Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Povilo Jegorovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. pripažintas kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno strategines prekes šiomis aplinkybėmis - neturėdamas specialaus subjekto statuso, kaip numatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, taip pat neturėdamas Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduotos licencijos, privalomos į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių importui į Lietuvos Respubliką, būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, veikdamas kartu su A. G., jo paprašė internetinėje parduotuvėje nupirkti ir užsakydamas prekės atsiuntimo paslaugą, iš Singapūro į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atsisiųsti A. G. vardu skaitmeninį naktinio matymo prietaisą, A. G. 2018 m. gruodžio 21 d., internetu iš pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“ Singapūre įgijo sumokėdamas 414,69 eurus elektroninės bankininkystės būdu iš savo sąskaitos „ SEB“ banke, skaitmeninį naktinio matymo prietaisą – monokuliarą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra naktinio matymo taikiklis, pritaikytas kariniams tikslams ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 patvirtinto Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML1 dalies d punktą: „Duslintuvai, specialieji ginklų pritvirtinimo įtaisai (stovai), apkabos, taikikliai ir šūvio liepsnos slopintuvai, skirti ML1 dalies a, b ar c punktuose nurodytiems ginklams“, skirtas naudoti kaip optinio taikiklio priedas, kurį be papildomo perdarymo, panaudojant gamintojo siūlomus naudoti adapterius (jungiamuosius žiedus), galima pritvirtinti prie ginklo optinio taikiklio, tokiu būdu pastarąjį transformuojant į naktinį taikiklį, kuriam vadovaujantis Ekspertų komisijos ginklų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašo 3 punktu, taikomi naktiniams taikikliams nustatyti apyvartos reikalavimai, o naktiniai taikikliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams, bei nurodė pardavėjui savo vardą ir pavardę – „A. G.“ bei adresą „(duomenys neskelbtini), Kaunas“ ir atgabenti šį skaitmeninio naktinio matymo prietaisą, o pardavėjas vykdydamas jo nurodymą, pasinaudodamas siuntų tarnyba, teikiančia viešą gabenimo paslaugą, pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iš Singapūro į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, Rodūnios kelias 9, Vilnius, šį naktinio matymo prietaisą, kuris 2019 m. sausio 14 d. 13.35 val. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste atliekant siuntos tikrinimą buvo surastas ir sulaikytas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato P. Jegorovo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su R. L. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir prašo jį išteisinti. Apeliantai tvirtina, kad nuteistasis R. L. nežinojo apie tai, jog liudytojo A. G. pagalba įgytas ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentas skaitmeninis naktinio matymo prietaisas – monokuliaras „(duomenys neskelbtini)“ yra naktinio matymo taikiklis. Tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šioje byloje R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos – neteisėto (neturint leidimo) strateginės paskirties prekės gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo R. L. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistojo kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti padarytomis išvadomis, išskyrus aplinkybę, jog šią nusikalstamą veiką nuteistasis R. L. padarė veikdamas kartu su A. G., todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies ši aplinkybė šalinama (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

7. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistojo R. L. prašymu A. G. savo vardu internetinėje parduotuvėje nupirko ir atsisiuntė iš Singapūro į Lietuvos Respubliką skaitmeninį naktinio matymo prietaisą – monokuliarą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra naktinio matymo taikiklis, pritaikytas kariniams tikslams. A. G. (R. L. prašymu) 2018 m. gruodžio 21 d. internetu iš pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“ Singapūre įgijo minėtą prietaisą sumokėdamas 414,69 eurus elektroninės bankininkystės būdu iš savo sąskaitos „SEB“ banke. Pardavėjas vykdydamas pirkėjo nurodymą, pasinaudodamas siuntų tarnyba, teikiančia viešą gabenimo paslaugą, pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iš Singapūro į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą minėtą naktinio matymo prietaisą, kuris 2019 m. sausio 14 d. 13.35 val. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste atliekant siuntos tikrinimą buvo surastas ir sulaikytas. Šios aplinkybės nustatytos visuma teisme išnagrinėtų įrodymų: nuteistojo R. L., liudytojo A. G. parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis – 2019 m. sausio 14 d. prekių sulaikymo protokolu, 2020 m. vasario 19 d. – 2019 m. kovo 19 d. siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, 2019 m. spalio 29 d. internetinio puslapio apžiūros protokolu, 2020 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokolu ir specialisto išvada, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2019 m. spalio 2 d. raštu, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 18 d. nuomone, Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro 2019 m. gegužės 2 d. informacija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2020 m. sausio 6 d. raštu, kuriuose užfiksuoti duomenys, susiję su 2019 m. sausio 14 d. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste sulaikyta siunta (t. 1, b. l. 58, 74–82, 83–92, 94-105, 111–113, 116, 119, 148). Šiais duomenimis byloje buvo įrodytas 2019 m. sausio 14 d. nustatytas neteisėtas (neturint leidimo) strateginės paskirties prekės gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai konstatuota, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis, išskyrus bendrininkavimo su A. G. faktą, R. L. neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno strateginės paskirties prekę – naktinio matymo prietaisą – monokuliarą „(duomenys neskelbtini)“.

8. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo R. L. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti nusikaltimą, kadangi jis nežinojo, jog skaitmeninis naktinio matymo prietaisas yra naktinio matymo taikiklis.

10. Nuteistajam R. L. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena strateginės paskirties prekę, ir nori taip veikti. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė objektyviems bylos duomenims neprieštaraujančią išvadą, jog R. L. veiksmuose yra BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai.

12. Nuteistasis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad nežinojo apie tai, jog skaitmeninis naktinio matymo prietaisas – monokuliaras „(duomenys neskelbtini)“ yra draudžiamas. Nuteistasis tvirtino, jog jis ketino įsigyti naktinio matymo žiūroną, kurį būtų naudojęs medžioklės metu aplinkos stebėjimui. Internetinėje parduotuvėje apžiūrėjęs norimą įsigyti prekę nematė, jog šis prietaisas galėtų būti tvirtinamas prie ginklo. Nuteistasis parodė ir tai, kad su prekės specifikacija išsamiai nesusipažino. Šią prekę internetinėje parduotuvėje paprašė nupirkti A. G., kuriam vėliau atidavė už prekę sumokėtus pinigus (t. 1, b. l. 189–190, 195–197, t. 2, b. l. 30–32). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. L. parodė, jog medžiotoju yra nuo 2010 m., turėjo du graižtvinius šautuvus su optiniais taikikliais. Paaiškino, jog naktinio matymo prietaiso Lietuvoje nepirko, nes jo kaina gana didelė. Nuteistasis patvirtino, jog žino, kad naktinio matymo prietaiso, tvirtinamo prie optinio taikiklio, naudojimas draudžiamas. Taip pat žino, kad asmenys už tokio prietaiso naudojimą buvo nubausti. R. L. parodė ir tai, kad nesidomėjo, ar Lietuvoje įmonės prekiauja naktinio matymo prietaisais, taip pat nesidomėjo tokių prietaisų kaina. Medžioklei skirtos įrangos parodoje buvo pristatomi naktinio matymo prietaisai, tačiau jų kaina viršijo 1 000 Eur. Internetinėje parduotuvėje „A. E.“ žiūrėjo žvejybai skirtus reikmenis ir pamatė naktinio matymo prietaisų reklamą, šiems prietaisams buvo taikoma akcija, naktinio matymo monokuliaras kainavo apie 400 Eur, todėl nusprendė įsigyti, tačiau pats tai padaryti neturėjo gebėjimų, todėl paprašė A. G., kad jis šį prietaisą užsakytų. Nuteistasis tvirtino, jog nematė, kad naktinio matymo prietaisas turėjo priedus – tvirtinimo elementus. Liudytojas A. G. patvirtino, jog R. L. prašymu internetinėje parduotuvėje nupirko naktinio matymo prietaisą (t. 1, b. l. 38–40, 45–47, 61–63, t. 2, b. l. 42–44).

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nežinojo, jog skaitmeninis naktinio matymo prietaisas – monokuliaras „(duomenys neskelbtini)“ yra draudžiamas, tačiau pagal BK 2 straipsnio 2 dalį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisės aktai, numatantys, jog naktiniai taikikliai priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams, taip pat reglamentuojantys jų apyvartą bei importo į Lietuvos Respubliką reikalavimus, buvo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, todėl R. L. nebuvo apribota galimybė su jais susipažinti. Šiuo atveju ypatingai svarbu tai, kad R. L. aptariamo įvykio metu buvo medžiotojas ir akivaizdu, jog žinojo apie medžioklėje draudžiamus naudoti prietaisus. Tokia aplinkybė taip pat patvirtina, jog nuteistasis per A. G. įgydamas prekę žinojo kokią būtent prekę jis įsigyja, taip pat žinojo ir apie naktinių matymo prietaisų savybes, nes iš internetinėje svetainėje esančių prietaisų, išsirinko tą naktinio matymo prietaisą, kuris priskiriamas naktinio matymo taikikliams. Nuteistojo R. L. aiškinimą, kad jis nežinojo, jog įsigytas skaitmeninis naktinio matymo prietaisas Lietuvoje yra draudžiamas, kad iš prekės nuotraukos nebuvo matyti apie galimybę prietaisą pritvirtinti prie ginklo, paneigia ir liudytojos, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, Ž. T. parodymai. Liudytoja Ž. T. parodė, kad R. L. buvo šio būrelio medžiotojas. Liudytoja patvirtino, kad medžiotojui yra žinoma, jog medžiojant draudžiama naudoti naktinio matymo optinius taikiklius bei visus jų priedus. Lietuvoje draudžiama juos įsigyti. Liudytoja parodė ir tai, kad naktinio matymo žiūronai nuo naktinio matymo taikiklio skiriasi tuo, jog taikiklis tvirtinamas prie ginklo. Liudytoja patvirtino, jog fotonuotraukoje (t. 1, b. l. 72) nurodytas taikiklio tvirtinimas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. T. nurodė ir tai, kad R. L. medžiotoju yra daugiau nei 10 metų, o norint tapti medžiotoju būtina išlaikyti egzaminą, prieš kurį organizuojami kursai, kurių metu supažindinama su teisės aktais, reglamentuojančiais ginklų naudojimą. Medžiotojas privalo žinto medžioklės taisykles, kurios griežtai draudžia medžioklės metu naudoti naktinio matymo optinius taikiklius ir priedus prie optinių taikiklių. Liudytoja paaiškino ir tai, kad jai pateiktose foto nuotraukose esantis prietaisas sukeltų abejonių, ar tai nėra draudžiamas naudoti prietaisas, nes nuotraukoje matomas tvirtinimo žiedas aiškiai rodo, kad šis prietaisas skirtas tvirtinti prie optinio taikiklio (t. 1, b. l. 68–72). Kratos atliktos R. L. gyvenamojoje vietoje metu, nuteistasis savanoriškai pateikė du ginklus taip pat optiką su laikikliu nuo ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) bei optiką su laikikliu nuo ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), laikiklį, stovą (t. 1, b. l. 130–138). Daiktų apžiūros protokole, apžiūrą atlikęs specialistas nurodė, jog naktinio matymo prietaisas „(duomenys neskelbtini)“, skirtas naudoti kaip optinio taikiklio priedas, kurį be papildomo perdarymo, panaudojant gamintojo siūlomus adapterius (jungiamuosius žiedus), galima pritvirtinti prie ginklo optinio taikiklio, taip pat ir prie optinių taikiklių nuo ginklų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jį transformuojant į naktinį taikiklį (t. 1, b. l. 111–114). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad R. L. A. G. el. paštu pateiktoje prekės nuorodoje, prie prekės „(duomenys neskelbtini)“ aprašymo, kurio vertimui naudojamas internetiniame puslapyje esantis laukas „vertėjas“, pateiktos ir šešios fotonuotraukos, prie vienos iš jų užrašas „visada lengvai ir greitai išmontuojamas“, kitoje fotonuotraukoje yra prekė pritvirtinta prie daikto, panašaus į ginklą (t. 1, b. l. 94–105). Taigi, įvertinus tai, kad R. L. būdamas medžiotoju privalėjo žinoti apie medžioklės metu draudžiamus naudoti prietaisus, taip pat įvertinus, kad nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą, vadovauja uždarajai akcinei bendrovei, atsižvelgus į jo brandą (gimęs (duomenys neskelbtini)), gyvenimišką patirtį, rusų kalbos mokėjimą, įvertinus ir tai, kad nuteistasis žinojo, jog naktinio matymo taikiklis į Lietuvą bus siunčiamas per valstybės sieną, neabejotinai galima teigti, kad R. L., suvokė, jog daro pavojingą veiką, susijusią su strateginės paskirties prekės gabenimu per Lietuvos valstybės sieną, ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių leidžia teigti, kad nuteistojo tyčios turinys buvo nustatytas teisingai.

14. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis nemoka anglų kalbos, todėl negalėjo įvertinti prekės specifikacijos, taip pat, kad jo kompiuterinio raštingumo žinios yra per menkos, kad jis būtų galėjęs pasinaudoti automatinio vertimo paslauga, o taip pat, kad jis nepildė prekių deklaracijos ir nepatvirtino, jog siuntoje nėra draudžiamų daiktų, nepaneigia, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. R. L. būdamas medžiotoju ir akivaizdu, kad domėdamasis medžioklėje naudojamais prietaisais, turėjo suvokti, jog būtina pasidomėti internetinėje parduotuvėje parduodamos prekės technine charakteristika, o taip pat gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną teisėtumu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. L. internetinėje parduotuvėje surado prekę - skaitmeninį naktinio matymo prietaisą – monokuliarą „(duomenys neskelbtini)“, nuorodą apie šią prekę nusiuntė A. G. ir jo paprašė šį prietaisą nupirkti ir parsiųsti į Lietuvą, o po prekės užsakymo ir apmokėjimo už ją, grąžino A. G. už prekę sumokėtus pinigus. Šie R. L. veiksmai, susiję su skaitmeninio naktinio matymo prietaiso įsigijimu ir gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Teisėjų kolegija įvertinusi R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, bei juos įvertinusi visų byloje esančių objektyvių duomenų kontekste, jo parodymus dėl aplinkybių, kad jis nesuprato, jog skaitmeninis naktinio matymo prietaisas yra naktinio matymo taikiklis, pripažįsta gynybine pozicija, turint siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų teiginiai, kad iš skundžiamo nuosprendžio konstatuojamosios dalies nėra aišku, kas ir kokiomis aplinkybėmis padarė nusikaltimą, taip pat yra nepagrįsti. Pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas atitinkamo turinio kaltinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinimo formulavimas neprieštarauja įstatymo reikalavimams, užtikrina asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-135/2014 ir kt.). Apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinimo nekonkretumo paneigia procesiniai dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad nuteistasis R. L. nurodo suprantantis, kuo yra kaltinamas (t. 1, b. l. 189–190, 195–197, t. 2, b. l. 30–32). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, nuteistasis išreiškė savo poziciją dėl jam pateiktų kaltinimų, teikė paaiškinimus. Įvertinus šias aplinkybes konstatuoti, kad nuteistasis R. L. nesuprato, kuo yra kaltinamas, nėra pagrindo. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatė, jog R. L. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su A. G.. Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo prieš A. G. nutraukimo, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad A. G. suprato, jog veikia nusikalstamai, t. y. žinojo, kad naktinio matymo prietaisas priskiriamas strateginėms prekėms, kurių apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta (t. 1, b. l. 26–29). Taigi A. G. baudžiamojo persekiojimo klausimas šioje byloje buvo išspręstas galiojančiu 2020 m. gegužės 21 d. prokuroro nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo nutrauktas, nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje. Iš R. L. pateikto kaltinimo (t. 2, b. l. 1–9) matyti, jog jis buvo kalinamas tuo, kad veikdamas per A. G., šiam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno strategines prekes. Tuo tarpu apygardos teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo teisme ribas, nepagrįstai R. L. inkriminavo bendrininkavimo su A. G. požymį. Todėl teisėjų kolegija keičia skundžiamą nuosprendį ir iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos nusikalstamos veikos aprašymo šalina šią aplinkybę, nurodant, jog R. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas per A. G., šiam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką.

16. Apeliantai neskundžia nuteistajam R. L. paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo R. L. asmenybės (neteistas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba) ir nusikalstamos veikos pavojingumą (per valstybės sieną gabeno vieną strateginės paskirties prekę, kurią įsigijo asmeniniam naudojimui, pavojingų ir realių padarinių dėl šios padarytos nusikalstamos veikos nekilo), taip pat, jog nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, daro išvadą, jog nuteistajam pagrįstai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Povilo Jegorovo apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad R. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su A. G., nurodant, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas per A. G., jam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką.