Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. M. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 24 d. ryte anksti atsikėlęs vyko į darbą. Pas Z. L. g. nuomojosi kambarį. Išeidamas paprašė, kad šeimininkas būtų blaivas. Paliko savo sugyventinę ir jį. Grįžęs namo rado stipriai išgėrusi šeimininką. Įėjęs į virtuvę, papriekaištavo šeimininkui. Pastarasis nesureagavo į jo žodžius. Jis pasakė: „Turiu dirbti, o Jūs geriate“. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuris perėjo į fizinį konfliktą, šeimininkas pradėjo jį pulti. Stipriai negavo, bet traukėsi atbulas. Šeimininkas sugriebęs už krūtinės pradėjo jį traukti. Užkliuvo už taburetės ir spontaniškai pagriebęs ją trenkė šeimininkui į galvą, pastarasis jį paleido ir atsisėdo ant lovos. Tai išprovokavo jį padaryti šį nusikaltimą. Šeimininkas buvo sąmoningas, taburetė lūžo per pusę, nes ji buvo išpuvusi nuo drėgmės. Taburetės dalis padėjo prie pečiaus ir išėjo iš virtuvės. Nuėjo į parduotuvę „Maxima“, pasiėmė 0,5 l alkoholinį gėrimą ir nuėjo šalia jo gyvenančios kaimynės A.. Namuose buvo jos sugyventinis, atvažiavusi draugė ir Z.. Atsisėdo, išgėrė ir jis jiems papasakojo, kas atsitiko. Apie 4-5 val. nebuvo namuose. Paskui jų paprašė, kad jie kartu su juo nueitų pas šeimininką pažiūrėti kaip pastarasis laikosi. Parėjęs namo rado gulintį šeimininką. Pabandė pažadinti, bet pastarasis nereagavo, gulėjo ant nugaros. Buvo grįžusi sugyventinė iš (duomenys neskelbtini). Jos paprašė, kad iškviestų greitąją, nes kažkas yra negerai. Visi asmenys išėjo namo. Jis pasiliko vienas su savo sugyventine. Kitame kambaryje buvo G. ir pastarojo sugyventinė. Kai greitoji atvažiavo, jis išėjo pasivaikščioti. Labai stipriai pergyveno. Kai grįžo, jo sugyventinė papasakojo, kad buvo atvažiavę kriminalistai, Z. išvežė greitojo. Po įvykio buvo susiradęs naują gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Atvyko kriminalinės policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Nukentėjusiajam taburete pataikė į viršugalvį. Tuo metu nukentėjusysis stovėjo šalia jo, prie virtuvės spintelės. Po smūgio nukentėjusysis nepargriuvo, atsisėdo ant lovos. Kai jis išėjo, nukentėjusįjį paliko sėdėti ant lovos. Tuo metu namuose nieko nebuvo. Jis po kiekvieno konflikto nepradeda smurtauti su po ranka pasitaikančiais daiktais. Jis neįtakojo liudytojų, ką jiems reikėtų pasakoti policijai. Jis liudytojams papasakojo, kad buvo susipykęs su šeimininku ir trenkė pastarajam taburete per galvą. Jis nekvietė greitosios medicinos pagalbos, nes su savimi neturėjo telefono, taip pat buvo pasimetęs ir sutrikęs. Pasimetė, nes rado šeimininką gulintį ir nereaguojantį. Pagalvojo, kad dėl jo veiksmų šeimininkui galėjo bėgti kraujas. Jis grįžo namo išgėręs alaus, bet apsvaigęs nesijautė. Jeigu būtų neišgėręs alaus, gali būti, kad būtų pasielgęs taip pat. Anksčiau iki įvykio nebuvo smurtavęs prieš Z. J.. Pastarasis vartodavo alkoholį. Jam nelabai buvo tinkamos gyvenamos sąlygos pas Z. J., bet kentėjo. Jis nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nes tuo metu neturėjo dokumentų. Pats nelankė nukentėjusiojo ligoninėje, nes neturėjo dokumentų su savimi. Jam neteko bendrauti su nukentėjusiuoju, bet teko bendrauti su pastarojo teta. Jis negavo jokios informacijos iš tetos apie įvykį. Iki suėmimo užsiminėjo statybos darbais. Šiuo metu nėra atlyginęs žalos Z. J.. Jis savanoriškai nebandė atlyginti žalos, nes neturi galimybės. Jis stengiasi daryti viską teisingai, bet negali pasakyti, kodėl jam taip gavosi. Nenorėjo nieko blogo padaryti šeimininkui. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Dėl savo elgesio labai stipriai išgyveno ir labai gailisi. Po įvykio nebegyveno nurodytoje vietoje. Nukentėjusysis sugriebęs labai stipriai už krūtinės jį pradėjo versti ir spontaniškai buvo priverstas gintis, nes nežinojo, kas būtų buvę. Nukentėjusysis būdavo labai agresyvus, įkyrus. Jeigu nebūtų provokuojančių nukentėjusiojo veiksmų, nebūtų buvę nusikaltimo. Jis padėdavo išlaikyti sugyventinės (duomenys neskelbtini) vaiką ((duomenys neskelbtini) metų). Kol nėra nuteistas, neturi galimybės dirbti įkalinimo įstaigoje. Kai Z. J. būdavo blaivas, jie labai gerai sugyvendavo, bet, kai pastarasis išgerdavo, būdavo labai bjaurus. Jis ten gyveno, nes neturėjo galimybių susirasti kitos gyvenamosios vietos. Po nusikaltimo jo sugyventinei pasiūlė kitą gyvenamąją vietą. Jis ir sugyventinė tiesiogiai jos vaiko neaugina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 5 d. įtariamuoju apklaustas R. M. parodė, kad Z. J. pažįsta virš metų laiko. Kadangi jis neturi nuosavo būsto, kur gali gyventi, todėl Z. pasiūlė jam gyventi pas jį mainais už tai, kad jis jam padės namuose ir mokės už elektrą, kurią išnaudoja. Kadangi jam tokio sąlygos tiko, jis pasiliko gyventi pas Z.. Pas Z. gyveno kartu su J. D.. Gyvenant pas Z., kartu ir išgerdavo, tačiau niekada nesipykdavo, sugyveno taikiai, tačiau kai Z. išgerdavo, šis pasidarydavo bjauraus charakterio. Bjaurus būdavo dėl to, kad kai būdavo išgėręs, visą laiką prie visko kabinėjosi. Dabar jau tiksliai datos nepasakys, tačiau tai gali būti įtarime nurodyta data. Jis tą dieną atsikėlė ryte, namuose buvo Z. ir J.. Kadangi jis turėjo tą dieną važiuoti į kapines padėti nešioti plytas (antkapio plytos), už tai turėjo gauti pinigų. Toks pagalbinis darbas yra neoficialus, jo paprašė firmos savininkas, kuris tvarko kapus ir daro antkapius. Ryte, apie 07.00 val. jis turėjo važiuoti į darbą. Kai išvažinėjo iš namų, kiek prisimena, Z. jau nemiegojo, jam atrodo, pastarasis gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. J. tuo metu dar miegojo. Kai išvažinėjo į darbą, namuose paliko Z. ir J. vienus. Darbą baigė apie 16.00 val., darbo pabaigoje atsigėrė alaus, 1 litro talpos plastikinį butelį, ir atvažiavo namo. Kai grįžo namo, J. namuose nebuvo, jam atrodo, kad tą dieną ji buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Kai užėjo namo, virtuvėje pamatė girtą Z.. Jie pradėjo kalbėtis, jis jam papriekaištavo, kad jis vienas turi dirbti ir uždirbti pinigus, o jis sėdi namuose ir girtuokliauja. Taip žodis po žodžio jie pradėjo bartis, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jie apsistumdė, jam pasidarė pikta, jis paėmė virtuvinę taburetę ir trenkė vieną kartą Z. per galvą. Nuo suduoto smūgio Z. atsisėdo ant lovos. Nuo suduoto smūgio taburetė lūžo, kiek atsimena, ji nukrito prie krosnies. Taburetės jis niekur netvarkė, taip ir paliko ją gulinčią. Pas Z. nematė jokio kraujo galvoje. Jis iškart išėjo iš Z. namų ir nuėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio išgerti iš pykčio. Parduotuvėje nupirko 0,5 litro talpos degtinės ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančius draugų namus, ten buvo A. namai. Visi ją vadina A., tačiau kiek žino, jos yra kitas vardas, tačiau jo nežino. Kai atėjo pas draugus, ten buvo A., K. (pavardės nežino), L. (pavardės nežino), jie jį vadina „L.“, jam atrodo, kad buvo dar kažkas, tačiau neatsimena. Pas A. išgėrė visi jo atneštą nupirktą butelį degtinės. Būnant pas A. namuose, jis pasakė visiems girdint, kad susimušė su Z.. Pasakė, kad atėjęs namo rado jį (Z.) stipriai išgėrusį, jie susipyko, dėl to ir susimušė. Po kažkurio laiko, kai išgėrė butelį, jis pasakė, kad eina namo ir pasiūlė ten buvusiems nueiti kartu su juo pasižiūrėti, kaip laikosi Z.. Kai jie visi atėjo pas Z. namo, kiek atsimena, tai buvo galimai apie 20.00 val., o gal būt ir vėliau, kadangi buvo išgėręs, todėl jam sunku pasakyti, koks tiksliai buvo laikas, namuose buvo jau J.. Kai atėjo namo, pamatė, kad Z. guli virtuvėje ant lovos. Pradėjo Z. žadinti, tačiau pastarasis visiškai nereagavo. Jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, nes pamatė, kad iš Z. ausies bėga kraujas. Kiek atsimena, J. paskambino į greitąją pagalbą. Kadangi labai susinervino dėl to, kas atsitiko, ir suprato, kad Z. pasidarė blogai nuo jo suduoto smūgio taburete, todėl išėjo iš namų, kad galėtų lauke pakvėpuoti oru, nelaukė kol atvažiuos greitosios pagalbos darbuotojai. Dėl to, kad supyko ir trenkė taburete Z., labai gailisi, jei bus galima, norėtų pastarojo atsiprašyti ir pagal galimybes pasistengs atlyginti materialinę žalą, jei tokią reikės atlyginti. Tą dieną susimušė tik su Z., daugiau su nieko nesipyko ir nesimušė (2 t., b. l. 83–84).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 6 d. įtariamuoju apklaustas R. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad prisipažįsta dėl jam inkriminuojamos veikos. Įvykio datos neprisimena, gyveno (duomenys neskelbtini) pas namo šeimininką Z. J.. Tą dieną išvažiavo į darbą, dirbo kapinėse, nešiojo antkapių plyteles. Po darbo grįžo, namuose buvo tik šeimininkas, jo sugyventinės nebuvo. Supyko, sakė jis vienas turi darbuotis, o šis supyko ir puolė ant jo, taip ir gavosi konfliktas. Z. jį stipriai sugriebė, o jis paėmė taburetę ir trenkė Z. per galvą. Z. atsisėdo ant lovos ir jis išėjo iš namų. Nuėjo iki parduotuvės, nusipirko alkoholio ir nuėjo pas kaimyną. Pasėdėjo, išgėrė alkoholį, sakė reikia grįžti namo pažiūrėti, kaip šeimininkas, gal bus išblaivėjęs. Grįžęs rado šį gulintį, bandė kalbinti, bet nekalbėjo. Savo antrai pusei sakė kviesti greitąją, ji iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavo ir policija. Jis pergyveno, tai išėjo pasivaikščioti. Paskui sužinojo, kad Z. J. guli ligoninėje. Sudavė tik vieną kartą su taburete. Kai rado, Z. buvo be sąmonės, gulėjo lovoje, o kai išėjo iš namų, sėdėjo ant lovos. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo sudėjimas kaip jo, jis stiprus buvo. Po darbo išgėrė su porininku litrą alaus. Alus buvo 5 proc. stiprumo. Nesijautė apsvaigęs nuo alaus. Trenkė Z. kėde, virtuvine sovietinių laikų taburete be atlošo, spaustos medienos, keturiomis kojomis. Trenkė kėdės viršutine plokštuma. Kėdė lūžo, nes buvo supuvusi. Padėjo kėdę prie krosnies. Ji ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta, nes ten ir gulėjo visada prie krosnies. Parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas ir tuo metu buvo rasta kėdė. Kai trenkė kėde Z., patalpoje daugiau nieko nebuvo, sugyventinė tuo metu, jam atrodo, buvo (duomenys neskelbtini), ji tik vakare grįžo. Nuėjo į (duomenys neskelbtini), į svečius, ten artimi kaimynai gyvena, A. ten namų šeimininkė. Atsisėdo, išgėrė pusę litro, pasakė, kad susibarė su namo šeimininku ir nuėjo visi pasižiūrėti, kaip jis laikosi. Jiems ar minėjo, kaip susimušė, negali pasakyti, pasakė tik, kad susipyko. Tuo metu buvo patalpoje 4 žmonės, du vyrai ir dvi moterys: A., tik jos tikrojo vardo nežino, K., L.. Alus neturėjo įtakos trenkimui kėde. Negali pasakyti, ar įvykis galėjo būti liepos 24 d. Ta pati diena buvo, kai buvo sužalotas Z. ir kai jį išvežė greitoji pagalba. Trenkė apie 16.00 val., po darbo grįžęs. Liudininkų nebandė įtakoti po įvykio, ką jiems reikėtų kalbėti policijai. Jo sugyventinė lankė Z. ligoninėje, skambino tetai, kalbėjo. Z. neatsiprašė ir nebuvo susitikęs. Padarytos žalos nebandė atlyginti, nes nežino nuostolio dydžio. Su teta nebuvo apie žalos atlyginimą pokalbio, teta prašė tik padėti sutvarkyti tą namą. Jis nelankė J. ligoninėje. Greitajai pagalbai pats nepranešė, nes buvo išsigandęs, be to, atbėgo kaimynai, pradėjo pulti, ką pridirbo, išėjo iš namų. Pas J. gyveno, nes neturėjo galimybės išnuomoti kambarį, nepakankamai uždirbo statybose, ten jį apgaudinėjo ir nebuvo galimybės išnuomoti kambario. Jis stengiasi, kapstosi iš paskutiniųjų, bando įsikibti, bet vis nusivilia. 