Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Aleno Piesliako ir Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Pabradės sen., Švenčionių r. sav., netekėjusi, vaiko priežiūros atostogose, iki tol dirbo, neteista, kaltinama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2019 m. sausio 5 d., apie 02.00 val., savo namuose, Švenčionių r., Pabradės sen., Pabradės m., (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, vieną kartą peiliu sudavė savo sugyventiniui R. L. į kaklo dešinę pusę, padarė jam durtinį pjautinį kiauryminį kaklo sužalojimą su antgerklio, kairės bendrosios miego ir kairės išorinės Jungo venų sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į kvėpavimo takus, išoriniu nukraujavimu ir nuo patirtų sužalojimų R. L. įvykio vietoje mirė.

Šiais savo veiksmais O. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Apklausta teisme O. B. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. sausio 4 dienos vakare, apie 23 val., jos sugyventinis R. L. grįžo namo girtas ir kėlė skandalą. Jis kabinėjosi prie jos, tyčiojosi, šaukė ant sūnaus. Jis visada taip elgdavosi, kai buvo girtas, tai kažkas ne vietoje guli, tai kažkas ne taip padarė. Ji ir vaikai stengėsi jį nuraminti. R. L. pradėjo kabinėtis prie sūnaus E. L., ar šis paruošė pamokas, nors kita diena buvo išeiginė. Ji pasakė jam, kad ryt išeiginė ir namų darbus sūnus padarys vėliau. Paskui kabinėjosi prie jos. Vėliau ji nuėjo į virtuvę, o R. L. kaip ir nusiramino, bet vėl pradėjo eiti paskui ją, vis kažkas buvo negerai. Ji neiškentėjo ir pasakė, kad jeigu jo meilužė geresnė nei ji, kad eitų pas ją. Jis jai pasakė, kad apsisuks ir išeis, dėl to ji labai supyko. Jis pabuvo virtuvėje ir nuėjo į sūnaus E. L. lovą miegoti. Ji atsigulė su sūnumi. Negalėjo užmigti ir kažkuriuo metu prisiminė, kad kai R. L. grįžo namo jis atsinešė degtinės. Kai visi užmigo ji nuėjo į virtuvę, paėmė degtinę ir pradėjo gerti. Išgėrė gal 4-5 100 g. talpos stikliukus. Buvo šiek tiek apsvaigusi, bet labiau buvo daug verkusi ir susinervinusi. Pradėjo prisiminti patirtus įvykius, per visus 13 metų daug visko išgyveno, iškentėjo, labai pergyveno dėl vaikų. R. L. kai išgerdavo buvo agresyvus, tačiau išsiblaivęs nusiramindavo.

Įvykio dieną apie 1 val. nakties, kai stovėjo prie stalo šalia buvo spintelė, kurioje gulėjo virtuviniai įrankiai. Ji paėmė virtuvinį peilį, kuriuo pjaunama duona ir įbėgusi į kambarį pribėgo prie R. L. ir dešine ranka iš šono įsmeigė peilį jam į kaklą. Matė, į kurią vietą dūrė. Buvo įsitikinus, kad R. L. miega, nes buvo girtas. R. L. neatsibudo, jis pradėjo dusti, pasipylė kraujas, ji staigiai išėmė peilį ir išmetė. Tuomet nubėgusi paskambino seseriai T. A. ir paprašė, kad ši ateitų. Ji gyvena tame pačiame name už sienos. Ji pasakė, kad nužudė R. L.. Sesuo iškvietė policiją.

Kai R. L. buvo girtas ir kabinėjosi prie jos, sūnus ją užstodavo, todėl R. L. vieną kartą sudavė jam ir už tai sėdėjo kalėjime. Ne kartą sėdėjo kalėjime už jos sumušimą, daug kartų kvietė policiją. R. L. jai išmušė dantis, ją peiliu sužalojo, grasino, kad ją nužudys. Kai paskutinį kartą sėdėjo kalėjime, pagrasino, kad jeigu dar kartą kvies policiją, ją nužudys.

Savo parodymus O. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 157-162).

Apklausta teisme nukentėjusioji G. L. paaiškino, kad jos sūnus R. L. trylika metu gyvena su O. B., jie turi du vaikus. Jie gyveno taikiai, tačiau kai gėrė alkoholį, tarp jų būdavo barniai. 2019 m. sausio 4 d. R. L. buvo pas ją, o apie 18 val. išėjo namo. 2019 m. sausio 5 d., apie 01 val. 30 min., jai paskambino O. B. ir pasakė, kad nužudė R. L.. Ji ir jos vyras D. L. nuvažiavo prie O. B. namų. Kai atvažiavo prie namo, pamatė policijos pareigūnus, kurie jų į namą neįleido. Civilinį ieškinį palaiko, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią patyrė dėl sūnaus laidotuvių.

2019 m. sausio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 40/2019 (01) nurodyta, kad R. L. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio, kiauryminio kaklo sužalojimo su antgerklio, kairės bendrosios miego ir kairės išorinės Jungo venos sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į kvėpavimo takus, išoriniu nukraujavimu. R. L. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2019-01-08, 08:30 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. Ištyrus R. L. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti mechaniniu poveikiu: durtinis pjautinis, kiaurinis kaklo sužalojimas su antgerklio, kairės bendrosios miego ir kairės išorinės Jungo venos sužalojimais. Šis sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tai galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, duriant į kaklo dešinį paviršių iš dešinės į kairę, nežymiai iš viršaus žemyn ir iš priekio į nugarą, iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl bendrosios miego ir išorinės Jungo venos sužalojimų. Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs l,39 prom. etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 2,l3 prom. etilo alkoholio radimu lavono šlapime. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktų, šis tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas. Odos randas kaktoje susidarė daugiau, kaip prieš mėnesį sugijus žaizdai, tokio pobūdžio žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. R. L. lavono kraujyje rasta l,39 prom. etilo alkoholio, šlapime rasta 2,13 prom. etilo alkoholio, tai atitinka lengva girtumo laipsnį. Po kaklo sužalojimo nukentėjusiajam prasidėjo kraujavimas iš kaklo sužalojimų, kraujas pateko ir į kvėpavimo takus, iki kelių - keliolikos minučių laikotarpyje nukentėjusysis prarado sąmonę ir netrukus mirė. Kol prarado sąmonę, nukentėjusysis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, pvz.: judėti, gintis šaukti. Nukentėjusiojo kaklas galėjo būti sužalotas esant jam bet kokioje padėtyje, kai neuždengta kaklo dešinė pusė. Įrankio identifikacijai tinkanti medžiaga paimta ir perduota į VTMT Medicinos kriminalistikos laboratoriją, kur bus ištirta pateikus galimą sužalojimus padariusi įrankį. Nustatyti kokia jėga buvo padaryti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nėra galimybės, nes tam nėra metodikų (t. 1, b. l. 57-63).

2019 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 100/2019 (01) nurodyta, kad O. B. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nugaros kairėje pusėje ir poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje bei dešinės blauzdos viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. O. B. kūno sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu. Nustatyti sužalojimų seką nėra galimybės, dėl aukščiau nurodytos priežasties. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant smūgį, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose, nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusio įrankio formą, dydį (t. 1, b. l.194).

Priimdamas sprendimą teismas remiasi kaltinamosios parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs ir vienodi, nekeliantys teismui abejonių. Juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas remiasi ir nukentėjusiosios parodymais, taip pat rašytiniais byloje esančiais įrodymais, kurie gauti nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

O. B. yra kaltinama dūriu peiliu nužudžiusi R. L.. Ištyrus byloje esančius įrodymus toks kaltinimas patvirtintas. Apklausta teisme O. B. prisipažino nužudžiusi R. L. ir paaiškino, kad paėmusi peilį dūrė juo miegančiam R. L. į kaklą. Savo parodymus O. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Specialisto išvada nustatyta, kad R. L. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio, kiauryminio kaklo sužalojimo su antgerklio, kairės bendrosios miego ir kairės išorinės Jungo venos sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į kvėpavimo takus, išoriniu nukraujavimu. Ši specialisto nustatyta R. L. mirties priežastis atitinka O. B. apklausų ir parodymų patikrinimo metu jos nurodytų veiksmų prieš mirusįjį pasekmes. Iš karto po nusikaltimo padarymo O. B. apie tai pranešė tiek nukentėjusiajai, R. L. mamai G. L., tiek savo seseriai T. A..

Ištirti įrodymai rodo, kad suduodama smūgį peiliu R. L. į kaklą O. B. suvokė, kad tokiais veiksmais gali nužudyti R. L., numatė, kad dėl tokių veiksmų jis gali mirti ir norėjo jo mirties, t. y. O. B. veikė tiesiogine tyčia.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad O. B. gyveno kartu su R. L., jie turėjo du bendrus vaikus, kartu augino O. B. vaikus iš ankstesnių ryšių, todėl O. B. ir R. L. gyveno bendrai neįregistravę santuokos, o pagal BK 248 straipsnio 2 dalį jie yra šeimos nariai.

O. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamosios O. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama neblaivi (nustatytas 2,60 prom. girtumas, t. 2, b. l. 30) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kadangi pati kaltinamoji paaiškino, kad prieš veikos padarymą vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje kilo mintis padaryti nusikaltimą ir, kolegijos vertinimu, tai rodo ryšį tarp alkoholio vartojimo ir kaltinamosios veiksmų.

Parinkdama bausmės rūšį ir jos dydį kolegija labai kruopščiai įvertina kaltinamosios ir nužudytojo tarpusavio santykius, kiek jie turėjo reikšmės ir įtakojo nusikaltimo padarymą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad alkoholio vartojimas išprovokavo anksčiau buvusių psichotraumuojančių įvykių bei su tuo susijusių neigiamų emocijų išgyvenimų prisiminimą, paaštrino patirtų nuoskaudų jutimą, sąlygojo dar didesnį emocinės įtampos augimą, apmaudo ir pykčio atsiradimą bei sutrikdė gebėjimą racionaliai įvertinti situaciją ir valingai reguliuoti savo veiklą joje (t. 2, b. l. 22). Specialisto išvadoje nurodyta, kad O. B. buvo patyrusi R. L. psichotraumuojantį elgesį ir kaip matyti iš jos parodymų, jis buvo pakankamai intensyvus ir ilgalaikis. Įvykio dieną išgertas alkoholis tik suaštrino prisiminimus ir sąlygojo nusikalstamos kaltinamosios veiksmus. Ši specialisto išvados dalis, kartu su pačios kaltinamosios ir jos vaikų E. L. ir E. L. parodymais, taip pat R. L. teistumo istorija bei nuosprendžiais, iš kurių matyti, kad jis buvo tris kartus teistas už nežymų O. B. ir dukros D. L. sužalojimą, grasinimus nužudyti, patvirtina kaltinamosios parodymus, o tuo pačiu jos veiksmų motyvą, kad jos veiksmai buvo atsakas į ilgalaikį R. L. prieš ją ir vaikus naudotą fizinį ir psichinį smurtą. Šie jos veiksmų motyvai nereiškia, kad kaltinamajai turi būti paskirta labai švelni bausmė, vis tik žmogaus gyvybė yra svarbiausia vertybė. Paskyrus kaltinamajai pernelyg švelnią bausmę taip būtų nuvertinta gyvybė, tačiau tai yra vienas iš motyvų, kuriais remiantis kolegija skiria O. B. švelnesnę nei sankcijoje nustatyta minimali, bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonių iki dvidešimties metų bausmė arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, todėl O. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas svarsto galimybę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti O. B. mažesnės trukmės bausmę nei sankcijoje nustatyta minimali bausmės trukmė. Kolegija apsvarstė BK 62 straipsnyje nustatytas galimybes švelninti O. B. bausmę, tačiau jose numatyta sąlyga iš dalies ar pilnai atlyginti žalą. O. B. nėra atlyginusi žalos, todėl šios nuostatos jai negali būti taikomos. Suprantamos priežastys, kodėl O. B. neatlygino padarytos turtinės žalos: ji yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos yra mažos, turto neturi ir neturi iš ko atlyginti žalą.

Skirdamas bausmę O. B. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. Įvertinus nusikaltimo aplinkybes kolegija mano, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurios pavojingumas nėra didelis: O. B. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, šiuo metu niekur nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, iki tol epizodiškai dirbo, turi penkis vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai, jauniausiam sūnui nėra dviejų metų, visus vaikus auklėjo ir prižiūrėjo pati. Analizuojant kaltinamosios asmenybę matyti, kad nusikaltimas nėra dėsningas, o greičiau atsitiktinis O. B. gyvenimo įvykis. Nors ji anksčiau yra bausta administracine tvarka, tačiau bausta už mažareikšmius pažeidimus. Kolegijos nuomone, nustatant bausmės dydį yra svarbūs ir vaikų interesai. Šiuo metu vaikai yra globojami, tačiau jiems, o ypač mažiausiajam iš jų, reikia mamos priežiūros ir auklėjimo. Byloje nėra duomenų, kad O. B. blogai elgėsi su savo vaikais, atvirkščiai, ji su savo vaikais elgėsi gerai, pagal galimybes juos prižiūrėjo, todėl vis dar išlieka didelis visuomenės interesas, kad vaikai augtų su savo mama.

Svarstant bausmės dydžio klausimą, kolegija įvertina tai, kad iš karto po nusikaltimo padarymo O. B. paskambino ir apie nusikaltimą pranešė savo seseriai ir R. L. tėvams. O. B. sesuo iškvietė policijos pareigūnus. Tai rodo, kad O. B. iš karto po nusikaltimo padarymo pati apie jį pranešė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Taigi teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas galimas, kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-699/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aktualią teismų praktiką skiriant bausmes ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kolegija mano, kad taikomo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir O. B. skirtina mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmė nei numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas O. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji G. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1046,40 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes dėl sūnaus nužudymo patyrė jo laidojimo išlaidas. Nukentėjusioji dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė duomenis susijusius su sūnaus laidojimo išlaidomis iš viso 1046,40 eurų. Teismas pripažįsta išlaidas sūnaus laidotuvėms kaip turtinę žalą, prašoma suma yra reali ir pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamosios O. B..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: nuoplova nuo rašomojo stalo, nuoplova nuo peilio rankenos, peilis (t. 1, b. l. 14-30), saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 43-44); kaltinamosios rankų nuoplovos ir seilių pavyzdys, saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 43-44); nukentėjusiojo drabužiai (t. 1, b. l. 64-66), saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 67-68), sunaikintini.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktų pateikimo metu paimti įtariamosios drabužiai, saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, grąžintini savininkui.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 297-298, 301-303 ir 308 straipsniais kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti ją 5 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę suėmimą O. B. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti O. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios G. L. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai iš O. B. 1046,40 eurų jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuoplovą nuo rašomojo stalo, nuoplovą nuo peilio rankenos, peilį, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje; kaltinamosios rankų nuoplovas ir seilių pavyzdį, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje; nukentėjusiojo drabužius, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktų pateikimo metu paimtus įtariamosios drabužius, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, grąžinti O. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.