- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 1-63-865/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01657-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Julija Asovskaja
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nedirbantis, teistas 2006-12-12 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. 15 MGL (1875 Lt) bauda;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. D. 2010-07-02 telefonu susitaręs su E. B., kad pirks iš pastarojo kompiuterį, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tą pačią dieną, apie 21.30 val. atėjo į sutartą vietą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrėjo E. B. parduodamą kompiuterį „Asus“ su priedais: įkrovikliu, trimis programinės įrangos diskais, dviem kompiuterio instrukcijos knygelėmis, kurių bendra vertė 700 Lt, kurie buvo sudėti į 40 Lt vertės krepšį, kuriame buvo 50 Lt vertės lošimo kortų komplektas, materialiai nevertinamas žiebtuvėlis ir, pasakęs, kad pirks, E. B. pasiūlė eiti kartu iki močiutės pasiimti pinigų, po ko nusivedė nukentėjusįjį į Šeškinės 71 namo laiptinę, nurodė palaukti, o pats su E. B. priklausančiais daiktais pasišalino, padarydamas E. B. 790 Lt turtinę žalą
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir parodė, jog padarė viską, kas parašyta kaltinamajame akte, t.y. 2010 m. vasarą, liepos mėn., tikslios datos neprisimena, pavogė kompiuterį „Asus“. Su juo kartu buvo M. Š. ir V. B.. Jam tuo metu reikėjo parduoti kompiuterį, kad atiduotų M. Š. skolą. Tuo metu jis niekur nedirbo, neturėjo pinigų. Tas žmogus, iš kurio pavogė kompiuterį, buvo prašęs už jį 800 Lt. Gailisi, kad taip padarė. Vėliau kompiuteris buvo grąžintas, žala nepadaryta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, šioje dalyje byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-865/2012 kaltinamasis V. B. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog jam atėjo SMS žinutė iš draugo A., kad parduodamas kompiuteris už 700 Lt, buvo nurodyti kompiuterio duomenys, kad yra jo dokumentai, jis irgi išsiuntė tą pačią žinutę kitiems. Jis pasiūlė draugą, kuris galbūt pirktų tą kompiuterį. Davė to draugo telefono numerį A. ir toliau nežino, kaip vyko visas bendravimas dėl kompiuterio. Kada jam pasakė A. paskambinęs, kad pagrobtas kompiuteris, jis nuvyko pas M. Š. į (duomenys neskelbtini) M. Š. jam buvo paskambinęs ir pakvietęs pakalbėti. Atėjo R. D., kuris buvo M. Š. draugas. Kai jis, V. B., užėjo, R. D. kažkur išėjo iš buto, pasakė, kad tuoj grįš. Jie su M. Š. kalbėjosi apie pagrobtą kompiuterį, M. Š. pasakė jam, kad R. D. eina parduoti pagrobto kompiuterio. Kompiuterį pagrobė R. D., gal kokias pora val. iki jam, V. B., ateinant pas M. Š.. Po pusvalandžio R. D. grįžo, pasakė, kad turi pinigus. R. D. buvo jam, V. B., skolingas pinigų, pinigus atidavė – 250 Lt, skolingas buvo 300 Lt. Jam, V. B., A. pasakė, kad kompiuteris buvo pagrobtas. Kompiuteris jau buvo parduotas, kai jis, V. B., sužinojo, kad jis pagrobtas. Jam už pirkėjo suradimą būtų davę 100 Lt. Nežino tiksliai, kas surado kompiuterio pirkėją, M. Š. ar kažkuris iš draugų. M. Š. jam grasino prieš teismą, todėl parodymai skiriasi, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir dabar. Advokatui apie tai, kad jam grasino, nesakė. P. A. jis pažįsta, nežino, kas jam skambino, turbūt, arba M. Š., arba R. D.. Jis P. A. irgi žinutę apie parduodamą kompiuterį siuntė, tas buvo susidomėjęs. Pas M. Š. kažkoks kompiuteris buvo, bet ne tas vogtas, kaip suprato. R. D. pardavė P. A. kompiuterį. Dabar jis, V. B., duoda teisingus parodymus.
Apklaustas įtariamuoju V. B. savo kaltę buvo pripažinęs iš dalies ir parodęs, kad tiksliai datos negali prisiminti, bet tai buvo liepos mėn. pradžioje pažįstamas A. parašė žinutę klausdamas, gal kam reikia kompiuterio, surašė kompiuterio duomenis. Jis įvairiems savo pažįstamiems, kurie galėtų susidomėti, parašė žinutes apie parduodamą kompiuterį. Tuo metu jis buvo namuose. Vėliau jis nuvažiavo pas pažįstamą M. į Šeškinės mikrorajoną. Čia buvo M. ir kitas pažįstamas vardu R.. Šie abu apie parduodamą kompiuterį jau žinojo. Kai jis atvažiavo, kažkuris iš jų jau tarėsi su kompiuterio pardavėju dėl susitikimo. Jis nežino, iš kur tiksliai jie gavo pardavėjo numerį, galbūt iš A., nes jis lygtai M. buvo pasakęs A. telefoną. Susitikti su kompiuterio pardavėju iš M. buto išėjo vienas R., išėjo apžiūrėti kompiuterio. Jis kompiuterio neketino pirkti, o tiesiog galvojo, jei išeitų nupirkti pigiau, o parduoti brangiau, tai tuomet būtų naudinga, bet kai suprato, kad kompiuterio pigiai neparduos, jam nebebuvo įdomu. Praėjus maždaug 20 minučių R. su kompiuteriu grįžo pas M. į butą. Pradžioje R. pasakė, kad tiesiog viskas gerai, bet paskui pokalbio metu jis pasakė, kad apgavo pardavėją, pasakęs, kad pinigus atneš iš močiutės, o paskui su kompiuteriu pasišalino. R. pasakė: „Suraskit kam parduoti kompą, pasidalinsim“. Tuomet jis pasakė, kad kaip tik yra žmogus, kuris už 600 Lt pirktų tokį kompiuterį, kadangi vienas iš jo pažįstamų vardu P. buvo parašęs, kad už 600 litų pirktų. R. pasakė, kad gerai. Tuomet tiek jis, tiek M. skambino P., nes M. taip pat pažįsta P.. Neprisimena, kuris iš jų konkrečiai kalbėjo, kai pasakė P. atvažiuoti apžiūrėti kompiuterio. P. atvažiavo ir atėjo pas M. į butą, nes žinojo, kur gyvena M.. Kai P. apžiūrėjo kompiuterį, pasakė, kad pirks, tik reikia važiuoti į namus pinigų. Tuomet R., kaip kompiuterio pardavėjas, išvažiavo kartu su P., išsivežė kompiuterį. Maždaug po pusvalandžio grįžo R.. Jis pasakė, kad iš P. už kompiuterį gavo 600 litų, matė, kad R. turėjo 3 kupiūras po 200 litų. Vieną dviejų šimtų kupiūrą jis davė jam, vieną M., trečią, kaip jis suprato, R. pasiliko sau. Po to, neužilgo jie išsiskirstė, t.y. jis nuėjo namo, nepamena, ar liko pas M. R.. Pokalbį, kai R. pasakojo kaip iš pardavėjo paėmė kompiuterį, t.y. pasakęs, kad pinigus už kompiuterį atneš iš močiutės, o paskui pasišalino girdėjo ir M. (t. 2, b.l. 77-78, 82-83, 100-101, 117-118).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo V. B. buvo parodęs, kad 200 Lt iš R. gavo, nes šis buvo jam skolingas 150 Lt. Kada tai buvo neprisimena, tai buvo M. bute. Apie tai, kad kompiuteris pavogtas, jis sužinojo, kai kompiuterį pamatė M. bute ant stalo. R. jo paklausė, kam galima parduoti kompiuterį. Po to, M. Š. surado žmogų, norintį pirkti kompiuterį, šis atvyko į butą ir po to su Ruslanu išvažiavo. Vėliau R. grįžo su pinigais, jis suprato, kad šis pardavė kompiuterį, už kompiuterį gavo 600 Lt, iš kurių 200 Lt davė jam. Jis nežino, ar M. Š. taip pat gavo pinigų (t. 2, b.l. 92).
Apklaustas teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-865/2012 nukentėjusysis E. B. parodė, jog jis norėjo parduoti savo kompiuterį ir paprašė A. U., kad surastų pirkėją. Visiems rašinėjo žinutes apie tai. Atėjo žinutė, kad lyg yra pirkėjas, tada jis nuvažiavo susitikti. Atėjo R. D., sakė, kad parduotų pigiau, prisistatė Albertu. Jis, E. B., pasakė, kad pigiau neparduos, o už 700 Lt. Tada R. D. pasakė, kad: „einam pas mane namo, duosiu pinigus“. Jie nuėjo. A. U. nevažiavo kartu su jais. Jis, E. B., pasiliko prie laiptinės durų, galvojo, parūkys laiptinėje. R. D. paėmė kompiuterį su krepšiu ir nuėjo į butą. Krepšyje dar buvo pokerio kortos, žiebtuvėlis, kompaktiniai diskai. Laukė kokias 6-7 min. Laukė, laukė, nesulaukė R. D. grįžtant. Tada paskambino A. U. ir pasakė, jog niekas neišeina iš buto. Tas pasakė, kad jis, E. B., palauktų. Tas vėl laukė kokias 15 minučių. Nieko nesulaukė. Koks pusvalandis jau buvo prabėgęs viso. Tuomet nuėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Kai stotelėj laukė, atpažino R. D., paskambino policijai, ir jį suėmė. Kompiuteris buvo grąžintas, ieškinio nereiškė, pretenzijų neturi.
Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis nurodė vykti prie parduotuvės „Iki“, (duomenys neskelbtini). Čia nurodė vietą automobilio stovėjimo aikštelėje, maždaug viduryje, kur susitiko su vaikinu, ketinančiu pirkti kompiuterį 2010-07-02. Vėliau nurodė eiti į Šeškinės gatvę. Šeškinės gatve paėjus iki gėlių turgaus, nurodė pereiti į kitą gatvės pusę ir nurodė eiti šalia parduotuvės ‚Maxima“ esančio namo, pažymėti Nr. 71. Atėjus prie namo, nurodė eiti pro arką tarp namų. Vos išėjus pro arką jis nurodė įėjimo į laiptinę duris, paaiškindamas, kad 2010-07-02 su vaikinu užėjo į šią laiptinę, liftu pasikėlė iki 5 aukšto, vaikinas su jo kompiuteriu laiptais pakilo aukštyn ir nebegrįžo (t.1, b.l. 27-31).
Apklaustas teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-865/2012 liudytojas A. U. parodė, jog buvo pagrobtas kompiuteris. Jis buvo susipažinęs su vienu žmogumi, kuris užsiėmė kompiuterių prekyba. Davė tam savo telefono numerį. Pasakė, jam, kad yra kompiuteris parduodamas. Tas žmogus paskambino, paklausė, už kiek nori parduoti kompiuterį. Susakė duomenis. Tuomet tas žmogus atskambino, pasakė, jog pirks kompiuterį. Jis, A. U., davė jo kontaktus E. B.. E. B. su tuo žmogum išėjo. Prabėgo gal pora valandų, kai buvo pagrobtas kompiuteris.
Apklaustas teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-865/2012 liudytojas P. A. parodė, jog jis pirko kompiuterį. 2010 m. liepos 2 d. jam buvo pasiūlyta pirkti kompiuterį. Nepamena, iš ko pirko, kaina buvo 600 Lt. Atvažiavo jis į Šeškinę, prie Maximos atėjo vaikinas, tada su juo nuėjo į butą, ten buvo trys vaikinai ar du vaikinai, t.y. M. ir „kamazikas“, gal buvo ir kaltinamasis, atrodo, kad buvo, jie patikrino kompiuterį, ar veikia, davė dokumentus, nuvažiavo su pardavėju pas save į namus ir davė jam pinigus už kompiuterį. Kompiuteris buvo krepšyje, su dokumentais, gal buvo pora diskų, neprisimena dabar. Po poros dienų atvažiavo policininkai su žmogum, kuris jam pardavė kompiuterį, ir pasakė policijos pareigūnai, kad jis grąžintų kompiuterį, nes jis vogtas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Š., kuris šiuo metu pasislėpęs, parodė, jog savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Negali pasakyti datos, bet tai buvo 2010 m. vasarą (tiksliau negali pasakyti), dienos metu (tikslaus laiko negali nurodyti), jam į mobilaus ryšio telefoną (neprisimena, kokia SIM kortele tuo metu naudojosi), paskambino pažįstamas V. B. ir pirmiausiai paklausė, ar jis nenorėtų pirkti kompiuterio. Jis pasakė, kad nenori, tuomet jis, V. B., paklausė, gal jis žino, kam reikia kompiuterio. Tuomet jis pasakė, kad tas paskambintų jų bendram pažįstamui P. (tuo metu jo pavardės nežinojo, dabar žino, kad Anuchin), jis P. telefoną žinojo. Maždaug po pusvalandžio pas jį, M. Š., į butą atėjo V. B.. Jis paklausė jo, M. Š., ar gali čia ateiti jų bendras pažįstamas R. D.. Jis pasakė, kad gali ateiti. Tuomet V. B. paskambino ir maždaug po pusvalandžio atėjo R. D.. Jo bute, jie kalbėjo, kad pirks kompiuterį ir, kiek jis, M. Š., pamena, R. D. skambino ir tarėsi su kompiuterio pardavėju, o paskui jis vienas ėjo susitikti su kompiuterio pardavėju, o jie su V. B. liko jo bute. Jis. M. Š., nežino, ar R. D. ir V. B. tuo metu turėjo pinigų, jis bent jau nematė. Kai maždaug po 15 minučių R. D. grįžo į jo, M. Š., butą, jis turėjo tašę su kompiuteriu ir jo priedais (koks tai buvo kompiuteris, jis, M. Š., nežiūrėjo). Jis, M. Š., suprato, kad R. D. nupirko tą kompiuterį, bet neklausė ir nesidomėjo, už kiek. Tuomet kažkuris iš jų paskambino P. A., kad atvažiuotų. Kuris tiksliai skambino P. A., negali pasakyti. Maždaug po 15 min. atvažiavo P. A., jis iš karto atėjo pas jį į butą, čia tuo metu jie buvo tryse, t.y. jis, M. Š., V. B. ir R. D.. P. A. patikrino, ar veikia kompiuteris, pasakė, kad perka, girdėjo, kad su R. D. sutarė, jog sumokės 600 Lt. Tuomet R. D. kartu su P. A. išvažiavo, nes P. A. su savimi neturėjo pinigų. V. B. pas jį, M. Š., pabuvo dar gal 15 minučių, po ko jis taip pat išėjo. Tą dieną jis daugiau jų nematė nei vieno. Apie tai, kad tas kompiuteris buvo pavogtas, jis sužinojo praėjus maždaug savaitei, jam apie tai pasakė V. B., detaliau jis nieko jo neklausinėjo, o jis jam nepasakojo. Jokių pinigų jis už tą kompiuterį negavo (b.l. 266-267).
Iš 2011-02-07 akistatos protokolo matyti, jog į klausimą: „ar Jūs kam nors pasakėte apie tai, kad kompiuterį pagrobėte ir kaip radote, kas nupirks pagrobtą kompiuterį?“, R. D. atsakė, jog kai pavogęs kompiuterį grįžo į M. butą, jis M. ir V. B. pasakė, kad tą kompiuterį pagrobė. Paskui, kažkuris iš jų, kaip prisimena, rašydamas žinutes, surado žmogų, kuris atvažiavo maždaug po 40 minučių į M. butą, apžiūrėjo kompiuterį, pasakė, kad pirks. Po ko jis su tuo vyriškiu nuvažiavo ir jis jam už kompiuterį davė 600 Lt. Į minėtą klausimą M. Š. atsakė, kad jis nepatvirtina šių R. D. parodymų. Jam jie su V. B. buvo sakę, kad pirks kompiuterį. Kai R. D. atėjo su kompiuteriu, jis nieko nesakė. Jis, M. Š., suprato, kad jis nusipirko jį. Dar iki to, kai R. D. atsinešė kompiuterį, jie su V. B. buvo kalbėję, kam tą kompiuterį parduoti. Jis, M. Š., V. B. buvo minėjęs, kad bendras jų pažįstamas P. galimai norėtų kompiuterio. Į klausimą: „Kur padėjote už parduotą kompiuterį gautus pinigus?“ R. D. atsakė, jog tą pačią dieną, kai gavo pinigus už kompiuterį, grįžęs į Šeškinę, užėjo į parduotuvę, iškeitė pinigus, atėjęs į M. butą 200 Lt davė V. B., M. davė 150 Lt, kadangi jam buvo skolingas, tai buvo dalis skolos, o sau pasiliko 250 Lt. M. Š. atsakė, jog minėtus R. D. parodymus patvirtina iš dalies. R. D. jam tą vakarą grąžino kažkokią dalį skolos, kiek pinigų, jis neprisimena. Taip pat nematė, kad R. D. būtų davęs pinigų V. B.. Kaip minėjo, kadangi jis nežinojo, kad tas kompiuteris vogtas, tai ir nežinojo, kad ta grąžinama skola yra iš pinigų, kuriuos jis įgijo pardavęs vogtą kompiuterį (t. 2, b.l. 30-31).
Iš 2011-02-07 akistatos protokolo matyti, jog į klausimą: „kada, kur, iš ko, kokiomis aplinkybėmis Jūs sužinojote, kad kompiuteris, kurį atnešė R. D. yra pavogtas?“ V. B. atsakė, jog kai R. D. atėjo į M. butą su kompiuteriu, jis, V. B., paklausė jo, kaip tą kompiuterį jis gavo. Jis pasakė, kad pardavėjui pasakė, jog neš močiutei kompiuterį pažiūrėti ir su tuo kompiuteriu nuėjo. Kai R. D. tai sakė, kambaryje, kiek prisimena, M. buvo, jis nežino, ar jis girdėjo, kaip R. D. sakė, kaip jis tą kompiuterį įgijo. M. Š. į minėtą klausimą atsakė, jog patvirtina V. B. parodymus, jis negirdėjo, kad R. D. būtų sakęs, kad jis tą kompiuterį pavogė. Į klausimą: Kur buvo padėtas kompiuteris, kurį atnešė R. D.?“ V. B. atsakė, kad R. D. atneštas kompiuteris buvo parduotas. Jį pardavė vyriškiui vardu P.. Kad yra parduodamas kompiuteris, P. pranešė arba jis, arba M. rašydamas žinutes. Jis, V. B., rašė žinutę P., bet jam atrodo, kad paskui vėliau rašė ir M., bet tiksliai to negali tvirtinti. M. Š. į minėtą klausimą atsakė, jog jis P. dėl kompiuterio tikrai nieko nerašė. Į klausimą: „Ar žinote, kiek buvo sumokėta už kompiuterį?“ V. B. atsakė, kad kai R. D. grįžo pardavęs tą kompiuterį, jis minėjo, kad už kompiuterį gavo 600 Lt. jam, V. B., nebuvo svarbu, kiek jis gavo iš viso, nes tas jam buvo pažadėjęs, kad jei parduos kompiuterį, jam, V. B., duos 200 Lt. Ar dar kam žadėjo pinigų už parduotą kompiuterį, nežino. Į klausimą: „Kada ir kur R. D. Jums padavė pinigus?“ V. B. atsakė, jog jam R. D. padavė 200 Lt, kai grįžo į M. butą. Nežino, ar M. matė, kaip R. D. jam davė 200 Lt. nematė, kad R. D. duotų pinigų M.. M. Š. į minėtus klausimus atsakė, jog patvirtina V. B. parodymus. Gali tik paminėti, kad R. D. jam kažkiek grąžino skolos, galimai V. B. to nematė. O, kad tie pinigai už pavogtą kompiuterį, jis nežinojo (t. 2, b.l. 84-86).
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, jog pagrobė iš nukentėjusiojo kompiuterį „Asus“. Kaltinamojo R. D. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, nuteistojo V. B., nukentėjusiojo E. B., liudytojų M. Š., A. U., P. A. parodymai, akistatų protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Kaltinamojo R. D. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Nukentėjusysis E. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 790 Lt turtinę žalą (b.l. 29). Civilinis ieškinys atmestinas, nes kompiuteris nukentėjusiajam grąžintas (b.l. 45), nuo civilinio ieškinio nukentėjusysis baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-865/2012 teisiamojo posėdžio metu atsisakė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. D. teismas atsižvelgia, jog padaryta viena nusikalstama veika – atviroji vagystė, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, apysunkė. Atsižvelgiama į pagrobto turto vertę, į tai, jog nukentėjusysis nuo civilinio ieškinio atsisakė, kompiuteris jam grąžintas, realiai turtinis nuostolis nepadarytas, atsižvelgiama į kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: R. D. 25 metų amžiaus, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, nedirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą pas tėvą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (t. 2, b.l. 69-71), administracine tvarka baustas, dalies baudų nesumokėjęs (t. 2, b.l. 47-50), teistas vieną kartą už baudžiamąjį nusižengimą baudos bausme (t. 2, b.l. 51), buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos, taikytas Europos arešto orderis. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam R. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas arčiau minimumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme (taip pat ir sulaikyme Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį) bei suėmime išbūtas laikas nuo 2010-07-08, 20.00 val. (t. 2, b.l. 3, 4) iki 2010-07-09, 15.50 val. (t. 2, b.l. 5), nuo 2012-04-21 iki 2012-10-01 (t. 2, b.l. 241-242, t. 3, b.l. 3, 16).
Kaltinamajam R. D. kardomąją priemonę – suėmimą tikslinga panaikinti.
Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto matyti, jog bendra ekstradicijos išlaidų suma – 7517,64 Lt (t. 3, b.l. 7-12). Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo R. D. (Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti R. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 5 mėnesiams ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme (taip pat ir sulaikyme Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį) bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010-07-08, 20.00 val. iki 2010-07-09, 15.50 val., nuo 2012-04-21 iki 2012-10-01 ir laikyti, kad kaltinamasis R. D. atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam R. D. kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, kaltinamąjį paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį dėl 790 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš R. D. proceso išlaidas - ekstradicijos išlaidų sumą - 7517,64 Lt (Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.