Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. įgalioto atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. surašytas už tai, kad jis 2015-04-11, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, išvažiuodamas iš teritorijos į pagrindinį kelią neįsi­ti­kino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui „Yamaha FJ600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. Ž., taip sukeldamas pavojingą situaciją ir neiš­ven­giamą kliūtį kelyje, dėl to motociklo vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, nesuvaldė savo transporto priemonės ir griuvo. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojui ir jo keleivei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, apgadintas motociklas, V. B. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiks­mais jis pažeidė KET 9, 101, 102, 226 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., 124² str. 1 d., 123 str. 5 d.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutarime V. B. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., 124² str. 1 d., 123 str. 5 d. ir skyrė administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 1 d. - 200 Eur baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal ATPK 123 str. 5 d. - 30 Eur baudą, pagal ATPK 124² str. 1 d. - 150 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. V. B. paskirta galutinė nuobauda - 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 37 str., 288 str. 341 str. įpareigojo V. B. per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos atlyginti V. Ž. - 200 Eur turtinį nuostolį - lėšas už suteiktas advokato paslaugas.

V. B. įgaliotas atstovas advokatas G. Danėlius skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimą ir paskirti byloje autotechninę ekspertizę; adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 1 d. nutraukti.

Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas nemotyvuotas. Liudytojai D. L. ir V. Ž. keitė parodymus – nurodė skirtingas aplinkybes dėl atstumo, kuriam esant pamatė iš kie­mo išvažiuojantį automobilį „Audi“. Teismas nevertino liudytojo E. K. parodymų, nepateikė V. B. parodymų vertinimo, nevertino kokiu greičiu galėjo važiuoti motociklas iki eismo įvykio. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmeta V. B., E. K. parodymus, V. Ž. paaiškinimą. Kaip V. B. kaltės įrodymą teismas nu­ro­do automobilio „Audi A3“ bamperio apgadinimą. Advokato teigimu, nei nukentėjusieji, nei liu­dy­tojai nenurodė, kad motociklas ir automobilis būtų patyrę kontaktą. Skunde teigiama, kad teismas neiš­nagrinėjo, ar apskritai padarytas administracinis teisės pažeidimas. Advokatas taip pat teigia, kad šioje byloje patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas pratęstas nepagrįstai, teismas turėjo tai įvertinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad pagal normų konkurencijos taisykles teismas turėjo vertinti tik, ar V. B. veiksmuose yra KET 102 p. reikalavimo pažeidimas. Skunde pažymėta, kad ATPK 127 str. 1 d. apima 124² str. 1 d. ir pagal normų visumos ir dalies konkurencijos taisyklę turi būti taikoma visumos norma – ATPK 127 str. 1 d.

Skunde pažymima, jog V. Ž. paaiškinime nurodė, kad automobilis prieš jį išniro likus 7 metrams. Toks paaiškinimas prieštarauja administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagai ir gali reikšti, kad V. Ž. važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu ir būtent per didelis greitis turėjo įtakos eismo įvykiui ir negalėjimui sustabdyti motociklo. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kaip motociklas nesustojo 26 metrų atstumu. Liudytoja S. L. teisme parodė, kad automobilį galėjo pamatyti 50 metrų atstumu. Šie parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams ir kyla abejonė, ar tikrai motociklas važiuojantis leistinu greičiu, negalėjo sustoti 50 metrų atstumu. Remdamasis viešai prieinamas šaltiniais, advokatas teigia, kad motociklas, kurio stabdymo kelias yra apie 26,5 metrus, turėjo važiuoti ne 50 km/h, o apie 100 km/h. Teismas turėjo įvertinti eismo įvykio schemą visumoje su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir skirti spe­cia­listo tyrimą motociklo greičiui nustatyti. Teismas pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus, priėmė nepa­grįstą ir neteisėtą nutarimą.

Skunde taip pat teigiama, kad V. B. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. V. B. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, kadangi jis ne tik nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir nesuprato savo veiksmų neteisėtumo. Vairuotojas nevengė atsakomybės, nesiekė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, išvengti žalos atlyginimo, ar kitaip neteisėtai elgtis.

Teismas nutarimu nusprendė, kad V. B. turi atlyginti V. Ž. turtinį nuos­tolį. Advokatas skunde pažymi, kad teismo posėdyje joks proceso dalyvis šių išlaidų priteisti neprašė. Teismo nutarime nenurodytas nei faktinis, nei teisinis šio sprendimo pagrindas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsi­liepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo dalyje dėl apelianto kal­tės netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl turtinio nuostolio atlyginimo ir galutinės nuo­baudos apeliantui paskyrimo pakeisti tiksliai taikant įstatymą nekeičiant nuobaudos už sunkesnį iš padarytų pažeidimų.

V. Ž. ir S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimą nepakeistą.

V. B. įgalioto atstovo advokato G. Danėliaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsi­ti­ki­nimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovau­da­ma­sis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grin­džiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir išti­riamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl atsakomybės pagal ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 124² str. 1 d.

Pagal ATPK 127 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nus­tačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei ATPK 127 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitų asmenų nežymaus sveikatos sutrik­dy­mo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teis­mas, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog V. B. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d. Pirmosios instancijos pagrįstai nustatė jog V. B. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 p.), prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti sau­gu, ir nedavė kelio (kliudė) kitiems eismo dalyviams (KET 101 p.), įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, nedavė kelio juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) (KET 102 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad V. B. vairuodamas pa­žeidė KET reikalavimus ir kad būtent dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis, t. y. jo neteisėtas elgesys turėjo įtakos kito eismo dalyvio veiksmams, lėmusiems jo sveikatos sutrikdymą. Šią aplinkybę pir­mo­sios instancijos teismas pagrįstai grindė eismo įvykio vietos schema (b. l. 11); fotonuotraukomis (b. l. 13, 16-18); V. B. paaiškinimu, kad jis automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-04-11 visą dieną šiuo automobiliu važinėjo po miestą; V. Ž. parodymais, jog 2015-04-11, apie 17 val., jis motociklu „Yamaha FJ600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 50 km/h greičiu ir netikėtai iš kiemo teritorijos išvažiavo automobilis „Audi A3“, buvo likęs nedidelis atstumas, todėl jis staigiai stabdė, vengė susidūrimo, todėl guldė motociklą ant kairio šono; nuken­tė­jusiosios S. L. paaiškinimu, kur ji nurodė analogiškas aplinkybes ir automobilio numerį – (duomenys neskelbtini) ir kita bylos medžiaga. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad teismas V. B. kaltę grindė surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Visi šie aptarti įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pa­žeidimo vaizdą.

Nors iš skunde suformuluoto reikalavimo nėra aišku, ar teismo prašoma skirti ekspertizę ar vis dėlto bylą nutraukti, tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė, kad nebuvo nustatytas motociklo grei­tis nepašalina V. B. kaltės. Skundžiamu atveju, būtent jo veiksmai buvo pagrindinė ir tie­sioginė priežastis eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti, būtina asmens kaltei nustatyti. Teis­mas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ekspertą skiria tuo atveju kai rei­kalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą (ATPK 277 str.). Skundžiamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atsisakyti skirti ekspertizę, nes įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Šiuo atveju, objektyvių duomenų, surinktų ir užfiksuotų teisėtomis priemonėmis ir būdais, teismui pakako ir jis, vadovaudamasis operatyvumo principu, padarė faktiniais duomenimis grįstas išvadas, kurias išdėstė savo nutarime ir kurioms pri­ta­ria aukštesnysis teismas. Svarbu pažymėti, kad proceso operatyvumo principas skundžiamu atveju nepaneigė teisingumo principo.

Taip pat atmetami ir skundo argumentai dėl E. K. bei V. B. parodymų vertinimo. Advokatas skunde nurodo, kad minėtų asmenų parodymai išvis nebuvo vertinami, o vėliau teigia, kad teismas nenurodė, kodėl minėtus parodymus atmeta. Nors iš skundo argumentų sunku su­prasti, kokias konkrečias aplinkybes skundžia advokatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pa­žymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė įrodymus ir išna­gri­nėjo visas bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ATPK 127 str. 1 d. apima 124² str. 1 d. ir pagal normų visumos ir dalies konkurencijos taisyklę turi būti taikoma visumos norma – ATPK 127 str. 1 d. Iš minėtų normų turinio akivaizdu, kad šios normos reguliuoja savo esme skirtingas situacijas, kurios bendrų požymių, reikšmingų sprendžiant dėl pažeidimo kvalifikavimo pagal vieną ar kitą ATPK straipsnį neturi. ATPK 127 str. 1 d. dispozicijoje yra aiškiai apibrėžta, kokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį: „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą <...>“. ATPK 124² str. 1 d. taip pat aiškiai apibrėžti veiksmai, pri­pa­žin­tini šios normos pažeidimu: „Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui pa­da­rant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo tai­syklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti<...>“. Nei teorijoje, nei teismų praktikoje šių normų konkurencija nėra įžvelgiama ir skundą nagrinėjantis teis­mas neturi objektyvaus pagrindo minėtas normas vertinti kaip konkuruojančias turinio požiūriu.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su­tin­ka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. B. kaltė padarius šiuos admi­nis­tra­ci­nius teisės pažeidimus, įrodyta. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pir­mo­sios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar šioje dalyje naikinti ginčijamą nutartį.

Dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.

Nors skunde prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 1 d. nutraukti. Pažymėtina, jog , dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 1 d V. B. nebuvo nubaustas, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad bylą prašoma nutraukti ne dėl minėto pažeidimo, tačiau dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., todėl teismas būtent dėl jo ir pasisako.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad V. B. protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, ir po to iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, išvažiavo. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad tokie V. B. veiksmai formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objek­ty­viuosius požymius. Tačiau teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos me­džia­gą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys admi­nis­tracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/­2015, 2AT-57-139/2015).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. nurodė, jog 2015-04-11 visą dieną jis nau­dojosi automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 17 val. jis galėjo važiuoti (duomenys neskelbtini), tačiau nieko nežino apie savo sukeltą avarinę situaciją, kurios metu buvo sužaloti žmonės. Tą dieną jis važinėjo su draugu E. K., minėtą dieną jo vairuojamas automobilis neturėjo jokio kontakto su motociklu. Nukentėjusysis V. Ž. paaiškino, kad kontakto su automobiliu išvengė, nes pa­guldytas motociklas slydo šonu ant asfalto ir greit sustojo. Nukentėjusioji S. L. paaiškino, kad motociklas neatsitrenkė į automobilį. Taigi vertinant V. B. parodymus, matyti, jog jis galėjo nepastebėti eismo įvykio, nes kontakto su motociklu nebuvo, todėl nuvažiavo, ir tokie pa­žeidėjo parodymai bylos medžiaga nepaneigti.

Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad V. B., staiga įvažiuodamas į pa­grin­dinį kelią, nepastebėjo ir nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, todėl apie jį nepranešė nei policijai, nei kitos transporto priemonės savininkui (valdytojui) bei nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja tei­sės aktų reikalavimams, t. y. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Be to, pažymėtina, kad V. B. nevengė atsakomybės – neneigė, kad galėjo būti įvykio vietoje, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, nors ir neigė kitus, aukščiau aptartus pažeidimus, kurie nors ir susiję su šiuo, tačiau sudaro atskiras, savarankiškas pažeidimų sudėtis (ypač subjektyvinės pusės požiūriu). Taigi atsi­žvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išsi­aiškino bylos aplinkybes, reikšmingas ATPK 130 str. 1 d. aprašyto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog V. B. veiksmuose – pasišalinant iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės bū­tinasis požymis – tyčia. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, nutarimo dalis, kurioje V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nai­ki­nama.

Panaikinus šią nutarimo dalį turi būti iš naujo subendrintos nuobaudos, paskirtos už kitus pažeidimus.

Dėl kitų skundo argumentų

Pažeidėjo atstovas taip pat teigia, kad šioje byloje patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas pratęstas nepagrįstai, todėl teismas turėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Atmesdamas šį skundo argumentą teismas pažymi, jog vertinant byloje esančius duomenis, atliktus procesinius veiksmus, jų trukmę ir eiliškumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, ATPK 35 str. 2 d. įtvirtinta galimybe pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą pasinaudota tiksliai taikant įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė materialiosios ar proceso teisių pažeidimo, todėl pagrįstai išnagrinėjo bylą.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad V. B. turi atlyginti V. Ž. turtinį nuostolį – 200 eurų už suteiktas advokato paslaugas. Išlaidas, kurias V. Ž. patyrė apmokėdamas advokatui už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 126), apylinkės teismas, nenuro­dy­da­mas jokių motyvų nepagrįstai prilygino turtinei žalai, patirtai dėl V. B. padarytų pa­žei­di­mų. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų nematyti, jog V. Ž. būtų prašęs at­lyginti tokią turtinę žalą ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu turtinis nuostolis dėl neteisėtų veiksmų (ATPK 37 str.) gali būti priteisiamas tik pateikus jį pagrindžiančius įrodymus. V. Ž. neišreiškė teismui ir prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 str., kuriame numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamos turėtos išlaidos, su­da­riusios dėl prarasto darbo užmokesčio dėl atvykimo organą. ATPK normose nėra numatyta, jog ad­mi­nistracinio proceso dalyviams atlyginamos atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į aptartą, apeliacinis skundas tenkinamas ir dalyje, kurioje prašoma nekompensuoti V. Ž. turėtų išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. įgalioto atstovo advokato G. Danėliaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimo dalį, kuria V. B. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo, nu­ma­ty­to ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda – 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atė­mi­mu 3 metams 4 mėnesiams.

ATPK 127 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 200 Eur bauda;

ATPK 123 str. 5 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 30 Eur bauda;

ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 150 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. ir paskirtas nuobaudas subendrinti sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose, ir V. B. paskirti ga­lutinę nuobaudą – dviejų šimtų eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ke­turiems mėnesiams.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria V. B. įpareigotas atlyginti V. Ž. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) turtinį nuostolį už suteiktas advokato paslaugas.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.