2007 metais buvo teistas už sugyventinės nužudymą, ten moteris buvo stipriai išgerianti. Nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nužudymas įvyko. Trenkė Z., nes buvo jį stipriai sugriebęs, gal iš inercijos jam trenkė, nes buvo stipriai suėmęs, nes gynėsi. Z. buvo išgėręs, pasakė, kodėl tu vėl girtas, žodis po žodžio gavosi žodinis konfliktas, paskui jis pradėjo ne tik žodžiais, bet ir fiziškai kibti, taip ir gavosi. Buvo žodinis jo konfliktas ir paskui fiziniai jo veiksmai prasidėjo. Greitąją iškvietė jo antroji pusė. Kad J. kažkas negerai suprato, kai pastarąjį pakalbino, tuomet pradėjo judinti ir pamatė, kad jis nereaguoja. J. paprasčiausiai gulėjo ir nereagavo. Z. buvo iš ausies nuvarvėjęs kraujas, nežino tiksliai, iš kurios ausies, gal iš kairės. Galvoje Z. nebuvo sužalojimų ir ant kėdės kraujo nebuvo. Kai smogė taburete, Z. prisėdo ant lovos, o jis išėjo. Kai grįžo, Z. buvo toje pačioje patalpoje ant lovos. Gal nuo suduoto smūgio Z. ant lovos atsisėdo, be jo tą kartą daugiau nieko nebuvo (2 t., b. l. 89–91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 5 d. įtariamuoju apklaustas R. M. parodė, kad prašo remtis jo parodymais, duotais ankstesnių apklausos metu. Naujame įtarime jam yra pateikti trys smūgiai. Kiek šiuo metu atsimena, kad jis sudavė vieną smūgį, tačiau ar buvo suduoti dar du smūgiai, pasakyti negali, nes neatsimena. Tikrai nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko, labai norėtų atsiprašyti Z., kad taip atsitiko. Jei įkalinimo įstaigoje bus galimybė dirbti, pasižada atlyginti Z. žalą, jei bus pareikštas civilinis ieškinys. Dėl to, ką padarė, tikrai gailisi, tikrai nenorėjo sužaloti Z., tuo metu, kaip ir minėjo, buvo labai supykęs, tačiau tai nepateisina to, ką padarė, todėl dėl to labai gailisi. Norėtų susitaikyti su Z., tačiau jau buvo teistas ir žino, kad tokios galimybės jau neturi, todėl prašo, jei yra tokia galimybė, jam taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (2 t., b. l. 93–94).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Z. J. parodė, kad jis guli ligoninėje, čia atsidūrė dėl to, kad jam buvo sužalota galva. Kada pateko į ligoninę, jam sunku pasakyti, datos neprisimena. Tačiau kiek atsimena iš tos dienos, kad jis buvo namuose, išgėrinėjo. Atsimena, kad tą dieną pas jį namo atėjo R. (jo pavardės nežino). Tiksliai pasakyti negali, bet jam atrodo, kad namo pas jį R. atėjo su J. (pavardės nežino). Jam atrodo, namuose daugiau nieko nebuvo, tačiau nuo galvos traumos gali ir neprisiminti. Po to, kas atsitiko, jam sunku pasakyti, tik atsimena, kad jis krenta. Dėl ko ir kaip nukrito, neprisimena, tačiau jam atrodo, kad krito virtuvėje. Žino, kad jam buvo sužalota galva, dėl galvos traumos visko tiksliai neprisimena (1 t., b. l. 45–47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. L. L. parodė, kad ji yra Z. J. teta (Z. J. mirusios mamos sesuo). Apie tai, kad Z. guli ligoninėje, ji sužinojo 2020 m. liepos 25 d., jai pranešė kaimynė J.. Iš gandų ji sužinojo, kad Z. per galvą trenkė R. taburete. R. pavardės nežino, pažįsta iš matymo. Vieną kartą R. matė, kai buvo atvažiavusi pas Z. namo išvaikyti ten buvusius girtuoklius, kitą kartą jį matė vakar, t. y. 2020 m. spalio 5 d., kai buvo atvykę policijos pareigūnai kartu su R. prie Z. namų. Pradžioje Z. buvo komoje, po to atsigavo, sunkiai kalbėjo. Šiuo metu Z. jau kalba, tačiau labai nusišneka. Kalba apie savo mamą, kuri šiuo metu yra mirusi, nes Z. turbūt neatsimena, kad ji mirė. Kartais kalba normaliai, kartais labai nusišneka. Šiuo metu ji rūpinasi Z., kaip bus toliau ir ar jis galės pasirūpinti savimi, ji nežino, kol kas jis guli slaugos ligoninėje. Apie tai, kas atsitiko tą dieną ir dėl ko Z. papuolė į ligoninę, pastarasis jai nesakė, tačiau kartais pasiguodžia, kad bijo, kad tie girtuokliai, kurie gyvena kartu su juo, kada nors jį užmuš. Kas atsitiko ir dėl ko atsidūrė Z. ligoninėje, ji asmeniškai nežino. Žino tik iš gandų, kad Z. per galvą buvo suduota taburete. Kai Z. buvo išvežtas į ligoninę, matė namuose prie krosnies gulinčią sulaužytą taburetę. Su R. ji dėl įvykio nekalbėjo (1 t., b. l. 121–122).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. B. parodė, kad netoli jos namų gyvena kiti kaimynai, kuriuos pažįsta, tai Z. (jo pavardės nežino), kuris šiuo metu guli ligoninėje, nes jį kažkas sumušė, taip pat teta V.. Jie nėra jai giminės, tiesiog juos pažįsta ir V. vadina teta V.. Dabar jau tiksliai datos nepasakys, tačiau atsimena, kad tai buvo šeštadienis, jai į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos mama ir pasakė, kad reikia surasti tetą V. ir pranešti, kad Z. pateko į ligoninę. Kiek jai pasakojo mama, ji sužinojo iš žmonių, kad Z. išvežė į ligoninę, todėl paprašė jos, kad ji surastų V. ir jai praneštų. Ji paskambino tetai V. į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), bei papasakojo jai apie Z.. Teta V. jos paprašė, kad ji kartu su ja nueitų iki Z. namų, nes ten pastoviai lankosi visokie girtuokliai ir ji bijo viena ten eiti. Ji sutiko nueiti kartu. Kai jos atėjo į Z. namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), jos apžiūrėjo virtuvę ir koridorių, ten nieko nebuvo, o kai užėjo į miegamąjį, ten lovoje pamatė du asmenis, kurie miegojo lovoje. Ten buvo moteris ir vyras. Kas ten buvo tokie, ji nematė, nes jie gulėjo užsikloję. Tuo metu ji dar pagalvojo, kad gal lovoje guli R. ir J.. Z. labai dažnai visur vaikščiojo su R. ir J., jų asmeniškai nepažįsta, tačiau žino iš matymo, mano, kad juos galėtų atpažinti. Teta tuomet paprašė jos paskambinti į policiją ir pasakyti, kad name yra nepažįstami žmonės ir kad galimai tai jie sumušė Z.. Kadangi tuo metu labai susijaudino ir žinojo, kad Z. guli ligoninėje, ji net pamiršo, kuriuo numeriu skambinti į policiją, tai tiesiog surinko 112 numerį. Ir tuomet bendruoju pagalbos numeriu pranešė, kad name yra žmonės ir kad policijos pareigūnai atvažiuotų. Po kurio laiko tie žmonės, kurie gulėjo lovoje, atsikėlė ir pradėjo rengtis. Jai tuomet paskambino policijos pareigūnas ir pasitikslino dėl aplinkybių. Ji jiems vėl viską pasakė, jis paklausė, ar tie vyras ir moteris, kurie yra namuose, ar jie vis dar yra, ji pasakė, kad jie ruošiasi išeiti, tai pareigūnas pasakė, kad nesiųs tuomet pareigūnų, jeigu jie jau išeina. Kaip pasakė teta V., kad tas vyriškis tai galimai G., tačiau kas ten buvo per moteris, ji pasakyti negali, nes matė ją pirmą kartą. Po šio įvykio, kiek žino, teta V. prašė jos tėvų, kad jie padėtų pakeisti spynas name, kad ten negalėtų įeiti svetimi žmonės. Kiek žino iš gandų, kad A. (jos pavardės nežino), atrodo, gyvena (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tačiau nėra tikra dėl namo numerio, kad ji pasakojo, kad Z. trenkė taburete. Kiek matė, pas Z. namuose virtuvėje yra labai sunkios taburetės, tai gali tik daryti prielaidą, kad tai galėjo būti virtuvinė taburetė. Kiek matė, Z. dažniausiai vaikščiojo su R. ir J., kitų žmonių su juo kartu nepastebėjo (1 t., b. l. 161–162).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 25 d. liudytoja apklausta J. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena jau apie 3 metus. Gyvena pas savo draugą Z. J.. Kartu su ja gyvena jos sugyventinis R. M.. Prieš kelias dienas Z. leido nurodytu adresu pagyventi savo draugams G. ir N., daugiau jų duomenų nežino. 2020 m. liepos 24 d., apie 09.40 val., išėjo pas draugus A. ir A., jų kontaktinių duomenų nežino, kadangi padeda jiems tvarkytis ūkyje (duomenys neskelbtini). Ten buvo visą dieną, ravėjo daržą, paskui padėjo namuose klijuoti tapetus. Dienos pabaigoje kartu su A. išgėrė, vartojo degtinę ir alų. Paskui autobusu grįžo iki namų. Namuose buvo apie 21.00 val. Grįžusi į namus pamatė, kad ant savo lovos miega Z., jis labai smarkiai knarkė. Ar G. ir N. buvo namuose, ji nežino, pas juos į kambarį nėjo. Maždaug po valandos, apie 22.00 val., nusprendė išgerti dar alaus, todėl nuėjo iki Z. ir pabandė jį pažadinti, tačiau jis į jos veiksmus nereagavo. Tada pamatė, kad pas jį ant pagalvės yra kraujo, matė, kad kraujas jam bėga iš ausies, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Bendraujant su medikais, jie jai pasakė paversti Z. ant šono, taip ir padarė. Atvykus medikams, jie Z. apžiūrėjo ir nusprendė vežti į ligoninę. Norėtų paminėti, kad su Z. sutaria labai gerai, tarp jų jokių konfliktų nebūna. Tiek ji, tiek Z. alkoholį vartoja labai dažnai. Taip pat jai atvykus namo, namuose nebuvo jos sugyventinio R. M., kur jis buvo ir yra šiuo metu, ji nežino. Su R. paskutinį kartą bendravo vakar. Su juo kalbėjo telefonu. Kur galėjo susižaloti Z., ji nežino, neturi jokių įtarimų. Paskutiniu metu Z. nesiskundė sveikata, su niekuo nekonfliktavo, nesimušė (1 t., b. l. 131–132).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 5 d. liudytoja papildomai apklausta J. D. parodė, kad ji gyveno pas Z. J.. Ryte, kai atsibudo, namuose buvo Z. ir R. M.. R. išvažiavo savo reikalais, o ji ir Z. liko namuose. Namuose pas Z. dar buvo likę truputis alkoholio, todėl ji ir Z. išgėrė porą stikliukų degtinės ir ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini), namuose palikdama vieną Z.. Į (duomenys neskelbtini), jei gerai prisimena, ji išvažiavo kažkur apie 9.40 val., nuvažiavo pas savo draugus, nes buvo susitarus, kad ji jiems padės. (duomenys neskelbtini) pas draugus ravėjo daržą, paskui padėjo klijuoti tapetus. (duomenys neskelbtini) pas draugus išgėrė, gėrė alų, degtinę. Buvo išgerta tikrai nemažai. Po draugų grįžo namo pas Z.. Su savimi grįžtant dar atvežė alaus. Kadangi buvo gerai girta, laiką tiksliai jai sunku pasakyti, kada atvažiavo, galimai tai buvo apie 21.00 val. Užėjusi namo nieko neįprasto nepastebėjo. Z. turi du kambarius ir virtuvę. Kai užėjo namo, Z. gulėjo virtuvėje ant lovos. Kadangi Z. visą laiką miegodavo ir leisdavo laiką virtuvėje, todėl jai nieko neįprasto nepasirodė. Užėjus į virtuvę ji išgirdo, kaip Z. gulėdamas ant lovos knarkia. Kadangi Z. geria alkoholio tikrai nemažai ir dažnai, todėl išgirdus, kad virtuvėje guli ant lovos ir knarkia, ji pagalvojo, kad jis girtas miega. Tuo metu, kai atvažiavo namo, ar buvo kas nors namuose, dabar tikrai pasakyti negali, nes ji neatkreipė dėmesio. Kadangi, kaip ir sakė, Z. turi du kambarius, o kitame kambaryje Z. buvo priėmęs namo G. ir, atrodo, N. (tiksliai vardo neprisimena, bet atrodo N.), ji nėjo pažiūrėti, ar jie buvo tame kambaryje. Ji nuėjo prigulti į savo kambarį. Savo kambaryje ji buvo apie valandą laiko, jokio triukšmo namuose, nieko ji negirdėjo. Kaip ir kokiu būdu namuose pas Z. atsirado daugiau žmonių, pasakyti negali, nes, kaip ir sakė, buvo daug išgėrusi, tačiau į namus pas Z. atėjo A. (ją visi taip vadina, nors jos tikras vardas I. P.), J. G., Z. J., L. (pavardės neprisimena), R. M., G. P. ir G. draugė N. (pavardės nežino). Kuriuo tiksliai metu atsirado G. su N., pasakyti negali, kaip ir sakė, jie galėjo būti kitame kambaryje, bet ji į tą kambarį užėjus nebuvo ir nežiūrėjo, ar ten kas nors yra, todėl negali atsakyti, ar G. su N. buvo namuose, ar jie atėjo vėliau. Kadangi A., J., R. ir J. turėjo su savimi išgerti, jie nuėjo į virtuvę, Z. miegojo ant lovos ir knarkė. Ji pajudino Z., kad jis atsibustų, nes norėjo pasiūlyti jam kartu išgerti. Kai pajudino Z., norėdama pažadinti, pamatė, kad jam iš ausies bėga kraujas, pamačiusi labai išsigando, nes iš ausies krito tokie kaip kraujo krešuliai. Visi, kas ten buvo, pradėjo sakyti, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Ji iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į greitąją ir paaiškino situaciją, jai dar sakė, ką reikia daryti, virtuvėje buvo toks kaip šurmulys, visi rėkė, nes išsigando, kad kažkas negerai Z.. Kai atvažiavo greitosios pagalbos darbuotojai, jie apžiūrėjo Z. ir išnešė į automobilį, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Kas atsitiko su Z., pasakyti negali, nes kai ryte išvažiavo iš jo namų, su juo buvo viskas gerai. Kai buvo išvežtas Z. į ligoninę, po poros dienų ji išgirdo gandus, kad R. M. sumušė Z.. Kas tiksliai jai pasakė, pasakyti negali, nes dabar jau neatsimena, tačiau gandai ėjo iš A., neva ji sakė, kad R. jai pasakė, kad sumušė Z.. Kiek tame yra tiesos, jai pasakyti sunku, nes neaišku tai yra tiesa ar ne, nes pats R. jai asmeniškai nieko nesakė. Pas Z. buvo nuvažiavus į Lazdynų ligoninę, tačiau, kadangi jis ten negalėjo kalbėti, todėl su juo asmeniškai nekalbėjo, Vilkpėdes ligoninėje dar nebuvo jo aplankyti, todėl kaip jis jaučiasi, dabar pasakyti negali (1 t., b. l. 136–137).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. B. parodė, kad yra G., pavardės nežino, sugyventinė. Su G. susitikinėti pradėjo prieš kelias dienas. 2020 m. liepos 22 d. su G. atėjo pas jo draugą Z., jo pavardės ir kitų duomenų nežino, į namus (duomenys neskelbtini). Tą vakarą susitarė su Z., kad pagyvens pas jį, kol nesusiras kur gyventi. 2020 m. liepos 24 d., apie 08.00 val., kartu su G. išėjo iš namų. Visą dieną buvo mieste, vaikščiojo po miestą. Tą pačią dieną, vakare, kelintą valandą tiksliai, nežino, grįžo į namus. Grįžę pasidėjo maistą į šaldytuvą ir iš karto nuėjo pas save į kambarį miegoti. Matė, kad Z. miega savo lovoje, jis labai stipriai knarkė. Jai su sugyventiniu bemiegant, pamatė, kaip prie namų atvažiavo medikų automobilis. Po kiek laiko į kambarį užėjo J., kuri pasakė, kad Z. kažkas negerai su sveikata ir išėjo. Ji iš kambario niekur nėjo. Ar J. buvo namuose, kai grįžo namo, ji nežino, nematė. Kaip susižalojo Z., ji nežino (1 t., b. l. 125).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. susipažino su N. B. Vilniuje, prie Aušros Vartų. Visą dieną kartu su ja praleido mieste. Vakare pasiūlė jai apsistoti pas jo seną pažįstamą Z., jo pavardės neprisimena. Kartu su N. nuėjo iki jo namų (duomenys neskelbtini). Nuėję pas Z., su juo susitarė, kad kelias dienas pagyvens pas jį su N., jis geranoriškai sutiko. Z. pažįsta jau senai, jau yra ankščiau pas jį gyvenęs. Su Z. sutaria labai gerai, jokių konfliktų su juo ankščiau nėra turėjęs. 2020 m. liepos 24 d., apie 08.00 val., kartu su N. išėjo į miestą, su ja buvo visą dieną, vaikščiojo. Apie 20.00 val., vakare grįžo atgal pas Z. į namus. Grįžę kartu su N. nuėjo iki virtuvės, ten pasidėjo maisto produktus į šaldytuvą, kuriuos atsinešė iš miesto. Užėjęs į virtuvę pamatė, kad Z. miega savo lovoje, jis garsiai knarkė. Tada su N. nuėjo pas save į kambarį miegoti. Bemiegant prabudo, nes į kambarį užėjo J. ir pasakė jam, kad Z. sušlubavo sveikata, ji iškvietė greitąją. Po kiek laiko pamatė, kaip į kiemą atvažiavo GMP automobilis. Po kelių minučių pro langą pamatė, kad medikai pas save į automobilį nešasi Z.. Kai grįžo su N. namo, J. buvo namuose. Norėtų pridurti, kad Z. labai dažnai vartoja alkoholį, kaip jis susižalojo, jis nežino (1 t., b. l. 146–147).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Z. S. parodė, kad jis 2020 m. liepos 24 d., apie 22.00 val., atėjo pas savo pažįstamą J. (pavardės nežino) į namus (duomenys neskelbtini), jie abu vartojo alkoholį. Jie išgėrė 0,5 litro talpos butelį. Gėrė jie tik abu. Vėliau atėjo moteris ir vyras. Jis jų nepažįsta ir matė pirmą kartą. Jie abu užėjo į namą ir iš karto nuėjo į savo kambarį, su jais nebuvo ir nebendravo. Išgėręs su savo pažįstama butelį degtinės, jis nuėjo miegoti. Kas vyko toliau, jis nematė ir nežino. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir tada jis iš jų sužinojo, kad buvo atvykę medicinos darbuotojai, kurie iš minėto namo išvežė namo savininką, kuris pasijautė blogai. Minėto įvykio jis nematė. Į svečius jis atėjo pas savo pažįstamą, nes 2020 m. liepos 23 d. ji jį pakvietė. Daugiau ką nors apie įvykį pasakyti negali. Namo savininko jis nepažįsta ir niekad jo nematė. Jo duomenų nežino (1 t., b. l. 140).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. P. parodė, kad 2020 m. liepos 24 d., apie 20.30 val., R. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nenurodė), atėjo pas ją į namus (duomenys neskelbtini), ir pradėjo kalbėti su ja bei J. G., S. J. (S. J.) ir jos sugyventiniu L. Š.. R. M. pasakė, kad „davė pizdi“ J., Z. ir G. (tikslių duomenų nenurodė), dėl to, kad jam nepadarė valgyti. Pokalbis truko apie 15-20 min. Po pokalbio R. M. išėjo iš namų ir nuėjo į viešbutį „Lingė“ Vilniuje, Minsko pl. (tikslaus adreso nenurodė), nusipirkti alkoholinių gėrimų ir po maždaug 20-30 min. grįžo nusipirkęs 1 (vieną) butelį degtinės prie „Sos gyvūnai“ gyvūnų prieglaudos Vilniuje, Minsko pl. 33, ir jie visi, t. y. ji, J. G., S. J., L. Š. ir R. M. nuėjo pas Z. į namus (tikslaus adreso nurodyti negali). Į Z. namus atėjo 2020 m. liepos 24 d., apie 22.00 val. Tik užėjus į Z. namų virtuvę pastebėjo, kad ant sofos guli vos gyvas Z., t. y. pastebėjo, kad Z. veidas ir lūpos buvo pamėlusios, girdėjosi labai silpnas jo kvėpavimas. Z. prastą būklę pamatė ir S. J. su L. Š., kurie priėjo patikrinti jo būklės ir L. Š. pakėlus Z. galvą iš Z. kairės ausies pradėjo „gabalais“ bėgti kraujas, o L. Š. atitraukus savo ranką pastebėjo, kad jo visa ranka (kuri ranka nurodyti negali) yra kruvina. Pamačiusi tokį vaizdą ji pradėjo klykti ir rėkti, kad kviestų greitąją. Jai pradėjus klykti, R. M. sugyventinė J. (daugiau duomenų nenurodė) mobilaus ryšio telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o ji su J. G., S. J., L. Š. nelaukę, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, išėjo iš Z. namų ir grįžo į savo namus. Pamena, kad jiems atvykus į Z. namus ir užėjus į virtuvę, kurioje buvo J., pastebėjo, kad kitam kambaryje miega G. P. su sugyventine (daugiau duomenų nurodyti negali). Jai pradėjus rėkti, kad kas nors kviestų greitąją medicinos pagalbą ir pasakius, kad su greitąja pagalba atvyks policija, pamatė, kaip nieko nesakęs iš namų išeina R. M.. Kur išėjo R. M., ji nematė. Pastebėjo, kad virtuvėje prie spintelės ir viryklės ant grindų gulėjo sunki, jos manymu, apie 10 kg svorio, rudos spalvos ąžuolinė sulaužyta kėdė. 2020 m. liepos 25 d., dienos metu (tikslaus laiko nenurodė) skambino telefonu R. M. sugyventinei J., norėdama paklausti, kaip ji gyvena, o ji jai pokalbio metu neklausta pasakė, kad R. M. sumušė ją, Z. ir G. (1 t., b. l. 153–154).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 2020 m. liepos 25 d. būnant namuose (duomenys neskelbtini), apie 10.10 val., jam paskambino I. P., kuri pasakė, kad 2020 m. liepos 24 d. R. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), sumušė su juo gyvenantį J. labai stipriai ir atvažiavusi greitosios medicinos pagalba šį išvežė į ligoninę. I. P. jam nenurodė, dėl ko ir kaip sumušė J. (1 t., b. l. 158).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Z. J. parodė, kad jo draugai jį vadina „Z.“, tikruoju vardu jo niekas nevadina, jis neturi kur gyventi, todėl yra prisiglaudęs pas pažįstamus (duomenys neskelbtini), ten gyvena su A. (jos tikrasis vardas I. P., bet taip jos niekas nevadina) bei su jos sugyventiniu „L.“ (L. Š.), gyvena kartu jau ketvirtus metus, pas jį kartais atvažiuoja jo draugė „K.“ (tikrasis vardas J. G.). 2020 m. liepos pabaigoje, tiksliai laiko nepamena, pas juos namo į (duomenys neskelbtini) atėjo „R.“ (tikrasis vardas R. M.), namie buvo „A.“, jo draugė „K.“, „L.“ bei jis. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tada jie visi nusprendė eiti pas „M.“ (jo tikrasis vardas Z. J.), jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jie visi anksčiau išvardinti atėjo, užėjo į butą. Lovoje miegojo „M.“. Pabandė žadinti, pastarasis nepabudo, jie pagalvojo, kad jis labai girtas ir giliai miega. Jie tame pačiame kambaryje, t. y. virtuvėje, kur miegojo lovoje „M.“, atsisėdo vartoti alkoholinius gėrimus. Pas „M.“ namie buvo „J.“ (J. D.), „G.“ – G. P., bei jo kažkokia moteris, jos duomenų visai nežino, matė tik kelis kartus ir tais atvejais buvo girtas, todėl jos atpažinti negalėtų. Jiems geriant pritrūko sėdimos vietos, todėl kažkas, kas neatsimena, pasuko „M.“, kad liktų vietos atsisėsti, tada jis pamatė, kad „M.“ visa galva kraujuota, pagalvė kraujuose, iš ausies pradėjo bėgti kraujas gabalais. Jis pradėjo šaukti, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Greitąją pradėjo kviesti „J.“, kadangi jis teistas ne kartą, taip pat už nužudymą, pamatęs kraują labai išsigando bei pasakė, kad jam nereikia problemų, jis išėjo. Su juo išėjo: „A.“, „L.“, „K.“, o tie, kurie gyveno pas „M.“, tie liko. Jis nežino, kas atsitiko su „M.“. Po kelių savaičių jis gerdamas kažkur Liepkalnyje girdėjo, kad „M.“ sumušė „R.“, bet tvirtinti to negali, nes kai jie atėjo, jis jau buvo sužeistas, pats „R.“ jam nieko nesakė. Jis „M.“ nemušė, tik rado jį tokį lovoje (2 t., b. l. 5–6).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. Š. parodė, kad Z. J. pažįsta apie 1-2 metus, nes retkarčiais kartu išgėrinėja. R. M. jis taip pat pažįsta apie metus ar šiek tiek daugiau. Su R. M. susipažino „prie butelio“ ir kartas nuo karto jis užeidavo pas jį. Tiek su vienu, tiek su kitu jo santykiai yra geri, jeigu ir konfliktuodavo, tai tik žodžiais. Jis nei karto nematė, kad R. išgėręs muštų ką nors, prie jo to niekados nebuvo, tačiau keletą kartų matė, kad jo sugyventinė J. yra su mėlynėmis ant veido, tačiau jis nežino, ar R. ją sumušė, jis jų nieko neklausinėjo. 2020 m. liepos 24 d. jis nuo pat ryto išgėrinėjo, pas jį į namus dar atėjo R. M. su buteliu ir pakvietė eiti pas save. Kiek jis žino, R. pas Z. nuomojosi kambarį, tad būtent į Z. namus jie ir nuėjo. Kai pas jį atėjo R., namuose buvo jo sugyventinė I. P. bei Z. J.. Kelinta buvo valanda, kai atėjo R., jis neprisimena, jam atrodo, kad po pietų, bet tiksliai nurodyti negali. Taip pat neprisimena ir kelinta buvo valanda, kai jie visi keturi nuėjo į Z. namus. Kadangi jis tos dienos nelabai prisimena, tad negali pasakyti, jog R. atėjęs pasakė, jog sumušė Z., jis tokių žodžių negirdėjo. Kai jie visi keturi nuėjo į Z. namus, pamatė, kad Z. guli prie lango ant lovos. Iš gretimo kambario išėjo neblaivi R. sugyventinė J. bei G. P.. Jis kaip suprato, G. P. miegojo pas J. ir R., nes G. iš kambario išėjo su vienais apatiniais. Kai pamatė Z., jis gulėjo ant nugaros, girdėjo, kad pastarasis labai sunkiai kvėpavo. Jis net pagalvojo, kad Z. miega. Kadangi jie turėjo butelį, galvojo, kad prikels Z., pakvies išgerti ir, kai jis šį pajudino, jo galva šiek tiek pakrypo ir tada pamatė, kad jam iš ausies nutekėjęs ir jau sukrešėjęs kraujas. Jokių kitų sužalojimų jis nematė, J. pasakė, kad tuoj pat kviestų greitąją, ir jis nieko nelaukęs išėjo iš tų namų. Su juo kartu išėjo ir I. bei Z.. Tik po kelių dienų, susitikus J., ši pasakė, kad atvykus greitajai medikai pasakė, kad jei būtų dar ilgiau uždelsę, Z. būtų negyvas. Tačiau kas galėjo atsitikti su Z., jis nežino, nei J., nei R. jam nieko nesakė. Ar pas Z. namuose buvo sulaužyta taburetė, jis net neatkreipė dėmesio (2 t., b. l. 2–3).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 25 d. 0.46 val. užregistruotas įvykis, kad RVUL slaugytoja V. pranešė, jog 2020 m. liepos 24 d. 23.37 val. GMP pristatė Z. J., kuris GMP paimtas (duomenys neskelbtini), galimai iš buto, kaimynės pranešimu. Diagnozė: trauminis subdūrinis kraujo išsiliejimas į smegenis. Dabar vežamas į operacinę ir bus paguldytas į 2-ąjį Reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 11).

Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė Emilija Usavičienė pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus. E. U. nurodė, kad remiantis pateiktais medicinos dokumentais, VšĮ RVUL ligos istorija, Z. J. nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės kaktinės ir smilkininės skilčių bei kairės momeninės skilties; sumušimo židiniai dešinėje smilkininėje ir kaktinėje skiltyse ir didžiosios jungties užpakalinėje dalyje, bei kairėje smilkininėje skiltyje; kairiojo momenkaulio, smilkinkaulio, pleištakaulio didžiojo sparno, dešiniojo momenkaulio ir nosies kaulų lūžiai. Sužalojimai visumoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir kaukolės pamato lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – vieno aukšto medinis namas su palėpe (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad prie namo kampinės dalies, 3 metrai nuo įėjimo durų, žolėse guli raudonos spalvos su juodais elementais striukė. Striukės vidinėje pusėje yra etiketė su užrašu „Adidas“, ant striukės matomi raudonos spalvos sutepimai, striukės medžiaga ties rankovėmis yra suplėšyta. Striukė pakuota į paketą Nr. 1. Apžiūros metu namo įėjimo durys nerakintos, jas atidarius patenkama į prieangį, kuriame kairėje yra medinės durys į namo patalpą. Patalpoje, durų kairėje stovi staliukas, ant kurio yra televizorius, priešais staliuką yra medinis suoliukas ir spinta. Ant suoliuko ir prie jo guli plastikiniai tušti buteliai. Iš patalpos yra įėjimas į namo koridorių, kurio kairėje yra drabužių spinta ir įėjimas į kambarį Nr. 1. Kambaryje kairėje stovi spinta ir fotelis, dešinėje palei sieną yra lova ir sekcija. Namo koridoriaus dešinėje yra virtuvės patalpa, kurioje dešinėje matome virtuvinius baldus, viryklę, indus. Prie virtuvinės spintelės stovi medinė kėdė, ant kurios guli lovos patalynė su užvalkalu. Ant patalynės užvalkalo matomos raudonos spalvos dėmės. Užvalkalas su raudonos spalvos dėmėmis pakuotas į paketą Nr. 2. Virtuvės dešinėje yra pečius ir praėjimas į kambarį Nr. 2. Virtuvėje, priešais įėjimą, prie lango stovi lova ir staliukas su kėdėmis. Ant virtuvėje esančios lovos guli dvi pagalvės. Namo kambaryje Nr. 2 elektros apšvietimo nėra, kambaryje stovi lova, sekcija, staliukas su televizoriumi ir ant grindų guli lovos čiužinys. Virtuvės patalpoje taip pat yra durys ir praėjimas į namo sandėliavimo ir ūkinės paskirties patalpas. Namo teritorija neaptverta, yra laisvas priėjimas ir privažiavimas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų neaptikta ir neišimta (1 t., b. l. 19–20, 23–37).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2707/2020 (01) matyti, kad Z. J. nustatyta minkštųjų audinių kraujosruva kairėje smilkininėje srityje (radiologinio tyrimo metu), kairio momenkaulio linijinis lūžis, nueinantis į kairio smilkinkaulio žvyną, kairį pleištakaulio didijį sparną (kairė vidurinė kaukolės pamato duobė), kairiojo smilkinkaulio mastoidinės dalies lūžis, dešiniojo momenkaulio linijinis lūžis; nosikaulių lūžis; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje virš kaktinės smilkininės skilčių, kairėje virš momeninės skilties; sumušimo židiniai dešinėje smilkininėje skiltyje, dešinėje kaktinėje skiltyje, didžiosios smegenų jungties užpakalinėje dalyje ir kairėje smilkininėje srityje prie tentoriumo. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2020 m. liepos 25 d. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimų laiką nėra galimybės, kadangi nėra aprašytas sužalojimų makromorfologinis vaizdas. Sužalojimai visumoje, dėl kairio momenkaulio lūžio nueinančio į kairįjį smilkinkaulį bei kaukolės pamato kairę vidurinę duobę, kraujo išsiliejimo po kietuoju dangalu, suspaudusio galvos smegenis, galvos smegenų sumušimo su ryškia neurologine simpomatika, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai radiologinio tyrimo metu nustatyta minkštųjų audinių kraujosruva kairėje smilkininėje srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai (kairio smilkinkaulio mastoidinės dalies lūžis, dešinio momenkaulio lūžis, nosikaulių lūžiai) kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant ir kontaktuojant aukščiau išvardintomis sritimis su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais, tiek suduodant smūgius į šias sritis. Medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti sužalojimai rankose, kurie galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Individualūs žalojančių daiktų požymiai nėra aprašyti pateiktuose medicininiuose dokumentuose. Remiantis nustatytų sužalojimų aprašymu nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo jam metu, nėra galimybės (1 t., b. l. 75–83).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. B., jai pateikus 4 asmenų nuotraukas, tarp kurių nuotraukoje Nr. 1 yra R. M., nurodė, kad jai labiausiai panašus asmuo nuotraukoje Nr. 1 į asmenį, apie kurį papasakojo apklausoje, t. y. kurį ji pavadino G. (1 t., b. l. 172–176).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, kad liudytoja J. B., jai pateikus 4 asmenų nuotraukas, tarp kurių nuotraukoje Nr. 2 yra Z. J., nurodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 2 kaip Z., apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 177–181).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. B., jai pateikus 4 asmenų nuotraukas, tarp kurių nuotraukoje Nr. 4 yra A. S., nurodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 4, jo pavardė S., vardo nepamena, jis yra jos kaimynas, gyvena netoli jos namų (1 t., b. l. 185–189).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad pranešėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba. Pareiškėja nurodo, kad žmogus labai gėrė kelias dienas, tai gal buvo nugriuvęs, iš ausų bėga kraujas, nežino, kas su juo darosi. GMP operatorei pasiteiravus, ar žmogus sąmoningas, pranešėja nurodo, kad ne, negali pažadinti, tačiau kvėpuoja. Operatorei pasiteiravus, koks jos santykis su nukentėjusiuoju, pranešėja nurodo, kad jie čia gyveno, yra nuomininkai. Pranešėja nurodo, kad užėjo ir rado asmenį tokios būklės, bandė žadinti. Pokalbio metu fone girdisi vyrų balsai, operatorei liepus paguldyti nukentėjusįjį ant šono, girdima, kaip pranešėja sako: „Ant šono, R., paguldyk ant šono“. Operatorei pasiteiravus, kada paskutinį kartą matė nukentėjusįjį, pranešėja, pasitikslindama su kitais asmenimis, nurodo, kad prieš kokias penkias – šešias valandas (1 t., b. l. 101–103).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos sulaužytos medinės taburetės dalys. Apžiūros metu dėmių ar sutepimų panašių į kraują neaptikta (1 t., b. l. 112, 114–115).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, garso įrašo pavadinimas „2020_07_25_20-57-45_37064020128“, trukmė 3:10 min. Apžiūros metu nustatyta, kad pranešėja (J. B.) nurodo, jog name (duomenys neskelbtini) praėjusį vakarą vyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas namo savininkas, ir šiuo metu name yra šį žmogų galimai sužaloję asmenys (1 t., b. l. 109–110).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis R. M. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 96–104).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. M. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis žodinio konflikto su nukentėjusiuoju Z. J. metu paėmė virtuvinę taburetę ir trenkė vieną kartą nukentėjusiajam per galvą. Kaltinamojo teigimu, ar buvo suduoti dar du smūgiai, pasakyti negali, nes neatsimena. Pastebėtina, kad iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 83), todėl darytina išvada, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau trijų smūgių taburete nukentėjusiajam į galvos sritį. Pažymėtina, kad smūgių skaičius šiuo atveju neturi esminės reikšmės kvalifikuojant kaltinamojo veiką, kadangi iš bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamasis veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, todėl jam baudžiamoji atsakomybė kyla už faktiškai padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, kiek smūgių jis buvo sudavęs.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimų protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada.

Kaltinamojo gynėja prašė R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nustatoma tais atvejais, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinio nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-115-648/2016).