Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-10-01 · Administracinė byla Nr. AS-624-727-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-01
Bylos Nr.
AS-624-727-14
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01605-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS624-727/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01605-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5–10), prašydamas panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-3202-4069 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo yra atmestas D. S. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ir įpareigoti atsakovą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu (II t., b. l. 21–28) pareiškėjo D. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 30–44), kuriuo prašė: 1) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių ir nuo D. S. nepriklausančių aplinkybių; 2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punktas, kuriuo yra nustatytas imperatyvus apribojimas, kad antrinė teisinė pagalba yra neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos, visiškai neatsižvelgiant nei į pareiškėjo fizinio asmens turtinę padėtį, nei į pareiškėjui taikomų areštų ar turto apribojimų apimtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą; 5) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-3202-4069; 6) priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje; 7) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi (II t., b. l. 62–63) neatnaujino apeliacinio skundo padavimo termino ir atsisakė priimti D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjas D. S. 2014 m. balandžio 30 d. padavė atskirąjį skundą (II t., b. l. 65–78), kuriuo prašė: 1) atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių ir nuo D. S. nepriklausančių aplinkybių; 2) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį; 3) priimti naują sprendimą – atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo padavimo klausimą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi (II t., b. l. 79–80) neatnaujino atskirojo skundo padavimo termino ir atsisakė priimti D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. turi prieigą prie teismo elektroninių paslaugų informacinės sistemos. Atskirasis skundas dėl 2014 m. balandžio 10 d. teismo nutarties panaikinimo paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, nes nustatyta, jog 2014 m. balandžio 10 d. teismo nutartis pareiškėjui elektroninių ryšių priemonėmis įteikta 2014 m. balandžio 11 d., todėl paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą buvo 2014 m. balandžio 18 d., o atskirasis skundas teismui įteiktas tik 2014 m. balandžio 30 d. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios atskirojo skundo padavimo termino praleidimą, buvo subjektyvios, nuo jo paties valios priklausančios kliūtys, ir jos negalėjo būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo prasme.

III.

Pareiškėjas D. S. padavė atskirąjį skundą (II t., b. l. 82–95), kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį; 2) priimti naują sprendimą – atnaujinti 2014 m. balandžio 29 d. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties padavimo terminą ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą; 3) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį; 4) priimti naują sprendimą – atnaujinti 2014 m. balandžio 7 d. apeliacinio skundo padavimo terminą ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas tik formaliai pasižiūrėjo pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui ir atskirajam skundui paduoti ir prašymų atnaujinti terminą netenkino, tuo užkirsdamas pareiškėjui teisę į tinkamą ir teisingą teismo procesą, bei apeliacinio skundo išnagrinėjimą per trumpiausią laiką. Akcentuoja, kad fizinis asmuo D. S. šioje byloje prieš valstybės instituciją – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą – nesinaudoja profesionalia teisininko pagalba.

Tvirtina, kad nors galimi tam tikri teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ribojimai, tačiau bet kokie šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą.

Mano, kad yra nepagrįstas Kauno apygardos administracinio teismo nutarties argumentas, kad 2014 m. kovo 17 d. sprendimas D. S. buvo išsiųstas elektroninėmis ryšių priemonėmis, nes www.eteismai.lt 2014 m. kovo 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas nėra prisegtas ir jis neskaitmenizuotas, o nematant sprendimo turinio, nebuvo galima sužinoti, kad skundas aukštesniajam teismui administracinėje byloje gali būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. Mano, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra prisijungęs prie www.eteismai.lt ar ne, privalėjo būti išsiųstas ir tradiciniu paštu popierine forma.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje yra nurodoma aplinkybė, kad teismui yra neaišku, ar D. S. tikrai dalyvavo paskaitose, laikė egzaminus ir turėjo didelį užimtumą, D. S. 2014 m. balandžio 29 d. atskirajame skunde savo iniciatyva pateikė išrašą iš D. S. studijų knygelės.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad D. S. yra išreiškęs valią gauti procesinius dokumentus ir informaciją apie priimtus procesinius sprendimus bei atliktus procesinius veiksmus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „www.E.teismas.lt“, kadangi yra prisijungęs prie šios sistemos. D. S. 2014 m. balandžio 10 d. teismo nutartis elektroninių ryšių priemonėmis įteikta 2014 m. balandžio 11 d., todėl paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą buvo 2014 m. balandžio 18 d., o atskirasis skundas teismui pateiktas tik 2014 m. balandžio 30 d. Laiko, kad 2014 m. balandžio 10 d. teismo nutartis D. S. buvo įteikta laiku ir tinkamai. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo domėtis jo prašymo išnagrinėjimo rezultatu bei sužinoti apie priimtą nutartį, prisijungdamas prie teismo elektroninių paslaugų informacinės sistemos. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad skundžiama nutartis nebuvo siunčiama tradiciniu paštu, o prikabinta „www.E.teismas.lt“, yra subjektyvios, nuo jo paties valios priklausančios kliūtys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. bei 2014 m. balandžio 10 d. nutartis. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kol nėra panaikinta Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, pagrindo vertinti pastarosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nėra.

