Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2025 m. vasario 27 d., apie 14.45 val., Vilniuje, Metalo g. 2, vairavo automobilį ,,Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2025 m. vasario 27 d. 15.16 val. alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 (patikros sertifikato Nr. 2196653) buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas. Taip M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vakare kartu su draugu išgėrė 0,7 l talpos butelį viskio. Kitą dieną buvo laisvadienis, tačiau prireikė į darbą nuvežti įrankį. Suvokė, kad yra neblaivus, tačiau jautėsi gerai. Vairavo automobilį, važiavo iš namų. Sustabdė policijos pareigūnai, nustatė 1,75 promilės neblaivumą. Gailisi.

Liudytojas, policijos pareigūnas M. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2025 m. vasario 27 d. 14.45 val. Vilniuje, Metalo g. 2, sustabdė automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes patikrinus policijos informacines sistemas pastebėjo, jog automobilio vairuotojas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Automobilį vairavo M. G., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus M. G. bekontakčiu alkoholio detektoriumi užfiksuotas alkoholis. Patikrinus M. G. alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0712 (patikros sertifikato Nr. 2196653) 14.54 val. pirmu pūtimu jam nustatytas 2,05, o 15.16 val. antru pūtimu – 1,75 promilės neblaivumas. M. G. nurodė, kad prieš vieną valandą gėrė alų. M. G. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviu, todėl automobilyje privalėjo būti, bet nebuvo įrengto antialkoholinio variklio užrakto.

Iš specialisto M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame išdėstytos tos pačios aplinkybės, apie kurias jis davė parodymus, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūnų kamerų vaizdo įrašai. Matoma, kaip policijos pareigūnų tarnybinis automobilis privažiuoja ir sustabdo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už vairo sėdi pagyvenęs žilaplaukis vyras su akiniais. Policijos pareigūnas prisistato ir paprašo vyro vairuotojo pažymėjimo. Policijos pareigūnas paklausia, ar automobilyje yra alkoblokas, vyras atsako, kad nėra. Policijos pareigūnas paprašo vyro papūsti į alkoholio kiekio matuoklį ir pateikti asmens dokumentą. Policijos pareigūnas paklausia, ar vartojo alkoholį, vyras atsako, kad vakar vartojo ir pateikia savo asmens dokumentus. Policijos pareigūnas paklausia, ar turi alkobloką, vyras atsako, kad neturi. Alkoholio kiekio matuoklis parodo 2,05 promilės. Policijos pareigūnas paklausia, ar šiandien vartojo alkoholį, vyras atsako, kad to negali būti. Policijos pareigūnas paaiškina, kad po 15 minučių vyras bus patikrintas antrą kartą. Vyras antrą kartą tikrinamas alkoholio kiekio matokliu. Alkoholio kiekio matuoklis parodo 1,75 promilės. Policijos pareigūnas paklausia, prieš kiek laiko vartojo, vyras atsako: „Prieš valandą, alaus“.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 ARKL-0712 kvitų matyti, kad 2025 m. vasario 27 d. M. G. 14.54 val. nustatytas 2,05, o 15.16 val. – 1,75 promilės neblaivumas.

Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0712 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. kovo 11 d.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. vasario 27 d. M. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą M. G. būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. M. G. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą, alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0712 (patikros sertifikato Nr. 2196653) pirmojo tikrinimo 14.54 val. metu jam nustatytas 2,05, o antrojo tikrinimo 15.16 val. – 1,75 promilės neblaivumas. M. G. su tikrinimo rezultatais sutiko.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. kaltė vairavus automobilį, būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis M. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio išvakarėse kartu su draugu išgėrė 0,7 l talpos butelį viskio, kitą dieną suvokė, jog yra neblaivus, vairavo automobilį, jam buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas. Be M. G. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose objektyviai užfiksuota, kaip policijos pareigūnai sustabdo M. G. vairuojamą automobilį ir patikrina jo blaivumą, M. G. pasako, kad alkoholį vartojo vakar ir prieš vieną valandą gėrė alų, ir jų apžiūros protokolas; alkoholio kiekio matuoklio kvitai, pagrindžiantys, kad M. G. nustatytas 1,75 promilės neblaivumas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. M. G. suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, – tai akivaizdu iš jo nurodyto stipriojo alkoholinio gėrimo vartojimo ir pirmojo tikrinimo metu jam nustatyto 2,05 promilės neblaivumo, dėl kurio asmuo objektyviai negali jaustis blaivus, ir norėjo taip veikti, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl iš M. G. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas. Be to, kaltinime nurodytas neteisingas alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo tikrintas M. G. blaivumas, modelio numeris, todėl kaltinimas atitinkamai tikslintinas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (1 dalis); asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 1–3 punktai).

D. G. prašo perduoti M. G. jos atsakomybei pagal laidavimą.

M. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala nebuvo padaryta. M. G. yra aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis CNC staklių operatoriumi, nežiūrint gaunamos pareigūnų valstybinės pensijos, neteistas, per pastaruosius penkerius metus vienuolika kartų baustas administracine tvarka, pagrinde už nusižengimus, susijusius su transportu, būtent – sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, pasak M. G. – parkuojantis prie namų, paskirtas baudas sumokėjo. Išskirtina tai, kad paskutinį kartą administracine tvarka M. G. baustas už tai, jog 2024 m. kovo 31 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,60 promilės neblaivumas ir jam paskirta 830 Eur dydžio bauda, atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. ir uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. Visa tai M. G. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai: nors dauguma administracinių nusižengimų padaryti seniai, 2022–2023 m. laikotarpiu, Kelių eismo taisyklės jais pažeistos nešiurkščiai, o visos paskirtos baudos – sumokėtos, tačiau pažeidimų pakartotinumas ir ypač M. G. patraukimas administracinėn atsakomybėn už analogiško pobūdžio nusižengimą, taip pat vairavimas automobilio, kuriame, kaip jis pats pripažino, privalėjo būti, bet nebuvo įrengto antialkoholinio variklio užrakto, kuris būtų užkirtęs tam kelią, rodo, kad iš ankstesnių administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių M. G. nepasimokė. Vis dėlto, iš M. G. elgesio po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jo sutuoktinės D. G. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, teismas sprendžia, kad nusikalstama veika yra nulemta ne M. G. polinkio nusikalsti ar kitaip elgtis priešingai visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, o neatsakingo elgesio, paskatinto problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, dėl kurių jis turėtų susirūpinti. Aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sunkinančios M. G. atsakomybę, nenustatyta. Tai, kas išdėstyta, leidžia spręsti apie daugiau atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat M. G. padarytas teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

D. G. yra aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, neteista, per pastaruosius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už savavališką vandens telkinių užėmimą, už tai jai paskirtas įspėjimas. Visa tai D. G. asmenybę apibūdina visumoje teigiamai. D. G. ir M. G. yra sutuoktiniai, gyvena kartu, D. G. tarpusavio ryšį apibūdino, kaip tamprų, palaikantį, patikino, kad M. G. įsiklauso jos nuomonės. D. G., viena vertus, išreiškė aiškiai neigiamą požiūrį į M. G. poelgį, kita vertus, akcentavo norą ir pastangas jam padėti, kad tai daugiau nepasikartotų, be kita ko, ragindama gydytis nuo piktnaudžiavimo alkoholiu. Savo ketinimus D. G. patvirtino įsipareigojimu įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų. D. G. yra brandaus amžiaus, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį tam, kad galėtų M. G. daryti teigiamą įtaką. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad D. G. yra verta teismo pasitikėjimo, todėl M. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį D. G. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo, o šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą; atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

D. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo įmokėti 1 000 Eur dydžio užstatą. Teismo vertinimu, stebimas teisei priešingas M. G. elgesys, nors kelio jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir neužkerta, tačiau kelia tam tikrą susirūpinimą, todėl užstatas, kaip papildoma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės garantija ir motyvacinė priemonė M. G. laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, vertinti laiduotojos D. G. ir teismo juo išreikštą pasitikėjimą, yra tikslingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis D. G. darbo užmokestis bruto sudaro 1 448 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai ir į nurodytas D. G. asmenines savybes, kurios nekartojamos, teismas sprendžia, kad šiam tikslui pasiekti D. G. įsipareigoto įmokėti užstato dydis yra pakankamas.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir M. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač duomenis apie jo baustumus administracine tvarka, teismas sprendžia, kad tai reikalauja ir pateisina ilgesnio, vidurkį atitinkančio laidavimo termino nustatymo.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas); turto konfiskavimas (7 punktas).

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis).

Prokurorė prašė M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. M. G. ir jo gynėjas tam neprieštaravo.

Nusikalstamą veiką M. G. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį M. G. vairavo būdamas neblaivus, kai pirmojo tikrinimo metu jam nustatytas artimesnis sunkiam, 2,05 promilės neblaivumo laipsnis, automobiliu važiavo darbo dieną dienos metu judriomis sostinės gatvėmis didelį atstumą, nuo Fabijoniškių iki Naujininkų mikrorajono. Be to, minėta, kad M. G. per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, pagrinde už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, be kita ko, už transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviu, už tai jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nusikalstamą veiką M. G. padarė vairuodamas automobilį, kuriame jo nebuvo. Visa tai sudaro pagrindą M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgdamas į nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir M. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su nagrinėjimo teisme dalyvių siūlomu nustatyti uždraudimo naudotis šia specialia teise terminu.

BK 72 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikoma šio kodekso uždraustos veikos priemonė (2 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis); kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5 dalis).

Prokurorė prašė M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, tuo tarpu M. G. ir jo gynėjas prašė iš M. G. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią 4 940 Eur sumą.

Automobilis, kurį vairavo M. G., laikytinas nusikalstamos veikos priemone – konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso M. G.. Iš gynybos pateiktos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio rinkos vertė su PVM yra 4 940 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis M. G. darbo užmokestis bruto sudaro 1 705 Eur per mėnesį, taip pat jis gauna 496,48 Eur per mėnesį dydžio išmoką. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios rodo, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra nemažesnis, negu rūšinis, taip pat jog M. G. asmenybė nėra apibūdinama išskirtinai teigiamai, turėdamas omenyje ir tai, kad jis yra darbingo amžiaus, dirbantis, teismas nemato priežasčių, dėl kurių automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neteisingas arba neproporcingas. Paminėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktika formuojama ta linkme, jog ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju pagal bendrą taisyklę kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-303/2022; 2K-182-303/2022; 2K-18-719/2022; 2K-112-942/2021; 2K-288-788/2020). Visa tai sudaro pagrindą M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – priverstinį neatlygintinį automobilio paėmimą valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

M. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą su 1 000 Eur dydžio užstatu, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją D. G. per keturiolika dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 1 000 Eur dydžio užstatą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, juridinio asmens kodas 302942160, sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė) Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, Swedbank, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis „M. G. 1-1668-1223/2025“).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo konfiskuoti automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priverstinai neatlygintinai paimant jį valstybės nuosavybėn.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. G. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną jo nuosavybės teisės į automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo.

M. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (teismui kartu su bylos medžiaga neperduotas) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.