Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovėms Vidai Lapšytei ir statybos skyriaus vyriausiajai specialistei Irenai Čekienei,

Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims S. S., Akmenės rajono savivaldybės administracijai, A. N., ir P. N. dėl įpareigojimo bendraturčiui atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą, gyvenamojo namo bendraturtį V. S., veikti bendrai su ieškove gaunant reikiamus leidimus gyvenamojo namo nugriovimui, prisidėti lygiomis dalimis darbu ir lėšomis nugriaunant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant kad statinys būtų nugriautas per 30 dienų po sprendimo įsiteisėjimo; atsakovui vengiant vykdyti įpareigojimą, už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną priteisti iš atsakovo po 50 € baudą. Nurodė, jog ieškovei ir atsakovui po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui bendrai priklauso ir 0,2419 ha ploto žemės sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas ir kiti statiniai. 2014 m. rugsėjo 15 d. Akmenės rajono savivaldybės administracija raštu jai nurodė, jog esant apleistiems pastatams, jai kaip turto savininkei taikys padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neprižiūrimi, netvarkomi, darko kraštovaizdį, grubiai pažeidžiamos statinių techninės priežiūros taisyklės. 2014 m. lapkričio 27 d. Akmenės rajono savivaldybės administracija surašė statinių techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog būtinas gyvenamo pastato kapitalinis remontas; pagalbinio ūkio pastatų konstrukcijos grubiai pažeistos, juos būtina kuo skubiau nugriauti, ir pareikalavo iki 2015 m. birželio 1 d. nugriauti ar kitaip suremontuoti pagalbinio ūkio pastatus, pagal galimybę kapitališkai suremontuoti gyvenamąjį namą. Susidarius tokiai situacijai ieškovė kreipėsi į bendraturtį atsakovą, tačiau šis su ieškove nebendradarbiavo, jokių veiksmų nesiėmė. Šiuo metu ieškovės turimomis žiniomis atsakovas jam priklausiusius pagalbinio ūkio pastatus, o ieškovė jai priklausią daržinę, kuriuos buvo įpareigoti nugriauti, yra nugriovę, tačiau ieškovei nepavyksta susitarti su atsakovu dėl gyvenamojo namo nugriovimo. Gyvenamojo namo būklė yra labai prasta, jo negalima naudoti pagal paskirtį, nei ieškovė, nei atsakovas neturi lėšų namo kapitaliniam remontui atlikti, todėl protingiausia ir ekonomiškiausia būtų gyvenamąjį namą nugriauti.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2014-06-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Kadangi nuosavybės teisę į šį turtą įgijo tik 2014 m., kol kas nespėjo jo suremontuoti, pagerinti, tačiau su sutuoktine ketina namą remontuoti ir vėliau jame apsigyventi. Šiuo metu jam priklausančio namo dalyje gyvena A. ir P. N. su dviem nepilnamečiais vaikais. Socialiniai darbuotojai yra ne vieną kartą lankęsi A. ir P. N. gyvenamojoje vietoje, tačiau didelių pretenzijų dėl jų gyvenimo sąlygų neturėjo. Sutinka, kad ieškovė nugriautų savo namo dalį, nes ji nuo 2013 m. savo namo dalyje išgriovė krosnis, numušė tinką ir kt., tik dar labiau pablogindama namo būklę, ir šiuo metu neprižiūri nei namo, nei žemės sklypo, kuriame yra namas. Šiuo metu prie gyvenamojo namo esantys visi priklausiniai, ūkiniai pastatai yra nugriauti ir likęs tik gyvenamasis namas ir šulinys, kurių griauti atsakovas nesutinka.

Trečiasis asmuo Akmenės rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) nuostatas, visi statinių savininkai (naudotojai) privalo šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, taip pat naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių naudojimo priežiūrą, t. y. tikrina, kaip statinių savininkai (naudotojai) vykdo SĮ statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Administracija vykdydama įstatymo jai pavestas funkcijas, reaguodama į ieškovės pranešimus ne kartą tikrino ginčo namo būklę ir surašė ieškovės minimus aktus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamasis namas yra avarinės būklės ir egzistuoja SĮ 35 str. 1 d. 4 p. nurodytos aplinkybės (statinys yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai) ir, kad minėtas pastatas dėl atitinkamų priežasčių negali būti rekonstruotas ar suremontuotas, nėra. Duomenų, kad atsakovas visiškai neprižiūri jam priklausančio turto Administracija neturi, nes atsakovas reikalavimą nugriauti pagalbinius statinius įvykdė, jis pats turi teisę spręsti ar ginčo namą remontuoti ar nugriauti, o ieškovės reikalavimas pažeidžia atsakovo konstitucinę teisę į nuosavybę.

Teismo posėdyje ieškovė ir ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad ginčo gyvenamasis namas ilgą laiką buvo neprižiūrimas, jo būklė avarinė, kiauras stogas, sienos. Namui renovuoti reikalingos didelės lėšos, kurių neturi nei viena šalis, todėl tikslingiausia namą nugriauti, o žemės sklypą atsidalinti. Priimant dovanojamą turtą jai buvo žinoma turto būklė, tačiau tikėjosi su atsakovais susitarti taikiai. Namo avarinę būklę patvirtina statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta nugriauti pagalbinius pastatus, suremontuoti namą, kad nekiltų grėsmė gyventojų sveikatai ir saugumui. Namo būklės ekspertizės atlikimui šalys neturi pinigų.

Teismo posėdyje atsakovas ir atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, jog jam pagal žodinį susitarimą priklausančioje namo dalyje gyvena A. ir P. N. šeima, kuriuos ten gyventi įleido dar atsakovo mama, po kurios mirties 2003 m. namą paveldėjo atsakovas. Administracijos nurodymus dėl namo iš dalies yra įvykdęs, namo būklė nėra tokia bloga, kad reikėtų jį nugriauti.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo namas yra atsakovo tėviškė, todėl nori ją išsaugoti. Namo būklė yra patenkinama, namo dalis, kurioje gyvena N. šeima yra geresnės būklės, kita pusė yra prastesnės būklės, tačiau viskas pataisoma.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo name gyveno nuo 2001 m. E. S. leidimu, vėliau maždaug metams buvo išsikėlę, tačiau vėl sugrįžo ir apsigyveno V. S. leidimu. Namo dalis, kurioje gyvena, yra tinkama gyvenimui, yra darę remontą, sudėję grindis, prižiūri, pjauna žolę.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo P. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gyvenimo sąlygos ginčo name atsakovui priklausančioje dalyje, kur gyvena jis su šeima, yra patenkinamos.

Teismo posėdyje trečiojo asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė Irena Čekienė nurodė, kad Administracija apie ginčo namą sužinojo iš ieškovės rašto. Nuvykus prie gyvenamojo namo, vizualiai įvertinus, gyvenamasis namas atrodė patenkinamai, o ūkiniai pastatai iš tiesų kėlė grėsmę aplinkai ir žmonėms, todėl buvo surašytas apžiūros aktas ir nurodyti reikalavimai. Ieškovė buvo nepatenkinta, ji nuolat rašė raštus, siekdama namą nugriauti, tačiau jai buvo atsakyta, kad gyvenamąjį namą gali nugriauti tik su bendrasavininkio sutikimu. Paskutinio komisijos patikrinimo metu žolė ieškovės pusėje buvo labai didelė, nebuvo galima prie namo prieiti, atsakovo pusėje buvo paremontuotas kaminas, padažyti langai. Didelių deformacijų, požymių, kad gyvenamasis namas būtų avarinės būklės nenustatyta, namui reikalingas kapitalinis remontas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio statinio nugriovimo atvejus, 4 punkte nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai nusidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Statybos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu. Ji nustato nuosavybės teisės ribojimo pagrindą, kuris būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti joje įtvirtintų sąlygų visetą: pirma, statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėję; antra, statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai; trečia, šis pavojus nebuvo pašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2419 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini): ieškovei priklauso 1209/2149 dalis, atsakovui su sutuoktine priklauso 1210/2149 dalis. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka nėra nustatyta, tačiau šalys naudojasi atitinkamomis namo dalimis taip, kokia tvarka namu naudojosi ankstesni savininkai. Atsakovo pagal nusistovėjusią tvarką naudojamoje namo dalyje nuo 2001 m. su neilga pertrauka gyvena tretieji asmenys A. ir P. N. su dviem nepilnamečiais vaikais. 2014 m. birželio 4 d. raštu Administracija informavo ieškovę, jog Administracijos specialistai nuvyko ir apžiūrėjo ieškovės prašyme nurodytą sodybą, nurodė, jog gyvenamo pastato būklė patenkinama, pavojingų statinio deformacijų ir griūties grėsmės nėra; esant galimybei reikalinga pakeisti stogo dangą, suremontuoti ir aptinkuoti kaminus, pakeisti vietomis papuvusius rąstus, pakeisti ar perdažyti langų rėmus, suremontuoti ar atnaujinti pastato fasadą; ūkinių pastatų būklė bloga, kai kurie pastatai turėtų būti nugriauti ar kapitališkai suremontuoti. 2014 m. rugsėjo 15 d. raštu Akmenės rajono savivaldybės administracija nurodė ieškovei R. V. pateikti Administracijai jai priklausančių ½ dalies pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, kad būtų galima surašyti statinių techninės priežiūros patikrinimo aktus ir nurodyti reikalavimus, nes R. V. priklausantys statiniai yra neprižiūrimi, netvarkomi, darko kraštovaizdį, pažeidžiamos statinių techninės priežiūros taisyklės. 2014 m. lapkričio 27 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gyvenamojo namo pamatų, išorinių sienų, stogo, langų būklė yra patenkinama; pagalbinių ūkio pastatų būklė yra bloga: pastatai sugriuvę, pažeistos pastatų laikančiosios konstrukcijos, dėl pažeidimų kyla grėsmė gyventojams. Nurodytas reikalavimas iki 2015 m. birželio 1 d. nugriauti ar kitaip suremontuoti pagalbinio ūkio pastatus, pagal galimybę kapitališkai remontuoti gyvenamąjį namą, kad nekiltų grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai; sutvarkyti pastato fasadą, užtikrinti estetišką tvarkingą pastato išvaizdą ir sodybos aplinką. 2014 m. rugsėjo 30 d. ieškovė kreipėsi raštu į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrių dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo. 2014 m. spalio 13 d. atsakyme į ieškovės 2014 m. rugsėjo 30 d. prašymą nurodyta, kad prašymas negali būti patenkinamas, nes galiojantys teisės aktai nenumato galimybės atidalinti žemės sklypo dalies iš bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo, suformuojant atskirus žemės sklypus, kuriame stovi bendra nuosavybės teise valdomas pastatas, nes žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamas daiktas. 2016 m. rugsėjo 12 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodyta, kad vizualiai apžiūrėjus gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), stogo, sienų deformacijų, avarijos ar jos grėsmės požymių nepastebėta; atlikti statinio ekspertizę nėra būtina; būtinas pastato kapitalinis remontas. Didelių pokyčių nuo 2015 m. birželio 1 d. nenustatyta, nugriauti pagal 2014 m. lapkričio 27 d. reikalavimą visi griūnantys ir pavojų keliantys pagalbiniai statiniai; vienoje pastato pusėje suremontuotas dūmtraukis, padažyti langai, šienaujama teritorija, kitoje pastato pusėje pokyčių nepastebėta. Surašytas reikalavimas iki 2016 m. spalio 30 d. nušienauti teritoriją, išvežti statybinį laužą, sutvarkyti kiemo teritoriją. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad A. ir P. N. šeima gyvena V. S. priklausančio gyvenamojo namo dalyje, kurioje yra vienas kambarys ir virtuvė; namas be patogumų, yra būtini baldai, buitinė technika, namuose tvarkinga, švaru; namo dalis, kurioje gyvena šeima tinkamai prižiūrima: veikia krosnis, sutvarkytas kaminas, stogas, grėsmės šeimos nariams nekyla; kiemo dalis, kurioje gyvena šeima tvarkinga, kita kiemo dalis apleista, neprižiūrima.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė savo reikalavimą įpareigoti atsakovą veikti bendrai su ja gaunant visus reikiamus leidimus ir nugriaunant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, grindžia tuo, kad gyvenamasis namas yra 1930 m. statybos, avarinės būklės, keliantis grėsmę žmonėms ir aplinkai. Būtent šias aplinkybes, t.y., kad statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėję; statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai; šis pavojus nebuvo pašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką, ir turėjo įrodyti ieškovė. Tačiau teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus sprendžia, kad ieškovė minėtų aplinkybių neįrodė.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 1930 m. statybos šalims priklausantis gyvenamasis namas yra fiziškai nusidėvėjęs. Tai patvirtina ir Administracijos Statinio techninės priežiūros aktai, susirašinėjimai su ieškove, kuriuose nuosekliai kartojama, jog gyvenamojo namo būklė yra patenkinama, reikalingas kapitalinis remontas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl tokio fizinio nusidėvėjimo gyvenamasis namas keltų grėsmę žmonėms ir aplinkai. Jau minėtuose Statinio techninės priežiūros aktuose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose pažymima, kad gyvenamojo namo deformacijų, avarijos ar griūties grėsmės nėra; blogos būklės, pažeistomis konstrukcijomis, keliantys grėsmę yra būtent pagalbiniai statiniai, tačiau tiek šalių paaiškinimais, tiek 2016 m. rugsėjo 12 d. Administracijos Statinio techninės priežiūros aktu nustatyta, kad grėsmę kėlę pagalbiniai statiniai jau yra nugriauti. Be to, reikalavimo nugriauti gyvenamąjį namą dėl jo keliamos grėsmės žmonėms ir aplinkai nei viename iš Statinio techninės priežiūros aktų nėra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės raštų institucijoms ir raginimų atsakovui turinys, paaiškinimai teismo posėdyje rodo ieškovės siekį atidalyti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovui šiuo klausimu nebendradarbiaujant, ieškovė nusprendė, jog ekonomiškiausia tai bus padaryti gyvenamąjį namą nugriaunant. Byloje esantys dokumentai ir atsakovo bei trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė sąmoningai nesirūpina jai priklausančiu turtu ir taip prisideda prie gyvenamojo namo būklės blogėjimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalims priklausantis gyvenamasis namas yra avarinės būklės ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, teismas sprendžia, jog ieškovė siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruodama atsakovo interesus išsaugoti gyvenamąjį namą, jį suremontuojant, todėl įpareigojimas atsakovą veikti bendrai su ieškove, nugriaunant jiems priklausantį gyvenamąjį namą, pažeistų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir būtų neproporcingas atsakovo nuosavybės teisių ribojimas.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, šalių ir trečiųjų asmenių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, todėl ieškinys atmestinas.

Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais yra atleisti nuo 100 procentų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.