Todėl sprendžiant 2014 m. gegužės 14 d. pareiškėjo pateikto atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamos bylos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria teismas nutarė neatnaujinti atskirojo skundo padavimo termino, atsisakė priimti D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pagal ABTĮ 149 straipsnio 2 ir 3 dalį, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

ABTĮ 107 straipsnis, reglamentuojantis nutarčių nuorašų išsiuntimą proceso šalims, numato, kad bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Šio įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis.

ABTĮ 75 straipsnio 7 dalis numato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Aprašo 16 punktas nustato, kad, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Nagrinėjamu atveju LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra susikūręs LITEKO VEP posistemio paskyrą. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 8 punktas numato, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 8.1 įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 8.2 patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 8.3 patvirtina, jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Taisyklių 31 punkte nurodyta, jog jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Taisyklių 33 punktas taip pat numato, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas, prisijungdamas prie LITEKO VEP posistemio, išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Atitinkamai, pareiškėjui visi teismo procesiniai dokumentai pagrįstai buvo siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis kaip tai numato ABTĮ 75 straipsnio 7 dalis ir Aprašo 16 punktas (Taisyklių 8.2, 33 p.). Pažymėtina, jog analogiškai nurodytas Aprašo bei Taisyklių nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškina ir kitose bylose (pvz., 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-126/2014; 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-127/2014; 2014 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-824/2014).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, todėl, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, atskirasis skundas dėl šios nutarties galėjo būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis pareiškėjui per EPP sistemą buvo išsiųsta 2014 m. balandžio 10 d. 16.14 val., o pristatyta – 2014 m. balandžio 10 d. 17.50 val. (II t., b. l. 64).

ABTĮ 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties įteikimo pareiškėjui diena yra 2014 m. balandžio 11 d. Pagal ABTĮ 149 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2014 m. balandžio 10 d. teismo nutarties turėjo būti paduotas teismui ne vėliau nei 2014 m. balandžio 18 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą padavė teismui tik 2014 m. balandžio 30 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui dėl 2014 m. balandžio 10 d. teismo nutarties paduoti.

Pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą, jame prašė ir atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą.

ABTĮ 148 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti mutatis mutandis taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui (nagrinėjamu atveju – atskirajam skundui) paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas yra EPP sistemos naudotojas, todėl teismo sprendimai jam buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą dėl procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos, konstatuotina, jog pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai tvirtina, jog teismo sprendimai jam turėjo būti siunčiami ir paštu. Pažymėtina, jog Taisyklių 34 punktas numato, kad jeigu paslaugų gavėjai ir/ar paslaugų vartotojai dėl svarbių priežasčių (užimtumas bylose, liga, atostogos ir kt.) negali naudotis LITEKO VEP posistemiu ar atlikti procesinio veiksmo, jie nedelsdami privalo apie tai informuoti teismą, užpildę paskyroje esančią specialią informacinio pranešimo formą ir pateikę šį informacinį pranešimą teismui LITEKO VEP posistemyje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį pranešimą būtų pateikęs.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi pagrįstai nutarė neatnaujinti atskirojo skundo padavimo termino ir atsisakė priimti atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasIrmantas JarukaitisVirginija Volskienė