėra apibrėžtos ir proceso įstatyme.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka vaiko gimimo metu nebuvo nutraukta, todėl vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas atsakovės sutuoktinis – V. L.. Byloje dalyvaujantys asmenys atsisakė DNR ekspertizės atlikimo tėvystei nuginčyti, ekspertizės atsisakymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė neginčijo, jog ieškovas nėra vaiko E. L. tėvu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pripažįsta, jog ieškovas nėra biologinis E. L. tėvas, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovą ir vaiką sieja socialinis ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas nuginčyti tėvystę yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pripažintina, kad ieškovas V. L. nėra E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o E. L. nėra jo sūnus. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju V. L. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi vaiko gimimo įrašo duomenys apie tėvą neatitinka socialinės ir biologinės realybės, tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavusių tėvo ir sūnaus santykių, atsakovas nelaiko savęs vaiko tėvu. Tuo pagrindu E. L. gimimo įrašo grafoje „tėvas“ panaikintinas įrašas, kuriame nurodyta, jog vaiko tėvas yra V. L..

Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nėra priteistinos (CPK 93, 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 8,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, išbraukiant duomenis, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,34 (aštuonis eurus ir 34 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą.