- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- N2-8060-328/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06251-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Marius Navickas, Asta Jakštienė
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Eglei Končiūtei, dalyvaujant ieškovei L. P., ieškovės atstovei advokatei Astai Jakštienei, atsakovui A. R., atsakovo atstovui advokatui Mariui Navickui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo sūnaus P. R., gim. 2002-04-20, naudai išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko P. R. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. P.; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui P. R. įsiskolinimą už trejus metus nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 10800,00 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-8). Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė papildomai paaiškino, jog atsakovas su ieškove išsiskyrė 2009 metų birželio mėnesį. Po 2009 m. birželio mėnesio atsakovas vaikui teikė išlaikymą tada, kai ieškovė paprašydavo. Atsakovas skiria vaikui išlaikymą po 200,00 Lt nuo 2010-09-24, kai šalys pasirašė susitarimą. Atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 1200,00 Lt bei papildomai namuose siuva. Ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame bendrabučio tipo bute, buto išlaikymas per mėnesį sudaro 180,00 Lt vasarą, iki 400,00 Lt žiemą.
Atsiliepimas
Atsakovas nustatytu terminu pateikė teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka teikti sūnui 350,00 Lt išlaikymą, kadangi turi pareigą išlaikyti dar vieną savo nepilnametį vaiką, kuriam teismo sprendimu priteistas išlaikymas, o atsakovo pajamos nedaug skiriasi nuo ieškovės gaunamų pajamų. Su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsakovas nesutinka. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškinio motyvus palaikė, patvirtino, jog sutinka su ieškiniu iš dalies, tai yra, sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 350,00 – 400,00 Lt. Po 2009 m. birželio mėnesio atsakovas vaiko išlaikymui duodavo po 300,00 Lt. Prieš pasirašant susitarimą dėl išlaikymo teikimo, atsakovas sumokėjo ieškovei 750,00 Lt, po susitarimo pasirašymo moka 200,00 Lt, po teismo nutarties gavimo moka 300,00 Lt. Atsakovas 3 metus 8 mėnesius gyvena Jungtinėje Karalystėje, per mėnesį uždirba 400,00 svarų, kadangi yra laisvai samdomas darbininkas – vairuotojas. Jungtinėje Karalystėje atsakovas gyvena su šeima, tai yra sugyventine ir jos dviem vaikais, nuomojasi butą už 700 svarų. Atsakovo sugyventinės pajamas sudaro apie 600,00 -700,00 svarų, dar yra gaunamos pašalpos. Valstybė moka 700,00 svarų už buto nuomą, dalį mokesčių, kadangi šeimoje gyvena du nepilnamečiai vaikai. Šalių susitarimo pasirašymo momentu visi vaiko išlaikymo įsiskolinimai buvo padengti. Atsakovas paaiškino, jog 2200,00 Lt suma susidarė per septynis mėnesius iki susitarimo pasirašymo, todėl 750,00 Lt mokėjimas buvo paskutinis mokėjimas iki susitarimo pasirašymo. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Automobilį P. 607 pirko už 4000-5000 Lt, M. S. automobilio vertė yra 700,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė L. P. ir atsakovas A. R. nuo 2000 m. gyveno kartu nesusituokę atsakovui nuosavybės teise priklausančiam bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, planavo tolimesnę ateitį. Šalims 2002-04-20 gimė sūnus P. R. (b. l. 9). Nuo 2010 m. ieškovė su sūnumi apsigyveno atskirai nuo atsakovo ieškovės motinai priklausančiame bendrabučio tipo bute – (duomenys neskelbtini). Šalys 2010-09-24 sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl vaiko išlaikymo dydžio bei dėl išlaikymo įsiskolinimo, minėtas susitarimas galiojo nuo 2010-09-24 iki 2011-09-24 (b. l. 10).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.
Ieškovė nurodė bei pateikė įrodymus, jog nuo 2009-07-17 dirba (duomenys neskelbtini) virėja, ieškovės mėnesines pajamas sudaro apie 1000,00 - 1200,00 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog laisvu nuo darbo metu namuose siuva, už ką gauna papildomų pajamų, be to gauna atsakovo teikiamą 200,00 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 25), ieškovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra (b. l. 29). Kadangi ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena savo mamai priklausančiame bendrabučio tipo vieno kambario bute su sūnumi, paaiškino, jog buto išlaikymas vasaros metu sudaro 180,00 Lt, žiemos metu – 400,00 Lt. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Byloje esanti 2005-04-06 laidavimo sutartis patvirtina, jog ieškovė laidavo už atsakovą ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys Kredito sutarties, pagal kurią atsakovas gavo 112100,00 Lt kreditą, už kurį nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodo, jog gyvena iš gaunamo darbo užmokesčio ir tėvų paramos, be visų išlaidų, ieškovė kas mėnesį patiria po 215,00 Lt išlaidų vaiko gyvybės draudimui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), dvi transporto priemonės – M. S. W., bei P. 607. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog P. automobilį pirko už 4000,00 – 5000,00 Lt, tačiau pinigai buvo jo sugyventinės, o M. S. W. automobilis yra senas, jo vertė apie 700,00 Lt. Atsakovas nurodė, kad jau 3 metus ir 8 mėnesius gyvena Jungtinėje Karalystėje su sugyventine ir jos dviem nepilnamečiais vaikais, nuomojasi butą. Kadangi kartu gyvena du nepilnamečiai vaikai, būsto nuomos ir mokesčių išlaidas kompensuoja valstybė. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas yra laisvai samdomas darbuotojas – vairuotojas, todėl jo pajamas vidutiniškai sudaro 400,00 svarų per mėnesį. Jo sugyventinės pajamas sudaro apie 600,00 – 7000,00 svarų bei gauna valstybės pašalpą. Pagal 2004-04-06 kredito sutartį atsakovas kiekvieną mėnesį moka bankui kredito įmokas. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, jog turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – V. R., gim. 1999-04-14, kurios išlaikymui 1999-07-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu priteistas išlaikymas. Įrodymų, pagrindžiančių išlaidas atsakovo nepilnametei dukrai išlaikyti nepateikta, taip pat nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys atsakovo išlaidas kitiems poreikiams tenkinti, išskyrus įrodymus, jog atsakovas moka kreditą bankui. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų ar kitokių specialių poreikių. Taip pat nėra jokių įrodymų, jog dėjo pastangas įgyti geriau apmokamą darbą.
Nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė pateikė teismui detalizuotą sūnaus poreikių pažymą, iš kurios matyti, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį ieškovė skiria 1000,00 Lt. rodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius byloje ieškovė nepateikė, todėl atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, turimas išlaidas būstui išlaikyti, ieškovės nurodyta pinigų suma, kurią skiria sūnui išlaikyti, vertintina kritiškai, kadangi ieškovės pajamos tik 1200,00 Lt. Ieškovė taip pat pateikė teismui pažymas, jog nepilnametis sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) 6A klasėje, berniukas nuo 2013-03-01 lanko regbio treniruotes, kurios kainuoja 30,00 Lt per mėnesį, ieškovė pirko sportinę avalynę bei aprangą, apmokėjo keliones į varžybas (b. l. 57-59). Medicinos įstaigos išduotoje pažymoje matyti, jog berniukas turi sveikatos problemų dėl širdies akių ir stuburo. Tačiau įrodymų, jog dėl turimų sveikatos sutrikimų, nepilnamečiam vaikui būtini specialūs gydymo metodai, konkretūs vaistai, ar kad vaikas turi specialių sveikatos poreikių, dėl kurių patiriamos papildomos išlaidos byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, jog vaikas nuolatos auga, didėja ir jo poreikiai. Šiuo metu berniukas yra 12 metų amžiaus, tačiau įvertinus aplinkybę, jog nepilnametis vaikas yra paauglys, poreikiai dar labiau padidėja.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2013-01-01 minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1000,00 Lt Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių pažymoje nurodyta, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1000,00 Lt. Byloje esančios pažymos pagrindžia vaikui tenkančias išlaidas dėl lankomo regbio būrelio, mokamo gyvybės draudimo, tačiau kitiems vaiko poreikiams patenkinti išleidžiamos pinigų sumos nėra pagrįstos. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino aplinkybę, jog atsakovas teikia vaikui išlaikymą po 200,00 Lt pagal tarp šalių sudarytą 2010-09-24 susitarimą. Atsakovas pripažino, jog 200,00 Lt išlaikymas yra per mažas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, tačiau dėl finansinės padėties negali teikti didesnio nei 350,00 Lt išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems tinkamai atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas sutinka teikti sūnui po 350,00 Lt – 400,00 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, į tai, jog atsakovo pajamos nėra reguliarios, bei į tai, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, jog ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo sumos padidinimo, nors atsakovas geranoriškai sutiktų išlaikymo sumą padidinti, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus P. R., gim. 2002-04-20, išlaikymui 500,00 Lt tenkintinas iš dalies – iš atsakovo A. R. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2014-05-22 iki vaiko pilnametystės. Teismo nuomone, 450,00 Lt išlaikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai, juo labiau, įvertinus tai, jog teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovė niekada nereikalavo atsakovo padidinti išlaikymo sūnui, o byloje esantys ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina atsakovo žodžius, jog atsakovas, paprašytas ieškovės, geranoriškai pervesdavo į ieškovės sąskaitą ne tik 200,00 Lt sumas, bet ir didesnes (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. P. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 10800,00 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2011-05-21 iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai). Pažymėtina, kad šalių vaikas gimė ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, teismo posėdžio metu šalys paaiškino, jog atskirai pradėjo gyventi nuo 2009 metų birželio mėnesio. Byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė sūnaus išlaikymui yra gavusi po 300,00 Lt už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. Byloje yra pateiktas raštelis, iš kurio matyti, jog ieškovė gavo iš atsakovo 2200,00 Lt. Kaip teismo pasėdžio aiškino atsakovas, 2200,00 Lt pinigų suma buvo sumokėta ieškovei už sūnaus išlaikymą dar iki 2010-09-24 šalių susitarimo. Šalys 2010-09-24 pasirašė susitarimą, kurį iniciavo atsakovas, jame nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja teikti sūnui P. R. išlaikymą po 200,00 Lt. Iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas kiekvieną mėnesį pervesdavo į ieškovės sąskaitą sutartą sumą nuo 210-09-24 iki 2014-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria priteistas laikinas 300,00 Lt išlaikymas. Gavęs 2014-05-23 nutartį, atsakovas teikė sūnui 300,00 Lt išlaikymą. Teismo posėdžio metu tarp šalių kilo ginčas dėl 2010-09-24 susitarimo teksto prasmės. Ieškovė teigia, jog minėtu susitarimu atsakovas įsipareigojo padengti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-02 iki 2010-08-30. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog prieš pasirašant 2010-09-24 susitarimą, davė ieškovei grynais pinigais 750,00 Lt, kaip išlaikymo įsiskolinimą iki susitarimo pasirašymo dienos, todėl 2010-09-24 dienai atsakovas neturėjo jokio išlaikymo įsiskolinimo, todėl susitarime nurodė, jog padengtas įsiskolinimas nuo 2010-02 iki 2010-08-30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įvertinus tą aplinkybę, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas vykdo susitarimą, ieškovė neginčija to, jog yra gavusi iš atsakovo 300,00 Lt, 2200,00 Lt sumas, be to atsižvelgiant į tai, jog atsakovas kartais pervesdavo vaiko išlaikymui ir didesnes sumas, darytina išvada, jog atsakovas yra sąžiningas, vykdo pareigą teikti vaikui išlaikymą, todėl pagrįstai tikėtina, jog, jei susitarimu atsakovas būtų įsipareigojęs susimokėti išlaikymo įsiskolinimą, savo įsipareigojimą būtų atlikęs. Pažymėtina, jog ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-05-21 iki 2014-05-22, tai yra už tą laikotarpį kai tarp šalių sudaryto susitarimo pagrindu, atsakovas mokėjo 200,00 Lt išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas tinkamai vykdė abiejų šalių susitarimą mokėti 200,00 Lt išlaikymą, ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl susitarimo pakeitimo, išlaikymo sumos padidinimo, teismas daro išvadą, jog išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs, todėl ieškovės reikalavimas, kaip nepagrįstas, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie turėtas 15,00 Lt išlaidas už išrašą iš VĮ Registrų centras“, 30,20 Lt išlaidas už išrašą iš VĮ „Regitra“. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie 2000,00 Lt išlaidas advokato pagalbai. Patenkinus 45 procentus ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteistina 20,34 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, o iš ieškovės atsakovui priteistina 1100,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistina 73,00 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus P. R., gim. 2002-04-20, išlaikymui po 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-05-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus P. R., gim. 2014-04-20, išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo A. R. 73,00 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo A. R. 20,34 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. P..
Priteisti iš ieškovės L. P. 1100,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. R..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.