Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-189-513/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-12
Bylos Nr.: 2A-189-513/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06251-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas: L. P.
Atsakovas: A. R.

Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-189-513/2015

Teisėja Dalė Žukauskienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06251-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.2; 78.2.1; 99.3; 121.14; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. kovo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus P. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už trejus metus nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 10 800 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovas su ieškove išsiskyrė 2009 m. birželio mėnesį. Po 2009 m. birželio mėnesio atsakovas vaikui teikė išlaikymą tada, kai ieškovė paprašydavo. Atsakovas skiria vaikui išlaikymą po 200 Lt nuo 2010-09-24, kai šalys pasirašė susitarimą. Atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 1 200 Lt ir papildomai namuose siuva. Ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame bendrabučio tipo bute, buto išlaikymas per mėnesį sudaro 180 Lt vasarą, iki 400 Lt žiemą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko teikti sūnui 350 Lt išlaikymą, kadangi turi pareigą išlaikyti dar vieną savo nepilnametį vaiką, kuriam teismo sprendimu priteistas išlaikymas, o atsakovo pajamos nedaug skiriasi nuo ieškovės gaunamų pajamų. Su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nesutiko. Argumentavo, jog sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 350–400 Lt. Po 2009 m. birželio mėnesio atsakovas vaiko išlaikymui duodavo po 300 Lt. Prieš pasirašant susitarimą dėl išlaikymo teikimo, atsakovas sumokėjo ieškovei 750 Lt, po susitarimo pasirašymo moka po 200 Lt, po teismo nutarties gavimo moka 300 Lt. Atsakovas 3 metus 8 mėnesius gyvena Jungtinėje Karalystėje, per mėnesį uždirba 400 svarų, yra laisvai samdomas darbininkas – vairuotojas. Jungtinėje Karalystėje gyvena su šeima – sugyventine ir jos dviem vaikais, nuomojasi butą už 700 svarų. Atsakovo sugyventinės pajamas sudaro apie 600–700 svarų, dar gauna pašalpas. Valstybė moka 700 svarų už buto nuomą, dalį mokesčių, kadangi šeimoje gyvena du nepilnamečiai vaikai. Šalių susitarimo pasirašymo metu visi vaiko išlaikymo įsiskolinimai buvo padengti. Paaiškino, jog 2 200 Lt suma susidarė per septynis mėnesius iki susitarimo pasirašymo, todėl 750 Lt mokėjimas buvo paskutinis mokėjimas iki susitarimo pasirašymo. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Automobilį „Peugeot 607“ pirko už 4 000–5 000 Lt, „Mitsubishi Space“ automobilio vertė yra 700 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus P. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-05-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės. Priteisė iš atsakovo 73 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą, 20,34 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Priteisė iš ieškovės 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad šalys nuo 2000 m. gyveno kartu nesusituokusios atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, planavo tolesnę ateitį. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. R.. Nuo 2010 m. ieškovė su sūnumi apsigyveno atskirai nuo atsakovo ieškovės motinai priklausančiame bendrabučio tipo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys 2010-09-24 sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl vaiko išlaikymo dydžio bei dėl išlaikymo įsiskolinimo, šis susitarimas galiojo nuo 2010-09-24 iki 2011-09-24. Motyvavo, jog sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis, tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama, ar jį teikdami tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Įvertinęs šalių gaunamas pajamas, turtą, įsipareigojimus, aplinkybę, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai išlaikymas priteistas 1999-07-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu, tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų ar kitokių specialiųjų poreikių, jog jis dėjo pastangas įgyti geriau apmokamą darbą, taip pat nėra įrodymų, jog dėl vaiko turimų sveikatos sutrikimų (dėl širdies, akių ir stuburo) jam būtini specialūs gydymo metodai, konkretūs vaistai ar, kad vaikas turi specialiųjų sveikatos poreikių, dėl kurių patiriamos papildomos išlaidos, atsižvelgdamas į tai, jog vaikas yra 12 metų amžiaus, yra paauglys ir poreikiai didėja, į tai, jog ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo sumos padidinimo, nors atsakovas geranoriškai sutiktų išlaikymo sumą padidinti, sprendė, jog byloje esančios pažymos pagrindžia vaikui tenkančias išlaidas dėl lankomo regbio būrelio, mokamo gyvybės draudimo, tačiau kitiems vaiko poreikiams patenkinti išleidžiamos pinigų sumos nėra pagrįstos, ir ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat argumentavo, jog byloje esantys ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina atsakovo žodžius, jog atsakovas, paprašytas ieškovės, geranoriškai pervesdavo į ieškovės sąskaitą ne tik 200 Lt sumas, bet ir didesnes (CK 3.190 str., 3.192 str. 2 d., 3.208 str., CPK 268 str. 5 d.).

Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 800 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2011-05-21 iki ieškinio padavimo teismui dienos teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog atsakovas tinkamai vykdė šalių susitarimą mokėti 200 Lt išlaikymą vaikui, ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl susitarimo pakeitimo, išlaikymo sumos padidinimo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas vykdo susitarimą, ieškovė neginčija, jog yra gavusi iš atsakovo 300 Lt, 2 200 Lt sumas, be to, atsakovas kartais pervesdavo vaiko išlaikymui ir didesnes sumas, taigi yra sąžiningas, vykdo pareigą teikti vaikui išlaikymą ir pagrįstai tikėtina, jog, jei susitarimu atsakovas būtų įsipareigojęs susimokėti išlaikymo įsiskolinimą, savo įsipareigojimą būtų įvykdęs. Pažymėjo, jog ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-05-21 iki 2014-05-22, t. y. už tą laikotarpį, kai tarp šalių sudaryto susitarimo pagrindu atsakovas mokėjo 200 Lt išlaikymą. Įvertinęs šalių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, aplinkybę, jog tenkinta 45 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteisė 20,34 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, o iš ieškovės atsakovui – 1 100 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo: nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-05-22 iki 2014-09-30 ir po 518 Lt (150 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-10-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti ieškovę; nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-05-22), iš viso – 10 800 Lt; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovui. Argumentuoja, jog teismo vaiko išlaikymui priteista 450 Lt per mėnesį suma yra nepagrįstai mažo dydžio. Teismas neatsižvelgė į minimalaus išlaikymo dydžio klausimu suformuotą Lietuvos teismų praktiką ir į tai, jog nuo 2014-10-01 įsigaliojusio Vyriausybės 2014-09-24 nutarimo Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 p. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1 035 Lt. Teismas neįvertino, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl atsakovas privalo didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, be to, teismas iš dalies nepagrįstiems duomenims apie atsakovo turtinę padėtį suteikė nepagrįstą pranašumą prieš vaiko teisę gauti bent minimalų išlaikymą – po 500 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Pažymi, kad dėl prisiimto laidavimo ieškovė negali lizingo ar kitu išsimokėjimo būdu nupirkti vaikui kompiuterį, o iš gaunamos algos iškart sumokėti visą sumą neturi galimybės. Nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra, ji su sūnumi gyvena savo mamai priklausančiame bendrabučio tipo kambaryje. Tuo tarpu atsakovo vardu yra registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas – 2-ų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo pirktas už 112 100 Lt būsto kreditą, turi du automobilius – „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. gamybos, „Mitsubishi Space Wagon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos. Atsakovas gyvena Anglijoje, taigi, minėto buto nenaudoja, ir į bylą nepateikta duomenų apie šio buto nuomą. Teismo nurodyti šalių gaunamų pajamų dydžiai taip pat sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas privalėjo vertinti, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, darbo patirtį, profesines galimybes pajamas, iš kurių galėtų būti teikiamas 500 Lt išlaikymas nepilnamečiam vaikui, tačiau to nepadarė. Mokėdamas minėto būsto kreditą, atsakovas kas mėnesį dalimis sumoka ir buto kainą, kurio nuosavybės teisė priklauso jam, o ne nepilnamečiam vaikui, todėl teismui nebuvo pagrindo atsižvelgti į atsakovo išlaidas kredito įmokoms mokėti. Duomenys apie geresnę atsakovo turtinę padėtį sudarė pagrindą teismui nukrypti nuo tėvų pareigos lygiomis dalimis dalyvauti vaiko išlaikymo prievolėje ir priteisti ne 450, o 500 Lt išlaikymą vaikui. Teismas pažeidė materialinės teisės normas ir išlaikymo dydžio klausimu suformuotą Lietuvos teismų praktiką. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metų MMA buvo 1 000 Lt, teismo sprendimo priėmimo metu – 1 035 Lt. Teismas, neatsižvelgė į tai, kad 12 metų amžiaus vaiko poreikiai ateityje neišvengiamai augs, taip pat dėl infliacijos auga maisto produktų, rūbų, batų, vaistų, kitų reikmenų kainos, be visų kitų išlaidų, ieškovė kas mėnesį patiria po 215 Lt išlaidų vaiko gyvybės draudimui, moka už sūnaus regbio treniruotes, todėl minimali atsakovo finansinė parama vaiko išlaikymui yra būtina. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), 6-oje klasėje, profesionaliai sportuoja – nuo 2013-03-01 (duomenys neskelbtini) lanko regbio sporto užsiėmimus už 30 Lt mėnesinį mokestį, važiuoja į varžybas, draugiškus turnyrus, keliones, užsiėmimui šia sporto rūšimi vaikui reikia pirkti specialią sporto aprangą, avalynę, priemones ir įrangą, taip pat sportininkams skirtus maisto papildus ir vitaminus. Įvertinus 2010-09-24 šalių susitarimu iki 2011-09-24 nustatyto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį – po 200 Lt/mėn., kuris, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį ir teismų praktikoje galiojantį orientacinį vaiko išlaikymo dydį, buvo nepagrįstai mažo dydžio, taip pat į tai, kad atsakovas iš sutarto nepagrįstai mažo dydžio vaiko 1 400 Lt sumos išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2010-09-24 sumokėjo tik 500 Lt, ir į tai, kad 2010-09-24 šalių susitarimo galiojimas nustatytas tik 1 metams (iki 2011-09-24), taip pat į augančio nepilnamečio vaiko poreikius, kuriam (duomenys neskelbtini) buvo 9 metai, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, jį skaičiuojant iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2011-05-21, iki 2014-05-22 po 500 Lt, iš viso – 10 800 Lt dydžio, kuris nustatytas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki 2014-05-22 kas mėnesį mokėjo po 200 Lt vaiko išlaikymo (500 Lt – 200 Lt = 300 Lt; 300 Lt x 36 mėn. = 10 800 Lt). Teismo sprendime nurodyti 2 200 Lt, 300 Lt mokėjimai ieškovei grynaisiais pinigais, patvirtinti rašytiniais pakvitavimais, buvo atlikti iki 2011-05-21 ir į ieškiniu reikalaujamą išlaikymo įsiskolinimą neįėjo, todėl teismas be pagrindo atsižvelgė į šiuos mokėjimus, kaip tariamai paneigiančius išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-05-21 iki 2014-05-22. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ne tik prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams (2010-09-24 rašytiniam susitarimui, ieškovės banko sąskaitos išrašams, rašytiniams pakvitavimams), bet ir grindžiamas niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Ieškovės elgesys viso proceso metu buvo sąžiningas, ji nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nevilkino teisminio proceso, sąžiningai atliko visas procesines pareigas. Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovės mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro tik 1 000–1 200 Lt, šios pajamos yra vienintelės jos pajamos, ji viena augina vaiką, atsakovas tik minimaliai (450 Lt) prisideda prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovė objektyviai neturi lėšų atlyginti iš jos priteistą 1 100 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą ir šias išlaidas privalės apmokėti vaiko išlaikymui skirtais pinigais. Byla nėra didelės apimties, sudėtinga ar reikalaujanti specialių žinių, nebuvo daug ir ilgų teismo posėdžių (vyko tik 2 teismo posėdžiai). Teisinė pagalba ieškovei teisme buvo teikiama neatlygintinai, vadovaujantis geros kaimynystės principais, advokatės A. J., jos gera valia, taip padedant šalia gyvenančiai ieškovei.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir skundžiamą teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Apeliantės argumentus, jog teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius, priteisė nepagrįstai mažo dydžio išlaikymą, vertina kaip nepagrįstus. Pažymi, kad ieškovė kreditinių įsipareigojimų už būstą neturi ir pati pripažįsta, kad įsiskolinimų bankui pagal kredito sutartį atsakovas neturi, todėl ieškovės argumentas dėl laidavimo sutarties pagrindu jai tenkančios finansinės naštos atmestinas. Teismas, vadovaudamasis CK 3.199 str., tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, t. y. įvertino ne tik gaunamas pajamas, bet ir visą atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Ieškovė, teigianti, kad ieškovas neva nuomoja nurodytą nekilnojamąjį turtą (butą), privalėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismui negalima pateikti naujų įrodymų ir aplinkybių, kurios nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad tokio argumento ieškovė neteikė bylos nagrinėjimo teisme metu, nes ieškovei žinoma apie tai, kad bute gyvena neturintys savo būsto atsakovo šeimos nariai (sesuo). Atsakovas byloje pateikė oficialią darbo pažymą, kurioje nurodytas jo gaunamas darbo užmokestis. Pažymi, kad tai yra vidutinis atsakovo gaunamas darbo užmokestis. Atsakovas ir bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, jog negauna nuolatinio darbo užmokesčio, o yra laisvai samdomas (pakaitinis) darbuotojas, todėl ginčyti atsakovo teismui pateiktą oficialiame dokumente nurodytą vidutinį jo darbo užmokestį vien tik vidutinio valandinio darbo užmokesčio statistika nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Ieškovė, teigianti, kad atsakovas gauna neva didesnį darbo užmokestį, nei nurodyta pateiktoje pažymoje, privalėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi įrodinėjimo pareiga dėl turtinės padėties tenka abiem tėvams, neaišku, kokie veiksniai kliudo ieškovei pagerinti savo turtinę padėtį. Nė vieno iš vaikų poreikiai negali būti mažiau svarbūs ir netoleruotina situacija, kad vieno vaiko interesai tenkinami kito vaiko sąskaita. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai atsižvelgė į faktą, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną savo nepilnametį vaiką – V. R., kuriai išlaikymas priteistas 1999-07-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu. Šalių finansinė padėtis yra panaši: ieškovė uždirba apie 1 200 Lt per mėnesį, nemoka jokių kredito įmokų, neturi kitų išlaikytinių, gauna papildomų pajamų iš tėvų ir siuvimo (šių pajamų nedetalizuoja), atsakovas – uždirba apie 1 750 Lt per mėnesį, moka po 223,55 Lt kredito įmokų kas mėnesį bei turi papildomai išlaikyti kitą savo nepilnametį vaiką – V. R.. Šias aplinkybes teismas tinkamai įvertino ir šalių turtinę padėtį pagrįstai laikė panašia. Ieškovės atlikti išlaikymo skaičiavimai (vaikui per mėnesį reikalinga 1 000 Lt suma) vertintini kritiškai, nes vien ieškovės pajamos, atskaičiavus mokesčius, yra 1 000–1 200 Lt/mėn. Be to, vien vertinant vaiko P. R. lankomo sportinio būrelio specifiką – regbis yra kontaktinė sporto šaka, reikalaujanti fizinės jėgos ir ištvermės, matyti, kad jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių vaikui būtų reikalinga taikyti kokius nors ypatingus gydymo metodus, jis neturi. Kitų vaiko poreikiams išleidžiamų pinigų sumų ieškovė teismui nepateikė ir nepagrindė. Remiasi kasacinio teismo praktika ir teigia, jog vaikui priteistas išlaikymas šalims neįgyja res judicata galios, todėl ieškovės argumentas, jog atsižvelgiant į galimas ateityje didėsiančias išlaidas vaiko išlaikymui, šį galimą išlaikymo padidėjimą reikėtų priteisti dabar, yra atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, priteisdamas 450 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nepilnamečio P. R. išlaikymui, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, išsaugojo protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Atsakovas kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pagal šalių 2010-09-24 susitarimą mokėjo sutartą 200 Lt išlaikymo sumą vaikui, kartais pervesdamas ir didesnio dydžio išlaikymo sumas. Nors susitarime buvo nurodyta, jog jis galioja tik iki 2011-09-24, tačiau, kaip pripažįsta ir pati ieškovė, atsakovas, ir pasibaigus šalių pasirašytam susitarimui, toliau kiekvieną mėnesį į atsakovės sąskaitą pervesdavo mažiausiai po 200 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovė su tokiu teikiamu išlaikymu sutiko ir tam neprieštaravo. Ieškovė pripažįsta, kad iki 2014-05-22 atsakovas nuolatos, be pertraukų, teikė 200 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir tai patvirtina ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas. Taigi atsakovo teikiamas išlaikymas šalių vaikui niekada nenutrūko, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra visiškai nepagrįstas ir pagrįstai teismo atmestas. Bylinėjimosi išlaidas teismas šalims paskirstė teisingai. Teigia, kad apeliantė nurodydama neatitinkančias tikrovės faktines bylos aplinkybes, nutylėdama ir iškraipydama realius tarp šalių buvusius bei rašytiniais susitarimais įtvirtintus teisinius santykius, elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu ir, kaip teisingai nurodo apeliantė, nuo 2014-10-01 yra 1 035 Lt (300 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus yra tik orientacinis, nes kiekvienos konkrečios ginčo situacijos aplinkybės objektyviai skiriasi ir (ar) gali skirtis, todėl šio kriterijaus suabsoliutinti ir (ar) suteikti išskirtinę teisinę reikšmę ir pan. nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos dydžio taikymo atmestini kaip faktiškai nepagrįsti.

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, aplinkybę, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką (b. l. 20–22, 23–24, 25, 26, 29, 30, 33–52, 88–88, 90), ir padarė teisingą išvadą, jog priteistinas 450 Lt išlaikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek šalių turtinei padėčiai, kuri iš esmės yra panaši, juo labiau kad ieškovė niekada nereikalavo atsakovo padidinti išlaikymą sūnui, o atsakovas geranoriškai pervesdavo į ieškovės sąskaitą ne tik pagal minėtą šalių susitarimą sutartą 200 Lt sumą, skirtą vaikui išlaikyti, bet ir didesnes vaikui išlaikyti skirtas sumas (b. l. 11–13, 14–19).

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir (ar) neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikių mastą ir pan. Šiuo metu atsakovo gaunamas darbo užmokestis, sveikatos būklė, šeiminė padėtis, teismo vertinimu, yra pakankami atsakovui teikti savo nepilnamečiam sūnui 450 Lt išlaikymą per mėnesį, o kartu šalių teikiamas išlaikymas sūnui šiuo metu yra objektyviai pakankamas ir užtikrina jo poreikius. Duomenų, jog vaikui šiuo metu ar anksčiau buvo reikalingos papildomos ir (ar) būtinos išlaidos kitiems (specialiesiems) vaiko poreikiams ir pan., byloje nenustatyta.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui (ne) priteisimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieškovė byloje neginčija gavusi iš atsakovo ir 300 Lt, ir 2 200 Lt sumas, jog atsakovas be minėtos sutartos 200 Lt išlaikymo sumos pervesdavo apeliantei vaiko išlaikymui ir didesnes sumas, ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 11–13, 14–19, 82, 94), jog ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl šalių susitarimo pakeitimo ir (ar) išlaikymo sumos padidinimo, ir pagrįsta vertina teismo išvadą, jog atsakovas ginčo situacijoje elgėsi sąžiningai, vykdė bei vykdo pareigą teikti vaikui išlaikymą, todėl ginčo išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas šalims. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo, priimant sprendimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas per se nėra sprendimas dėl ginčo šalių (ar kurios nors iš jų) dalyko (reikalavimų) iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas privalo išspręsti remdamasis byloje pateiktais šias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (užskaitos) atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti apeliantės argumentai kaip teisiškai nereikšmingi papildomai neanalizuotini.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą.

CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p., iš ieškovės atsakovui priteistina 289,62 Eur (1 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui M. N. 2014-11-10 sumokėta pinigų suma (b. l. 127, 128).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. R. iš ieškovės L. P. 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėVirginija Nijolė Griškevičienė