Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Šakių rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-24-829/2016, kurioje P. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 4 d. Šakių rajono apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje P. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 132 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismo teisėjai Linai Antanaitienei, laikinai einančiai teismo pirmininko pareigas, kuri 2016 m. sausio 7 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nurodydama, kad byla yra dėl sudėtingų piliečių ir policijos pareigūnų santykių, kurių metu buvo nušautas žmogus, todėl įrodymų vertinimas tokio pobūdžio bylose paprastai yra problematiškas. Be to, nukentėjusysis byloje V. S. ir visi liudytojai byloje yra to paties rajono policijos komisariato pareigūnai, taip pat ir užimantys pačias aukščiausias pareigas (policijos komisariato viršininkas, skyriaus viršininkas), su kuriais tenka bendrauti darbiniais klausimais. Kadangi bylos nagrinėjimas sukels dalies visuomenės narių didelį susidomėjimą, todėl gali kilti pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo. Teisėja nurodė, jog tokiu atveju yra sunku išlikti absoliučiai nešališku, pasiekti, kad teismo sprendimas nesukeltų abejonių nešališkumu, kuris turi būti neabejotinas. Todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Remdamiesi tais pačiais argumentais nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino ir kiti Šakių rajono apylinkės teismo teisėjai: 2016 m. sausio 7 d. nutartimi teisėjas Arturas Rauktys, 2016 m. sausio 12 d. nutartimi teisėja Judita Sungailaitė ir 2016 m. sausio 13 d. nutartimi teisėja Loreta Masevičiūtė. Teisėjų nusišalinimą nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo patvirtinus šio teismo teisėjai, laikinai atliekančiai Šakių rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, Linai Antanaitienei, byla persiųsta Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 57 straipsnyje ne tik įtvirtinta nušalinimo teisė, bet ir 58 straipsnyje numatyti nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (BPK 59 straipsnio 1 dalis). BPK 58 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytos konkrečios teisėjo nušalinimo aplinkybės, tuo tarpu remiantis 4 punkto nuostatomis nušalinimas gali būti pareikštas, o teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo taip pat ir tais atvejais, kai egzistuoja kitokios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių nagrinėjančio bylą teisėjo nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui grindžiamas tuo, kad byla yra dėl sudėtingų piliečių ir policijos pareigūnų santykių, kurių metu buvo nušautas žmogus, o tokio pobūdžio bylose įrodymų vertinimas įprastai yra sudėtingas ir problematiškas procesas. Baudžiamojoje byloje P. V. kaltinamas tuo, kad pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK (duomenys neskelbtini) V. S., o taip pat tuo, kad dėl panaudotų aktyvių pasipriešinimo veiksmų panaudojant smurtą, kuriais buvo mėginama atimti šaunamąjį ginklą, nusikalstamai pasitikėdamas dėl neatsargumo atėmė R. V. gyvybę. Baudžiamojoje byloje nukentėjęs asmuo V. S. ir beveik visi liudytojai yra Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai, taip pat užimantys ir pačias aukščiausias pareigas (policijos komisariato viršininkas, skyriaus viršininkas), su kuriais teisėjams dažnai tenka bendrauti darbiniais klausimais. Pripažintina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas P. V., padarymo aplinkybių, taip pat dėl nukentėjusįjį V. S. bei kitus liudytojus, dirbančius Šakių rajono policijos komisariate, ir teisėjus siejančių darbinių santykių, gali sukelti pagrįstų abejonių Šakių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek ir objektyviam (pašaliniam), niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui. Nurodytos aplinkybės objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių, ar šio teismo teisėjai nėra nusiteikę priimti kaltinamojo atžvilgiu nepalankius, išimtinai nukentėjusiųjų byloje interesus atitinkančius teismo procesinius sprendimus. Tuo pačiu ir kaltinamajam gali kilti abejonių dėl bylą nagrinėjančių Šakių rajono apylinkės teismo teisėjų, kurie darbiniais klausimais bendrauja tiek su nukentėjusiuoju byloje V. S., tiek ir su beveik visais liudytojais, dirbančiais Šakių rajono policijos komisariate, nešališkumo. Pripažintina, jog egzistuojant pirmiau nurodytoms aplinkybėms Šakių rajono apylinkės teismo teisėjams gali būti sunku išlikti absoliučiai objektyviems ir nešališkiems, pasiekti, kad teismo sprendimas nekeltų abejonių teismo nešališkumu, kuris turi būti neabejotinas. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti teisingumo interesus, baudžiamoji byla turi būti perduota nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Įvertinus Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų darbo krūvį, taip pat tai, kad tuo pačiu metu Kauno apygardos teisme yra sprendžiamas klausimas dėl bylos, nuo kurios nagrinėjimo nusišalino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjai, perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimas, tikslinga baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-24-829/2016, kurioje P. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Šakių rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.