- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-326/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Alė Bukavinienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- D. Ž., akcinei bendrovei SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- Z. Ž.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1259-538/2011 pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovams D. Ž. ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų išieškojimo bei laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Z. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas N. D. ieškiniu prašė: 1) išieškoti iš D. Ž. 85 000 Lt negrąžintos paskolos, 12 041,67 Lt nesumokėtų palūkanų, iš viso – 97 041,66 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento AB SEB banko ir D. Ž. 2008-09-24 sudarytą laidavimo sutartį Nr. 04/080290; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007-06-10 paskolos sutartį ieškovas N. D. suteikė D. Ž. 85 000 Lt paskolą iki 2008-06-01. 2008-10-02 paskolos sutarties pakeitimu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2008-12-31, o 2008-12-22 paskolos sutarties pakeitimu Nr. 2 paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009-12-01. Tačiau suėjus paskolos grąžinimo terminui D. Ž. paskolos negrąžino, palūkanų nemoka. Pagal 2007-06-10 paskolos sutarties 5 punktą D. Ž. įsipareigojo ieškovui mokėti 5 procentus metinių palūkanų. Už laikotarpį nuo 2007-06-10 iki 2010-04-10 (34 mėnesiai) D. Ž. ieškovui privalo sumokėti 12 041,67 Lt. Prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento AB SEB banko ir D. Ž. 2008-09-24 sudarytą laidavimo sutartį Nr. 04/080290, ieškovas N. D. nurodė, kad D. Ž. neprivalėjo sudaryti laidavimo sutarties, nes D. Ž. prisiimdamas įsipareigojimus už AB SEB banko skolininką buvo skolingas ieškovui ir laiduodamas už kitą asmenį, kurio skola yra labai didelė, negalėjo nežinoti, kad AB SEB bankui pareiškus reikalavimą į jį, skolos sugrąžinimas ieškovui taps problemiškas. Tai reiškia, kad D. Ž., sudarydamas laidavimo sutartį, buvo nesąžiningas. Be to, mano, jog D. Ž. nesąžiningumas yra preziumuojamas CK 6.67 str. 5 p. pagrindu, nes bankų laidavimų sutartys sudaromos nesuėjus jomis užtikrinto kredito grąžinimo terminui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas D. Ž. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš jo 85 000 Lt negrąžintos paskolos, 12 041,67 Lt nesumokėtų palūkanų, nes 2007-06-10 jis sudarė sutartį su N. D., pagal kurios 3 punktą, paskolos tikslinė paskirtis buvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimui. Nupirktas gyvenamasis namas buvo išmainytas į dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) mieste buvo perkamas tam, kad buvę gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini) kaime savininkai iš savo namo išsikėlę turėtų kur gyventi. Atlikus mainus su N. D. planavo namą (duomenys neskelbtini) kaime brangiau parduoti ir gautą pelną pasidalinti. Todėl 2007-06-10 sutartis realiai yra ne paskolos, o bendradarbiavimo (jungtinės veiklos) sutartis. Už priimtiną kainą nepavykus parduoti įsigyto gyvenamojo namo, jie geruoju pratęsdavo sutarties terminą iki namas nebus parduotas, kol pats N. D. surado gyvenamojo namo pirkėją, kuriam 2009-11-02 namas (namo dalis) ir buvo parduotas. Atsakovui D. Ž. nebuvo priimtina siūloma pardavimo kaina, tačiau N. D. jį informavo, kad pardavus namą jo rastam pirkėjui, jis nebereikalaus iš atsakovo pinigų, nes savo finansinius klausimus išspręs su namo pirkėja. Toks pasiūlymas atsakovą tenkino, todėl sutiko. Klausimą dėl laidavimo sutarties paliko spręsti teismui.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas AB SEB bankas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikia jokio pagrįsto teisinio ir faktinio pagrindo leidžiančio tenkinti ieškinio reikalavimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 2008-09-24 tarp UAB „Vakarų autocentras“ (skolininkas), atstovaujamo direktoriaus D. Ž. ir AB SEB bankas (kreditorius) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 0450807120198/A3, pagal kurią skolininkui buvo suteiktas 1 300 000 Lt kreditas. Pagal kreditavimo sutartį paskutinė kredito grąžinimo data buvo nustatyta - 2015-09-23. Užtikrinant įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą 2008-09-24 buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 04/080290, pagal kurią D. Ž. ir Z. Ž. laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad dėl ginčijamos laidavimo sutarties atsakovas D. Ž. pasidarė nemokus. Tiek pasirašant laidavimo sutartį, tiek ir po jos pasirašymo nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto apimtys neleidžia konstatuoti D. Ž. nemokumo laidavimo sutarties pasirašymo momentu, taip pat ir laikotarpiu po šios sutarties pasirašymo. Atsakovo D. Ž. bei jo sutuoktinės Z. Ž. nemokumą nulėmė, ne kaip teigia ieškovas, ginčijamos laidavimo sutarties pasirašymas, o jau po ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo praėjus daugiau nei pusei metų atlikti minėtų asmenų veiksmai, kuriais visas jiems priklausantis turtas neatlygintinų sandorių - dovanojimo sutarčių pagrindu, buvo perleisti sūnui R. Ž.. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis laidavimo sutarties pasirašymo negalima sieti su atsakovo nemokumo atsiradimu, dėl to nėra pagrindo ginčijamos sutarties pripažinti negaliojančia remiantis CK 6.66 str.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui N. D. iš atsakovo D. Ž. 85 000 Lt skolos, 12 041,67 Lt palūkanų, iš viso 97 041,66 Lt, ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp AB SEB banko ir D. Ž. sudarytą laidavimo sutartį. Pagal šią sutartį D. Ž. yra užtikrinęs AB SEB banko skolininko kredito grąžinimą. AB SEB banko reikalavimai pagal minėtą laidavimo sutartį yra 1 300 964,20 Lt. Laidavimo sutartis sudaryta 2008-09-24, t. y. po 2007-06-10 paskolos sutarties sudarymo. Ieškovas prašė pripažinti ją negaliojančia nuo sudarymo momento, nes ji pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus. Teismas nesutiko su ieškovo reikalavimu.
Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje byloje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 4.26 str. 3 d.), kuris reiškia, kad kiekvienas įgijėjas laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti nesąžiningumo, jeigu įstatyme nepreziumuojamas konkretaus subjekto nesąžiningumas. Tokia nesąžiningumo prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais, tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje jie nenustatyti. Teismas pažymėjo, kad sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai yra nuginčijamoji prezumpcija. Išaiškino, jog CK 6.76 straipsnyje nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Vertino, jog byloje nėra duomenų, kad D. Ž. laidavimo sutarties sudarymo metu buvo nemokus, be to, pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui tik jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pripažino, jog pareiga nuginčyti atsakovo sąžiningumą tenka ieškovui, bet jis šios prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas AB SEB bankas, sudarydamas laidavimo sutartį su atsakovu D. Ž., buvo nesąžiningas. Atkreipė dėmesį, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl ginčijamos laidavimo sutarties atsakovas D. Ž. pasidarė nemokus. Priešingai, teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovo D. Ž. turtinė padėtis buvo pakankamai gera tam, kad įvykdyti savo įsipareigojimus tiek pagal paskolos sutartį, tiek pagal laidavimo sutartį, be to, laidavimo sutartimi atsakovui AB SEB bankui nebuvo suteikta pirmenybė ieškovo atžvilgiu, todėl negalima daryti išvados, kad laidavimo sutartis pažeidė ieškovo teises. Pažymėjo, kad atsakovo D. Ž. nemokumą galėjo nulemti ne laidavimo sutarties sudarymas, o vėliau jo sudaryti turto perleidimo kitam asmeniui sandoriai, kurie šioje byloje nėra ginčijami, todėl dėl jų teismas pasisakė.
Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad nenustatytos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos taikyti Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo būdą ir nėra pagrindo pripažinti ieškovo nurodytą sandorį negaliojančiu, todėl teismas ieškinio dalį dėl AB SEB banko ir D. Ž. 2008-09-24 sudarytos laidavimo sutarties Nr. 04/080290 pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas N. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo ieškinio reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Klaipėdos apygardos teismas vertindamas banko nesąžiningumą vadovavosi tik CK 6.67 str. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, tačiau ieškinys buvo grindžiamas CK 6.66 str. 2 d. įtvirtintu išimtiniu atveju, kad actio Pauliana taikomas nepriklausomai nuo sąžiningumo ar nesąžiningumo buvimo, jei ginčijamas sandoris yra neatlygintinas. Pagal CK 6.76 str. laidavimas gali būti atlygintinas ir neatlygintinas. Iš ginčijamos 2008-09-24 laidavimo sutarties turinio matyti, kad laidavimas buvo neatlygintinas, todėl šioje byloje dėl neatlygintino laidavimo pripažinimo negaliojančiu nesąžiningumas neturėjo būti nustatinėjamas.
2. AB SEB bankas, sudarydamas laidavimo sutartį, buvo nesąžiningas, o tai įrodo byloje surinkti įrodymai ir faktinės aplinkybės. D. Ž. pagal laidavimo sutartį užtikrino UAB „Vakarų autocentras" 1 300 000 Lt kredito grąžinimą. AB SEB bankas gaudamas laidavimą tokiai didelei sumai negalėjo nežinoti, kad toks sandoris pažeis kitų laiduotojo kreditorių teises, nes tokio dydžio įsipareigojimas bet kuriam fiziniam asmeniui yra neįprastai didelis. Atsižvelgiant į tai, kad šis neįprastai didelis įsipareigojimas yra kildinamas iš papildomos prievolės, t. y. laiduotojas nėra asmuo gavęs kreditą, AB SEB bankas negalėjo nežinoti, kad jei fizinis asmuo turi kitų kreditorių, tai kitiems kreditoriams sumažės galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą. AB SEB banko nesąžiningumą kitų D. Ž. kreditorių atžvilgiu įrodo ir tai, kad pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.2.1 ir 2.2.2 punktus turėjo būti įkeisti žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 082 000 Lt, bei pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 411 000 Lt. Pagal kreditavimo sutarties I kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 5.1 punktą, kreditas galėjo būti išmokėtas tik tuo atveju, jei AB SEB bankui bus pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nemažesnei nei 2 400 000 Lt sumai. Vadinasi, AB SEB banko kreditas buvo pakankamai užtikrintas įkeistu nekilnojamuoju turtu, kurio vertė 1 100 000 Lt viršijo išduoto kredito sumą, todėl laidavimo sutarties sudarymas buvo nesąžiningas kitų D. Ž. kreditorių atžvilgiu, o to AB SEB bankas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, negalėjo nežinoti.
3. Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad nėra duomenų, kad laidavimo sutarties sudarymo metu skolininkas buvo nemokus ir kad tuo buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, interesai, yra nepagrįstas, nes pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorių teisių pažeidimas gali pasireikšti trejopai: i) dėl sandorio skolininkas tampa nemokus, ii) būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba iii) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Apeliantas įrodinėjo, kad laidavimo sutartis kitaip pažeidžia kreditoriaus teises - D. Ž. prisiėmė naujų didelės vertės įsipareigojimų, kurių prisiimti jis neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana apžvalgoje nurodyta, kad „pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį „kitaip“ pažeidžiamos kreditoriaus teisės <...> 7) kai skolininkas sandoriais prisiima vis naujus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalo“.
4. Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl laidavimo sutarties sudarymo skolininkas tapo nemokus, yra nepagrįstas, nes D. Ž. neturi turto, kurį areštavus ir realizavus būtų galima greitai padengti įsiskolinimą. Net jei santykinai maža ieškovo išduota paskola gali būti padengta iš D. Ž. kilnojamojo turto ir gaunamų pajamų, tai esant laidavimui 1 300 000 Lt sumai, t. y. šiuos du reikalavimus pagal CPK 753 str. 2 d. tenkinant proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai, faktiškai užkertama galimybė ieškovui išieškoti paskolą iš D. Ž..
5. Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad laidavimo sutartimi AB SEB bankui nėra suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, nepagrįstas, nes „kitoks“ kreditorių teisių pažeidimo būdas pasireiškia ne tik pirmenybės suteikimu vienam iš kreditorių, bet ir naujų didelės vertės neprivalomų įsipareigojimų prisiėmimu. Taip yra dėl to, kad skolininkui prisiėmus didelius naujus įsipareigojimus, išieškojimo atveju jie yra dengiami proporcingai su anksčiau prisiimtais mažesniais įsipareigojimais (CPK 753 str. 2 d.), todėl mažus reikalavimus turintiems kreditoriams dėl naujai prisiimto didelio neprivalomo įsipareigojimo, kurį prisiėmus skolininkas net negauna jokios baudos, gali nebeužtekti turto vertės.
6. Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad nemokumą galėjo nulemti ne laidavimas, o vėliau sudaryti turto perleidimo sandoriai, nepagrįstas, nes dabartinėje situacijoje būtent laidavimas lemia skolininko nemokumą, t. y. jei perleidimo sandoriai nebus nuginčyti (šiuo metu faktinė situacija yra būtent tokia), tai laidavimas trukdys susigrąžinti paskolą. CPK draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus, o šis Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad galbūt ateityje gali būti nuginčyti turto perleidimo sandoriai, yra sąlyginis, nes, ar bus nuginčyti turto perleidimo sandoriai, yra nežinoma. Todėl, jei Klaipėdos apygardos teismas manė, kad ieškinio patenkinimas ar nepatenkinimas priklauso nuo kitos civilinė bylos baigties, tai jis šias dvi bylas turėjo sujungti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Papildomai nurodo, kad laidavimo sutartis negali būti tapatinama su kitais neatlygintiniais sandoriais, todėl atsakovo nesąžiningumas turėtų būti nustatinėjamas. Tuo tarpu ieškovas neįrodė AB SEB banko nesąžiningumo. Ta aplinkybė, kad kredito grąžinimas buvo užtikrintas ir turto įkeitimu, tik patvirtina atsakovo sąžiningumą, nes parduoto įkeisto turto verte sumažėja laiduotojo atsakomybė (šiuo atveju sumažėja D. Ž. atsakomybė), kas lemia, jog ieškovui padidėja tikimybė patenkinti savo reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido.
Šalies argumentai
Ieškovas N. D. pateikė rašytinius paaiškinimus. Prašo patenkinti jo apeliacinį skundą. Nurodo, kad AB SEB bankas neatliko, nors turėjo tokią įstatyminę pareigą, atsakovo D. Ž. kreditingumo vertinimo, t. y. nesidomėjo, ar D. Ž. turi kitų kreditorių ir ar laidavimo sandoris nepažeis jų teisių. Tai, ieškovo nuomone, patvirtina AB SEB banko nesąžiningumą. Papildomai ieškovas nurodo, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, nes actio Pauliana ieškinius nagrinėja apylinkių teismai, o šiuo atveju byla buvo išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento AB SEB banko ir D. Ž. 2008 m. rugsėjo 24 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 04/080290 (toliau – Laidavimo sutartis). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas vertins tik šios sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas.
Tai, kad ieškovas ir apeliantas N. D. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą D. Ž. yra pripažinta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 85 000 Lt skolos, 12 041,67 Lt palūkanų, iš viso 97 041,66 Lt, ir 5 proc. metinių palūkanų. Ši sprendimo dalis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo ir turi prejudicinę galią šioje byloje.
Tam, kad būtų galimybė taikyti actio Pauliana institutą nagrinėjamoje byloje, yra būtinybė nustatyti, kad Laidavimo sutartis pažeidė ieškovo, kaip atsakovo D. Ž. kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus. Apeliantas įrodinėjo, kad laidavimo sutartis kitaip pažeidžia kreditoriaus teises - D. Ž. prisiėmė naujų didelės vertės įsipareigojimų, kurių prisiimti jis neprivalėjo. Pažymėtina, kad „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčijamos Laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovo D. Ž. turtinė padėtis buvo pakankamai gera tam, kad įvykdyti savo įsipareigojimus tiek pagal paskolos sutartį, tiek pagal laidavimo sutartį. Be to, laidavimo sutartimi atsakovui AB SEB bankui nebuvo suteikta pirmenybė ieškovo atžvilgiu. Sutiktina, kad atsakovo D. Ž. prievolės nevykdymą ieškovui galėjo nulemti ne laidavimo sutarties sudarymas, o vėliau jo sudaryti turto perleidimo kitam asmeniui sandoriai. Remiantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Laidavimo sutartimi buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės bei teisėti interesai.
Pripažinus, jog nagrinėjamoje byloje nėra vienos iš būtinų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti, vertintina, kad nėra tikslinga nustatinėti kitas actio Pauliana sąlygas. Atitinkamai konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 str., ką skundžiamame sprendime pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, t. y. byla buvo išnagrinėta apygardos, o ne apylinkės teisme. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Išaiškintina, kad actio Pauliana ieškiniai yra turtinio pobūdžio, todėl atitinkamai tokių ieškinių teismingumą lemia ginčijamo sandorio suma. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartimi atsakovas laidavo dėl 1 3000 000 Lt kredito grąžinimo. CPK 27 str. 1 p. numato, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 150 000 Lt. Akivaizdu, jog šiuo atveju ginčijamo sandorio suma viršija 150 000 Lt, todėl ginčas yra teismingas būtent apygardos teismui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus atsakovams. Atsakovas AB SEB bankas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jis teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos atsakovui AB SEB bankui nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.