Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., O. L., J. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. P. yra K. P. sesuo (b. l. 9, 10, 35). K. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Įstatymo nustatytu terminu pareiškėja ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 11). Iš su pareiškimu pateiktų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po K. P. mirties atsiradusį palikimą sudaro 3,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 50/156 dalis 1,5600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 26/94 dalis 0,9400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 90/372 dalis 3,7200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 13, 14, 15, 16). Pareiškėja teigia, kad po brolio K. P. mirties jos senelė P. P. faktiniu valdymu perėmė K. P. priklausiusį turtą. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog po brolio K. P. mirties P. P. rūpinosi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Abiejų sprendimu minėti žemės sklypai buvo išnuomoti ūkininkui A. B. žodinės sutarties pagrindu. Mirus K. P., P. P. prašymu bei sutikimu, A. B. nuomojosi tiek jos vardu, tiek ir K. P. vardu registruotus žemės sklypus. Iki pat savo mirties P. P. šiuos žemės sklypus laikė savo nuosavybe. K. P. prieš mirtį buvo silpnos sveikatos, todėl jį slaugė bei prižiūrėjo pareiškėjos senelė, kaip minėta, daugiau artimųjų be pareiškėjos senelės, jis neturėjo. K. P. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. K. P. ir P. P. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, jie abu buvo sulaukę pensinio amžiaus. Po brolio mirties P. P. mirties nesikreipė į notarą, nes buvo įsitikinusi, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į K. P. palikimą, kadangi iš karto po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti palikimą. Po K. P. mirties jo asmeniniai daiktai liko pas seserį P. P., ji toliau tuos daiktus tvarkė kaip savus. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojo parodymai ir rašytiniai įrodymai. 1999 m. apskrities viršininko sprendimu bei įsakymu K. P. ir P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvų turėtus žemės sklypus, visi žemės sklypai yra vienoje vietoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 18 – 20). Pareiškėja yra P. P. anūkė, J. Ž. dukra (b. l. 30, 31). Pareiškėjos motina J. Ž. yra P. P. dukra (32, 33, 34,9). K. P. pirmos eilės įpėdinių neturėjo, mirė nevedęs, vaikų neturėjo (b. l. 8).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

11. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

12. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po K. P. mirties mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). P. P. yra jo sesuo, daugiau įstatyminių įpėdinių jis neturi. P. P. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjos paaiškinimai, liudytojo parodymai, pagal kuriuos P. P. po brolio K. P. mirties pradėjo žemės sklypus valdyti kaip savo; medicininis mirties išrašas, iš kurio matyti, kad K. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis iš kurios matyti, kad K. P. mirė būdamas nevedęs, vaikų neturėjo (b. l. 8); K. P. gimimo įrašas, gyventojų registrų pažyma, ( b. l. 10, 9, 35) iš kurių matyti, kad K. P. yra P. P. brolis; 1999 m. apskrities viršininko sprendimas bei įsakymas, kuriais K. P. ir P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvų turėtus žemės sklypus, visi žemės sklypai yra vienoje vietoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 18 – 20). Aplinkybė, jog K. P. iki mirties gyveno kartu su P. P., įrodo, kad po mirties jai toliau likus gyventi toje pačioje vietoje kaip ir jos brolis, ji perėmė visus jo asmeninius daiktus, tvarkė jo daiktus kaip savo.

14. Tai, kad P. P. priėmė mirusio brolio K. P. palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojo parodymai, kurie patvirtino, kad po K. P. mirties P. P. toliau tvarkė ir rūpinosi žemės sklypais, juos išnuomojo ūkininkui A. B.. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos, bei bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.

15. Taigi, nors P. P. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įstatyminiams įpėdiniams pretenzijų nepareiškus) laikytina, kad P. P. po brolio K. P. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklaustas liudytojas, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

16. Iš pareiškėjos L. B. priteisiamos 12,99 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,99 Eur (dvylika eurų ir devyniasdešimt devynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.