Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2022 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. viešaisiais darbais 4 mėn.;

2) 2024 m. kovo 29 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei G. K., būtent: 2024-03-08 apie 20:00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, laikydamas rankoje degančią cigaretę, pridėjo ją nukentėjusiajai G. K. prie smakro, taip jį nudegindamas, po to spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į pilvą, o nuo spyrio G. K. atsitrenkė į džiovyklę, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą.

Be to, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę G. K., būtent: 2024-05-04 apie 22:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje, tyčia sugriebė nukentėjusiajai G. K. už plaukų ir ją tampė po pavėsinę, tampydamas pargriovė nukentėjusiąją ant grindų ir gulinčiai kumščiu sudavė ne mažiau devynių kartų į galvos sritį, po to nukentėjusiajai atsistojus ir bandant išeiti iš pavėsinės, vieną kartą kumščiu sudavė į nugaros sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę ranką, po to vėl pagriovė nukentėjusiąją ant žemės ir, suėmęs už kaklo, ją smaugė, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nubrozdinimą ir kraujosruvą kairiame skruoste, nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje ir kairiame momenyje, kraujosruvas dešiniame dilbyje ir kairiame žaste.

Be to, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, būtent: 2024-05-04 apie 22:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje, tyčia sulaužė nukentėjusiajai G. K. priklausantį mobilųjį telefoną "XIAOMI Redmi Note 12pro+", taip padarydamas nukentėjusiajai G. K. 400 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neprisimena visų aplinkybių, nes buvo stipriai girtas. Pirmasis epizodas vyko 2024 m. kovo 8 d. Tuo metu apsipyko ir apsistumdė, jis nukentėjusiai užgesino cigaretę į smakrą ir spyrė į pilvą. Viskas vyko namuose, kur kartu gyveno. Sekantis įvykis įvyko 2024 m. gegužės 4 d., bet iš tos dienos aš nieko neatsimena dėl girtumo. Visus kaltinime aprašytus veiksmus pripažįsta. Taip pat pripažįsta, kad sudaužė telefoną. Su G. K. kartu gyveno apie du metus iki įvykio. Šiuo metu kartu negyvena dėl kardomosios priemonės, tačiau ateityje vėl ketina gyventi kartu. Butas, kuriame gyveno, priklauso sugyventinei Gintarei, kurį ji nuomojasi. Pavartojęs alkoholio, dažnai nieko neprisimena. Šiuo metu dar nesigydo nuo alkoholio priklausomybės, nori tai daryti privačiai, šiaip jau apie 2 mėnesius alkoholio nevartoja. Nukentėjusiosios atsiprašė, kuri atleido su sąlyga, kad jis gydysis nuo alkoholizmo. Savo elgesį vertina neigiamai. Anksčiau yra teistas dėl smurtinių nusikaltimų. Civilinį ieškinį pripažįsta ir yra nusiteikęs jį pilnai atlyginti. Teismas gali remtis parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, jie teisingi.

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2024-03-08 įvykio

Dėl 2024-05-04 įvykio

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresn. tyrėjo A. A. 2024-05-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2024-05-04 apie 22.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus N. J. sumušė neblaivią (2,39 prom.) sugyventinę G. K., sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (t. 1, b. l. 93-96).

Iš TELE2 priedo dėl ryšio įrangos įsigijimo matyti, kad G. K. 2023-09-29 įsigijo ryšio įrangą pavadinimu "Xiomi Redmi Note 12pro+", kurios vertė 479 eurai (t. 1, b. l. 168).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2024-05-04 22.28 val. buvo gautas T. P. pranešimas, kad pranešėja iš (duomenys neskelbtini), namo girdi kaip pro namo langą klykia moteris, šaukia 2 vyrai, pagal garsus girdisi, kad ją muša, galimai reikalinga GMP.

00.46 val. gautas telefoninis pranešimas iš Šiaulių ligoninės apie tai, kad 23.19 val. GMP iš namų atvežta neblaivi (2,28 prom.) G. K., kuri dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo ir sumušimo gydosi ambulatoriškai (t. 1, b. l. 119-127).

2024-05-04 apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta įvykio vietos, esančios pavėsinėje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, jog pavėsinėje matomi girtavimo pėdsakai, išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai (t. 1., b.l. 111-115).

2024-05-04 Asmens apžiūros protokole nurodyta, jog atlkta G. K. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog matomi paraudimai veido srityje, praskelta lūpa, išplėštas iš ausies auskaras, plaukų srityje matomi kraujo pėdsakai. (T.1, b. l. 136-141).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. K. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva kairiame skruoste, nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje ir kairiame momenyje, kraujosruvos dešiniame dilbyje ir kairiame žaste. G. K. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. G. K. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 trauminių poveikių bukais kietais daiktais. G. K. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. G. K. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (t. 1, b. l. 188-189).

2024-05-08 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, kurio ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-05-04 22.22.34 val., apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad paskambinusi pranešėja, kuri prisistatė T. P. teigia, kad iš kaimyninio namo labai dideli triukšmai, panašu, kad vyras muša moterį, sako, jog girdėjo, kaip moteris klykė iš skausmo, išgąsčio, vyras šaukia ir tikriausiai ją muša, nes girdėjosi tokie kaip daužymo garsai (t.1, b. l. 128-130).

2024-05-06 - 2024-05-08 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų 4 vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą, įėjus į gyvenamojo namo kiemą, girdėti triukšmas, moters verksmas. Pareigūnams priėjus prie pavėsinės, matyti, kad vyras užsėdęs ant žemės gulinčią, verkiančią moterį. Pareigūnai paguldo ant žemės vyrą, uždeda jam atrankius, pakelia nuo žemės moterį. Į pareigūno klausimą, kodėl mušė savo žmoną, vyras atsako: "nei mušiau, nei ką"; į klausimą - kas čia buvo?, atsako: "nieko, nei mušiau, nei ką"; į klausimą - tai nenorite papasakoti situacijos?, atsako: "pasigėriau, konfliktas, pasiginčijom, aš nieko nedariau". Vaizdo įraše matoma, jog moteris verkia, į pareigūno klausimą, kas nutiko? sako: "aš esu išgėrus, mane sudaužė, visos lūpos ištinusios, smaugė, plaukus rovė, kai jūs atvažiavote, jis mane smaugė". Pareigūnui paklausus už ką?, moteris atsako: "už nieką, aš pasakiau, kad nebegyvensiu su juo, nes jau ne pirmas kartas taip, byla buvo, jam net pasas paimtas, byla dar nesibaigė". Moteris sako, jog fizinį skausmą vertina 10 balų. Į įvykio vietą atvyksta medikai (t 1., b. l. 131-133).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo N. J. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus dėl visų veikų savo kaltę pripažino visiškai, tai yra, jog jis 2024-03-08 apie 20:00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, laikydamas rankoje degančią cigaretę, pridėjo ją nukentėjusiajai G. K. prie smakro, taip jį nudegindamas, po to spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į pilvą, o nuo spyrio G. K. atsitrenkė į džiovyklę, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą. Taip pat jis pripažino, kad 2024-05-04 apie 22:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje, tyčia sugriebė nukentėjusiajai G. K. už plaukų ir ją tampė po pavėsinę, tampydamas pargriovė nukentėjusiąją ant grindų ir gulinčiai kumščiu sudavė ne mažiau devynių kartų į galvos sritį, po to nukentėjusiajai atsistojus ir bandant išeiti iš pavėsinės, vieną kartą kumščiu sudavė į nugaros sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę ranką, po to vėl pagriovė nukentėjusiąją ant žemės ir, suėmęs už kaklo, ją smaugė, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nubrozdinimą ir kraujosruvą kairiame skruoste, nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje ir kairiame momenyje, kraujosruvas dešiniame dilbyje ir kairiame žaste. Taip pat kaltinamasis pripažino, kad jis 2024-05-04 apie 22:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje, tyčia sulaužė nukentėjusiajai G. K. priklausantį mobilųjį telefoną "XIAOMI Redmi Note 12pro+".

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam N. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną nusikalstamą veiką priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, jog kaltinamasis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytus nusikaltimus paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, o už baudžiamąjį nusižengimą paskiriant arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir N. J. skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Pridėtinos bausmės dalis parinktina įvertinus kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-03-29 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į N. J. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-03-08, 20.30 val., iki 2024-03-10, 12.08 val., ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2024-05-04, 22.40 val. iki 2024-06-04.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į N. J. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-03-29 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikas.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo N. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jais sukeltus padarinius, tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, nukentėjusiosios dėl šių įvykių atsiprašė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog padarė išvadas ir daugiau nusikalstamų veikų nebedarys, nebevartos alkoholio, ketina gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus jo nuo visuomenės, neardant jo socialinių ir ekonominių ryšių, o atidėtos laisvės atėmimo bausmę vykdymo kontrolę užtikrinant paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų keisti N. J. elgesį.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 86,80 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, susidariusios teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajai G. K.,kosginan atlyginimo (2 t., b. l. 163-165). Nukentėjusiajai asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos dėl sužalojimų, kuriuos padarė kaltinamasis N. J. tyčiniais veiksmais, žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Nukentėjusioji G. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 172). Ieškinys grindžiamas tuo, jog dėl kaltinamojo N. J. padarytų nusikalstamų veikų ji patyrė skausmą, sužalojimus, pažeminimą, todėl prašo jai priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 400 Eur turtinei žalai atlyginti už sugadintą mobiliojo ryšio telefoną „XIAOMI Redmi Note 12pro+“.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios turtas- mobiliojo ryšio telefoną „XIAOMI Redmi Note 12pro+“ buvo sugadintas dėl kaltinamojo N. J. tyčinių veiksmų, žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Teismo vertinimu, nukentėjusioji G. K. dėl kaltinamojo N. J. smurtinių veiksmų neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis nukentėjusiajai turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau įvertinus tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji pati buvo neblaivi, kas galėjo turėti įtakos konfliktų, pasibaigusių smurto panaudojimu, kilimui, be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytų nusikalstamų veikų ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl pareikštas ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteistinos neturtinės žalos sumą mažinant iki 1000 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas už nukentėjusios patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Kaltinamasis yra darbingas ir dirbantis, byloje nėra duomenų apie jo sunkią turtinę, todėl spręstina, kad jis bus pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.

Daiktiniai įrodymai – 2 vnt. DVD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir N. J. skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-03-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į N. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-03-08, 20.30 val., iki 2024-03-10, 12.08 val., ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2024-05-04, 22.40 val. iki 2024-06-04, ir laikyti jį atlikus dalį laisvės atėmimo bausmės – 1 (vieną) mėnesį ir 2 (dvi) dienas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į N. J. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-03-29 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, N. J. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: tęsti darbą, o darbą praradus užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią N. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš N. J. 86,60 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 60 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalai atlyginti (pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, b. k. 73000).

Nukentėjusiosios G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. J. 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – 2 vnt. DVD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.