Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-17 · Administracinė byla Nr. I-655-505/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
I-655-505/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01605-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-655-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01605-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 24.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjui D. S.,nedalyvaujant atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-17 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-3202-4069 ir įpareigoti atsakovą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje (b.l. 5-10).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-08-26 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikė prašymą suteikti nemokamą valstybės teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl investuotų lėšų iš AB Šiaulių banko priteisimo bei dėl padarytos žalos ir nuostolių iš AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių atlyginimo. Tarnyba 2013-09-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-3202-4069 atmetė pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pagrindiniu argumentu atmesti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 4 p. ir kt). Pareiškėjas su minėtu sprendimu nesutinka. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, ir ji yra teisinės valstybės principo, kuriuo privalu vadovautis ir teismams taikant teisę, turinio elementas. Be to, ši teisė kyla iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies įtvirtinto teisingumo vykdymo imperatyvo. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt). Be kita ko, procesinių asmens teisių suvaržymas turi atitikti teisėtumo reikalavimą, t. y. turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi apibendrinant, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai - teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teisės aktuose yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Teisės aktuose nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su teisėje įtvirtintu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Teisė į teisminę gynybą reiškia ir teisę į tinkamą teismo procesą; teisė į tinkamą teismo procesą reiškia ir asmens, be kita ko, galimybę naudotis įstatyme įtvirtintomis gynybos priemonėmis nuo pareikšto ieškinio t. y. atsikirsti į ieškinį ir (arba) pareikšti priešieškinį ir t.t. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas turi būti realus. Tai reiškia, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą įstatymų nustatyta tvarka, turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad įgyvendins teisę apginti savo pažeistą interesą. Teisė į teisminę gynybą taip pat reiškia, kad informacija apie kreipimosi į teismą tvarką bus aiški ir prieinama, nes tik tada teisę į teisminę gynybą bus galima realiai įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra daugelyje bylų konstatavęs, kad teisė į teisminę gynybą privalo būti garantuota, ji negali būti tik teorinė, o turi būti reali ir įgyvendinama. Civilinė byla yra itin sudėtinga ir didelės apimties. Kauno tarnybai pateiktuose dokumentuose buvo pateiktos aplinkybės ir įrodymai apie AB Šiaulių banko ir AB Šiaulių banko valdymo organų narių neteisėtais ir galimai nusikalstamais veiksmais pareiškėjui padarytą turtinę žalą: 155 000 Lt D. S. negauto darbo užmokesčio, 290 000 Lt D. S. investuotų asmeninių piniginių lėšų į bendrovę, 425 000 Lt (su mokesčiais) už 2006-2009 metus negautų dividendų, bei D. S. dėl grynojo turto vertės prieaugio sumoje 599 884 Lt parduodant verslą patirtų nuostolių. Pareiškėjas patyrė didžiulę turtinę žalą dėl tyčinių ir galimai nusikalstamų AB Šiaulių banko ir AB Šiaulių banko valdymo organų narių veiksmų ir elgesio, dėl ko pareiškėjas neteko ir prarado visas savo turėtas ir į įmonę įdėtas didžiules asmenines pinigines lėšas, negavo darbo užmokesčio ir dividendų, patyrė didžiulę žalą ir turtinius nuostolius ir t. t. Todėl šiuo atveju Tarnyba neteisingai kvalifikavo teisines ir faktines įvykių aplinkybes, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą (apie tai, kad žala ir nuostoliai kilo iš pareiškėjo D. S. tiesioginės ūkinės veiklos).

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 45-46).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno tarnyboje 2013-08-26 gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl investuotų lėšų iš AB Šiaulių banko priteisimo, dėl padarytos žalos ir nuostolių iš AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių atlyginimo. Iš Kauno tarnyboje turimos medžiagos matyti, kad 2005-12-14 D. S. būdamas, UAB "NBG grupė" akcininkas ir administracijos vadovas, pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-12-14 su AB Šiaulių banko Vilniaus filialu dėl ilgalaikio kredito suteikimo UAB "NBG grupė". Už kredito UAB "NBG grupė" suteikimą D. S. pagal paprastąjį vekselį laidavo 300 000 Lt sumai. 2006-03-06 AB Šiaulių banko Vilniaus filialui sustabdžius įmonei UAB "NBG grupė" suteikto kredito lėšų teikimą, D. S. valdoma įmonė negalėjo laiku pasiekti ilgalaikiame verslo plane numatytų gamybinių pajėgumų, buvo pažeistas normalus ir ritmingas UAB "NBG grupė" ūkinė komercinės veiklos ciklas, todėl įmonė patyrė didelių materialinių nuostolių ir dėl to 2007-10-29 pripažinta bankrutavusia. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavus UAB „NBG grupė" buvo pradėti vykdyti išieškojimai iš laiduotojo D. S. asmeninio turto, kurie te­buvo įvardinti pasirašant Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-12-14, D. S., kaip UAB "NBG grupė" akcininkui ir laiduotojui padaryta žala bei nuostoliai. Kauno tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, su juo susijusius dokumentus, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 4 punktu, 2013-09-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-3202-4069 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl investuotų lėšų iš AB Šiaulių banko priteisimo, dėl padarytos žalos ir nuostolių iš AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių atlyginimo yra reikalavimas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo D. S. vykdyta ūkine komercine veikla. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia valstybė, savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis - suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą antrinę teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Šios aplinkybės nustatymas pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimą atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą. D. S. manymu, jam kaip įmonės UAB "NBG grupė" akcininkui ir laiduotojui, padaryta žala ir nuostoliai 2006-03-06 AB Šiaulių banko Vilniaus filialui sustabdžius įmonei UAB "NBG grupė" suteikto kredito lėšų teikimą pagal Kreditavimo sutartį Nr. IL- 2005-12-14. Įmonės UAB "NBG grupė" akcininkas ir administracijos vadovas D. S. pasirašė kreditavimo sutartį veikdamas savarankiškai, savo rizika ir investuodamas asmenines lėšas į įmonę bei laiduodamas savo turtu, kadangi siekė ekonominės naudos, t. y. padidinti valdomos įmonės apyvartines lėšas, skirtas įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti bei kaip įmonės akcininkas siekdamas gauti įmonės uždirbto pelno dalį.

Šalies argumentai

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.137)(ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (prašymu atsakovas prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ( b.l. 140))(ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta byloje esančiais įrodymais, kad pareiškėjas D. S. 2013-08-26 pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, reg. Nr. TP-1-(2.1)-3202, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl investuotų lėšų iš AB Šiaulių banko priteisimo, dėl padarytos žalos ir nuostolių iš AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių atlyginimo (b.l. 47-50). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-09-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-3202-4069 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nurodydama, kad 2006-03-06 AB Šiaulių banko Vilniaus filialui sustabdžius UAB „NBG grupė“ suteikto kredito lėšų teikimą, pareiškėjo D. S. manymu, jam, kaip įmonės akcininkui, padaryta žala, kadangi įmonė negalėjo vykdyti tolimesnės ūkinės komercinės veiklos. Kadangi pareiškėjo D. S., kaip UAB „NBG grupė“ akcininko veiksmams yra būdingi ūkinei komercinei veiklai priskirtini požymiai, t. y. pareiškėjas investavo asmenines lėšas į įmonę, siekdamas gauti įmonės uždirbto pelno dalį, taigi tai yra pagrindas pripažinti įmonės akcininką ūkinės komercinės veiklos vykdytoju (b.l.130).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Tarnyba) 2013-09-17 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-N-3202-4069 pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte įtvirtinta norma, numatanti, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimą atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą arba, šiai aplinkybei paaiškėjus vėliau, – priimti sprendimą antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukti (Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.).

Tarnybai pateiktame prašyme pareiškėjas prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl investuotų lėšų iš AB Šiaulių banko priteisimo, dėl padarytos žalos ir nuostolių iš AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių atlyginimo bei pateikė papildomus dokumentus jo prašymui pagrįsti (b.l.47-129).

Iš byloje surinktų įrodymų, Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr.B2-713-343/2014, medžiagos matyti, kad 2005-09-15 steigiamajame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo įsteigta UAB „NBG grupė“, kurią įsteigė du akcininkai: D. S. ir R. K., kurie valdė po 50 proc. akcijų. Šiame susirinkime bendrovės vadovu buvo išrinktas D. S., kuris bendrovės vadovu buvo iki 2007-01-02 (2007-01-02- visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 20). Pagrindinė planuota ir vykdyta bendrovės veikla buvo baldų gamyba ir prekyba. 2005 m. rudenį iš privataus asmens UAB „NBG grupė“ nupirko neveikiančias apleistas gyvulininkystės patalpas (fermas) su žeme Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) . Pasirašius preliminarę nekilnojamo turto su žeme pirkimo sutartį ir sumokėjus avansą, UAB „NBG grupė“ kreipėsi į kelis komercinius bankus dėl paskolos verslui: AB Sampo banko Vilniaus filialą, AB Hansabankas Kauno filialą bei į AB Šiaulių banko Vilniaus filialą. AB Sampo bankas suteikė 50 000 Lt verslo kortelę. 2005-12-14 tarp UAB „NBG grupė“, atstovaujamos direktoriaus D. S., ir AB Šiaulių banko, atstovaujamo Vilniaus filialo direktoriaus V. G., buvo sudaryta ir pasirašyta Kreditavimo sutartis Nr. IL-2005-025-03 dėl 300 000 Lt paskolos suteikimo (90 000 Lt- žemės sklypui ir gamybinėms patalpoms pirkti, 121 000 Lt patalpoms rekonstruoti ir 89 000 Lt apyvartinėms lėšoms) pagal pateiktą verslo planą 2005 - 2009 metams su detaliomis finansinėmis ir investicijų ataskaitomis, kuri yra neatskiriama Kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-025-03 dalis. Pagal tuo metu patvirtintą projektą (verslo planą) buvo numatyta, kad per artimiausius dvejus metus, t.y. 2005 ir 2006 metais savininkai investuos 250000 Lt, o Bankas - 500000 Lt. UAB „NBG grupė“ pateiktame projekto (verslo plano) 4 priede - planuojamos investicijos - investicijos buvo išskaidytos į grupes: nekilnojamo turto įsigijimui, rekonstrukcijai (vandentiekis, šildymas, vėdinimas ir kita), gamybinės įrangos įsigijimui, apyvartinėms lėšoms ir kita. Kartu su projektu (verslo planu) buvo pateikti ir trys didžiausi kontraktai. Bankas sutiko išduoti paskolą, jei bus gauta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija. 2005 m. gruodžio 21 d. UAB „NBG grupė“ buvo suteikta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija Nr. 00643. Nuo 2005 m. spalio vidurio iki 2006 metų kovo pradžios gamykloje Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) vyko gamybinių pastatų rekonstrukcijos darbai: įvesta 90 kW elektros linija, iš naujo įrengtas artezinis gręžinys, nutiestos naujos vandentiekio komunikacijos, įrengtas autonominis šildymas, dalis priešgaisrinės sistemos darbų, apšvietimas, įrengtos buitinės patalpos ir administracijos kabinetai. Buvo gauti visi leidimai reikalingi ūkinei veiklai ir jau veikė baldų ir medienos gamybos cechas. Dėl lėšų stygiaus buvo nebaigtas įrengti minkštųjų baldų gamybos cechas, vėdinimo sistema ir dalis priešgaisrinės sistemos. Įmonėje buvo sukurta 21 nauja darbo vieta. 2006 m kovo pabaigoje įmonėje buvo pradėta baldų gamyba iš plokštės. 2006-03-03 vienas iš dviejų įmonės akcininkų R. K., valdęs 50 proc. bendrovės akcijų, raštu informavo bendrovę, kad parduoda savo turimas akcijas ir pasitraukia iš verslo. Tai sužinojęs (UAB „NBG grupė“ pateikė Bankui raštišką pranešimą, kaip to reikalauja Kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-025-03 5.2.6.3. punktas) AB Šiaulių banko Vilniaus filialas be jokių raštiškų paaiškinimų ir neinformavęs bendrovės nuo 2006-03-06 sustabdė pateiktų pavedimų vykdymą ir kitas operacijas iš paskolinės sąskaitos, žodžiu pareikšdamas, kad "kol neišsispręs akcininkų pasikeitimas, neleis vykdyti jokių mokėjimų iš kreditinės sąskaitos". Tuometiniam administracijos vadovui ir 50 proc. akcijų savininkui D. S. paaiškinus, kad įmonė atliko Kredito sutarties 5.2.6.3. punkte nurodytus reikalavimus, ir kad Bankas neturi teisės kištis į dviejų privačių asmenų turtinius santykius, kad įmonė vykdo visus teisėtus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, jam buvo daromas spaudimas ir grasinama, kad jeigu jis neišpirks iš R. K. akcijų už jo norimą kainą- 140 000 Lt įmonė nebegaus lėšų, kurios buvo suteiktos įmonei pagal Kredito sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, įmonei bus galas ir jos pastatus greit nupirks (pokalbis 2006-03-07 su Vilniaus filialo valdytojo pavaduotoju J. S.). Dėl tokių neteisėtų AB Šiaulių banko Vilniaus filialo veiksmų įmonė beveik du mėnesius negalėjo disponuoti jos sąskaitoje esančiais beveik 95 000 Lt, kurie buvo skirti apyvartinėms lėšoms, iš kurių daugiau negu 8 400 Lt buvo skirti apmokėti už įrengimus. Dėl susidarusios situacijos tuometinis UAB „NBG grupė“ administracijos vadovas D. S. kelis kartus asmeniškai ir telefonu kalbėjosi su Vilniaus filialo valdytojo pavaduotoju J. S.. Tačiau pastarasis vietoje to, kad ėmęsis vykdyti Kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, toliau grasino ir gąsdino įmonės vadovą, tuo metu jau vienintelį įmonės akcininką, kad įmonei vis tiek bus galas, jis paskelbs bankrotą ir t.t. Dėl tokių neteisėtų ir kenkėjiškų banko veiksmų įmonė kelias savaites negalėjo vykdyti normalios ūkinės veiklos bei įsigyti reikalingo kiekio žaliavų ir priemonių, reikalingų gamybos procesui, įmonė nuo 2006-03-07 kiekvieną dieną patyrė beveik 2000 Lt nuostolių bei negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti projekte (verslo plane) numatytų įsipareigojimų. Be to, buvo išbalansuotas ir pažeistas iki tol buvęs darnus ir mokus įmonės pinigų srautas. Dėl tokių Banko veiksmų įmonė, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, buvo priversta iš trečiųjų asmenų ne itin palankiomis sąlygomis papildomai skolintis pinigų, kad galėtų apmokėti už žaliavas, elektrą, ryšius, degalus, išmokėti darbuotojams atlyginimus ir padengti kitas būtinąsias išlaidas. Dėl to susidarė daugiau negu pradelsti 60 000 Lt įsipareigojimai verslo subjektams už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas. Kauno apygardos teismas 2007-05-10 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „NBG grupė“, o 2007-10-29 nutartimi UAB „NBG grupė“ teismas pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teisme yra gautas bankrutavusios UAB „NBG grupė“ bankroto administratoriaus R. T. prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, tačiau teismas 2013-08-27 nutartimi klausimo dėl BUAB „NBG grupė“ veiklos pabaigos svarstymą atidėjo iki bus išspręsta Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-2069-324/2013 ir reikalavimo teisės į D. S. realizavimas. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikitesminio tyrimo medžiagos Nr.10-2-00433-10 matyti, kad 2010-06-22 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-433-10. Vilniaus apygardos teismui 2010-06-10 nutartimi dalinai panaikinus 2010-03-17 Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos ypatingų nusikaltimų ir veiklos organizavimo skyriaus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų AB Šiaulių banko , UAB „BANKROVITA“, antstolės R. G. veiksmų. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas D. S. skunde nurodė, kad jis įsteigė UAB „NBG grupė“ kartu su R. K. ir valdė po 50 procentų akcijų. Tačiau vėliau tarp jų įvyko konfliktas ir tai neigiamai atsiliepė įmonės finansinei veiklai. Įmonės projektą kreditavo AB Šiaulių banko Vilniaus filialas, tačiau įvykus konfliktui tarp akcininkų, kreditavimas sustojo ir įmonėje iškilo finansinių sunkumų. Pareiškėjas nurodė, kad bankas nepagrįstai neteikė kitos dalies kredito, o vėliau dar ir suklastojo 2006-03-15 AB Šiaulių banko Vilniaus filialo paskolų komiteto protokolą Nr.11. 2011-09-14. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras A. M. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta LR Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. remiantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu. 2011-09-27 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas D. S. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip nepagrįstą, nes neatlikti visi būtini veiksmai ir neišnaudotos visos galimybės. Taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. 2011-10-17 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. R., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį nutarimu atmetė, argumentuodamas, jog prokuroro 2011-10-17 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas, jo naikinti ar atnaujinti nėra pagrindo. 2011-11-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas atmetė pareiškėjo skundą dėl 2011-10-17 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo, kuriuo paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2011-09-14 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo kaip nepagrįstą. Skundu pareiškėjas D. S. prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, praleistą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyto netikslumo ir pareiškėjo D. S. nepriklausančių priežasčių bei panaikinti 2011-11-15 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį; panaikinti 2011-09-14 Vilniaus miesto apylinkės prokuroro A. M. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą; panaikinti 2011-10-17 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo J. R. nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjo D. S. 2011-09-26 skundas; grąžinti bylą tirti iš naujo; atlikti tarnybinį patikrinimą dėl šios baudžiamosios bylos vilkinimo daugiau negu vienerius metus. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2011-12-13 nutartimi atmetė pareiškėjo D. S. skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nutartį.

Įvertinanęs minėtas faktines aplinkybes pareiškėjas darė išvadą, kad dėl minėtų neteisėtų AB Šiaulių banko ir AB Šiaulių banko valdymo organų narių veiksmų ir elgesio fiziniam asmeniui D. S. (o taip pat ir valstybei negautų mokesčių pavidalu) buvo padaryta turtinė žala: 155 000 Lt D. S. negauto darbo užmokesčio, 290 000 Lt D. S. investuotų asmeninių piniginių lėšų į bendrovę (150 000 Lt investuota į 50 proc. įstatinio kapitalo ir 140 000 Lt buvo investuota išpirkti kito akcininko akcijas), 425 000 Lt (su mokesčiais) už 2006-2009 metus negautų dividentų bei D. S. dėl grynojo turto vertės prieaugio sumoje 599 884 Lt parduodant verslą patirtų nuostolių, kurių teismui nurodomas dydis pinigine išraiška yra apskaičiuotas pagal realius dokumentus - šiuo atveju ilgalaikio verslo plano duomenis (b.l.143-148).

Teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr. V. M. ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002, p. 23). Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veiklos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2902/20011, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1121/2013).

Kadangi pareiškėjas nuo 2005-09-15 yra UAB „NBG grupė“ steigėjas akcininkas, o nuo 2005-09-15 iki 2007-01-02 buvo išrinktas UAB „NBG grupė“ bendrovės vadovu- direktoriumi, todėl vertinant jo veiklą dėl investuotų lėšų ir jų priteisimo iš AB Šiaulių banko, dėl jam padarytos žalos ir nuostolių AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių veiksmais, t.y. ar veiksmai ir reikalavimai tiesiogiai kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, tokiu būdu ir vertinant ginčijamo sprendimo teisinį pagrindą, taikytinas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas, kuris reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau- Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis, o pagal šio straipsnio 4 dalį uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų ir joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Taip pat numato, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip, o akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 i 2 dalis akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų ir kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Įstatymo 15 straipsnis, numatantis turtines akcininkų teises, sako, kad akcininkai turi šias turtines teises: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis; 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti; 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio; 6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, o pagal Įstatymo 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kurį pagal šio straipsnio 3 dalį renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis (Įstatymo 37 str. 4 d.).

Taigi vertinat pareiškėjo D. S. veiksmus jam nuo 2005-09-15 esant UAB „NBG grupė“ steigėju akcininkas (Įstatymo 6 str. 2 d.), o nuo 2005-09-15 iki 2007-01-02 būnant išrinktu UAB „NBG grupė“ bendrovės vadovu- direktoriumi, t.y. vienasmeniu valdymo organu, veikiančiu bendrovės vardu ir turinčiu teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Įstatymo 37 str. 10 d., 12 d. 1 p.) ir 2005-12-14 sudarant ir pasirašant tarp UAB „NBG grupė“, atstovaujamos direktoriaus D. S., ir AB Šiaulių banko, atstovaujamo Vilniaus filialo direktoriaus V. G., Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03 dėl 300 000 Lt paskolos suteikimo, būtina nustatyti, ar jiems būdingi ūkinei komercinei veiklai priskirtini požymiai, nes tik šių požymių visuma sudaro pagrindą pripažinti fizinį asmenį verslininku – ūkinės komercinės veiklos vykdytoju.

Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjo D. S., kaip UAB „NBG grupė“ akcininko steigėjo veiksmai steigiant bendrovę ir akcijas apmokant asmeninėmis lėšomis, vėliau jas perkant asmeninėmis lėšomis iš kito akcininko, bei kaip bendrovės direktoriaus veiksmai vykdant bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (vienas iš jų kreditavimo sutarties sudarymas bendrovės ūkinei veiklai- baldų gamybai vykdyti pagal verslo planą 2005 - 2009 metams) truko tam tikrą laikotarpį, t. y. buvo nuolatinio, tęstinio, o ne vienkartinio pobūdžio. Byloje taip pat nekyla jokių abejonių, kad tokia pareiškėjo vykdoma veikla buvo savarankiška ir pareiškėjas veikė savo interesais, t. y. savo dalykines ir žmogiškąsias žinias bei įgūdžius pritaikė, įsteigiant organizaciją savo verslo idėjos realizavimui. Sprendžiant dėl pareiškėjo vykdytos veiklos atlygintinumo, t. y. veikla siekiamo pelno, tam tikros ekonominės naudos, akivaizdu, kad pareiškėjas, būdamas UAB „NBG grupė“ akcininku, siekė gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), kuri tiesiogiai priklausė nuo bendrovės direktoriaus D. S. vykdomos bendrovės veiklos organizavimo bei jos tikslų įgyvendinimo- baldų gamybos ir jų pardavimo, o kaip bendrovės direktorius jis siekė gauti darbo užmokestį, kuris taip pat priklausė nuo jo vykdomos bendrovės veiklos organizavimo bei jos tikslų įgyvendinimo, ir tai patvirtina pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, jog jis negavo 155 000 Lt darbo užmokesčio, 425 000 Lt (su mokesčiais) dividentų už 2006-2009 metus.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-09-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-3202-4069 pagrįstai ir teisėtai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkto pagrindu, nes pareiškėjo D. S. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje susijęs su reikalavimu dėl investuotų lėšų iš AB Šiaulių banko priteisimo, dėl padarytos žalos ir nuostolių iš AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių atlyginimo, tiesiogiai atsirandančiu dėl jo ūkinės komercinės veiklos UAB „NBG grupė“, taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJaninaVitunskienė