Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistosios A. L. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. L. prašymas tenkinamas.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Minėta, kad A. L. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės (10 951,10 Eur) vertės svetimą turtą. Iki 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kilo tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, ir toks asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija, nustatant naujas turto vertės ribas. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, dėl naujuoju įstatymu įtvirtinto turto vertės pokyčio, numatytų laisvės atėmimui alternatyvių bausmių bei dėl laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos sumažinimo, nuteistosios A. L. teisinė padėtis dėl BK 183 straipsnio 2 dalies švelnėja, todėl nusikalstama veika perkvalifikuojama į 183 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskiriant už šią nusikalstamą veiką naują bausmę. A. L. nusikalstama veika, atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę (10 951,10 Eur, t. y. 290,79 MGL) ir BK 190 straipsnio pakeitimus, šiuo metu nebėra laikoma didelės vertės turtu, kadangi pasisavinto turto vertė nesiekia 400 MGL.

Perkvalifikavus A. L. nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), peržiūrimas ir bausmės skyrimo klausimas. Šiuo metu galiojanti BK 183 straipsnio 1 dalies redakcija numato alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų ir laikoma nesunkiu nusikaltimu (veikos padarymo metu galiojusi BK 183 straipsnio 2 dalies redakcija numatė išimtinai laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų ir buvo laikoma sunkiu nusikaltimu).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuosprendžio priėmimo metu A. L. nebuvo teista, dirbo, buvo vaiko auginimo atostogose, viena augino mažametį vaiką, administracine tvarka bausta 9 kartus už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės nepripažino. Kadangi A. L. turi mažametį vaiką, viena jį augina (duomenys nuosprendžio priėmimo metu), o, būdama laisvės atėmimo vietoje, neturės realių galimybių atlyginti turtinę žalą, bus atskirta nuo vaiko, kas paveiktų neigiamai vaiko vystymąsi ir auklėjimą, todėl, teismo vertinimu, tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus užtikrins 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistosios A. L. prašymą dėl bausmės švelninimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-348/2023 tenkinti.

A. L. nusikalstamą veiką, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.), perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos (suimtam nuteistajam – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.