- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-221/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- AB bankas „Hansabankas”
- Advokatai
- Ramūnas Širvys, Dalius Baranauskas
- Kategorijos
- 117.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-810-259/2006 pagal ieškovo AB bankas „Hansabankas” ieškinį atsakovui D. V.dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB bankas “Hansabankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. V.ir prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt skolos bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo pilno įvykdymo, 600 Lt sumokėto žyminio mokesčio byloje. Ieškovas nurodė, kad su Daliaus Vasiliausko įmone „Klemensas“ 2001 m. lapkričio 21d. pasirašė kredito linijos sutartį Nr.478, pagal kurią šiai įmonei buvo suteiktas 200 000 litų kreditas. Vėliau tarp šalių buvo pasirašyti šios sutarties pakeitimai. Šalys 2002 m. gruodžio 22 d. pasirašė laidavimo sutartį, remiantis kuria D. V. laidavo, kad jo įmonė įvykdys visus įsipareigojimus bankui. Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 01 d. nutartimi Daliaus Vasiliausko įmonei iškėlė bankroto bylą, o 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtino AB bankas „Hansabankas“ finansinius reikalavimus 241 802.09 Lt sumai. Ieškovas savo ieškinį grindė CK 6.81 straipsniu, nustatančiu, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Ieškovas nurodė, jog jam nėra žinoma D. V. finansinė padėtis, todėl prašė priteisti iš įmonės savininko dalį, t.y. 20 000 Lt skolos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 09 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė ir perdavė bankroto bylą iškėlusiam Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi byla pagal AB bankas „Hansabankas“ ieškinį atnaujinta.
Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, jog ieškovas AB bankas „Hansabankas“ ieškinio reikalavimą atsakovui D. V. dėl 20 000 Lt skolos priteisimo grindžia 2004 m. gruodžio 22 d. laidavimo sutartimi, pagal kurią D. V., kaip fizinis asmuo, laidavo bankui, jog jo įmonė „Klemensas“ įvykdys visus įsipareigojimus, kylančius iš kredito linijos sutarties. Bylos medžiaga yra įrodyta, kad bankrutavusi D. Vasiliausko įmonė savo įsipareigojimų bankui pagal 2001 m. lapkričio 21 d. Kredito sutartį neįvykdė. Atsakovo argumentai, jog individualios įmonės savininko laidavimas už jo individualios įmonės prievoles prieštarauja LR CK įtvirtintoms laidavimo instituto nuostatoms, o visi ieškovo kreditoriniai reikalavimai yra tenkinami bankroto byloje yra nepagrįsti ir atmestini. Pagal CK 6.81 straipsnį, laiduotojo ir skolininko atsakomybė yra solidari, tai yra kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek skyrium, o pagal CK 6.87 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą bendrąją taisyklę laidavimas galioja tol, kol galioja pagrindinė prievolė. Tuo tarpu pagrindinė prievolė, tai yra skolininko D. Vasiliausko įmonės „Klemensas“ prievolė kreditoriui AB bankas „Hansabankas“ nėra pasibaigusi, nes sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu skolininkui D. Vasiliausko įmonei „Klemensas“ uždrausta ją vykdyti. Dėl to ieškovo ieškinys atsakovui yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo yra priteistina 20 000 Lt paskolos suma. Patenkinus ieškovo reikalavimą, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą 20 000 Lt sumą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo pilno įvykdymo (LR CK 6. 210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog:
1. Kauno apygardos teismas, atmesdamas atsakovo motyvus ir argumentus, privalėjo motyvuoti, kodėl juos atmeta, tačiau to nepadarė. Teismas pasisakė tik dėl motyvų, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo, t.y. kad D. Vasiliausko įmonės „Klemensas“ prievolė ieškovui nėra pasibaigusi. Todėl teismo priimtas sprendimas prieštarauja CPK 263 ir 270 straipsniams, todėl yra nepagrįstas.
2. Kauno apygardos teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teisę į apeliaciją, nes teismui argumentuotai nepasisakius dėl kokių priežasčių teismas atmeta atsakovo argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, atsakovas apeliaciniame skunde negali tinkamai išdėstyti nesutikimo su teismo sprendimu argumentų.
3. Buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, nes ieškovo pareikšti reikalavimai neturėjo būti pareikšti ir nagrinėjami bankroto byloje.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
Teismas pakankamai argumentavo savo sprendimą.Nebuvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, nes ieškinys buvo pateiktas Kauno miesto apylinkės teismui, o vėliau buvo perduotas Kauno apygardos teismui. Apeliantas šios nutarties dėl bylos perdavimo apygardos teismui neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas AB Bankas „Hansabankas“ ir Daliaus Vasiliausko įmonė „Klemensas“ pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 478, pagal kurią Daliaus Vasiliausko įmonė „Klemensas“ gavo 200 000 Lt kreditą (t.1, b.l. 6-9). 2002 m. gegužės 31 d. kredito suma buvo padidinta iki 300 000 Lt. 2004 m. gruodžio 22 d. ieškovas ir atsakovas D. V. minėtos kredito sutarties užtikrinimui, pasirašė laidavimo sutartį Nr. 02-003870-0J-LA1. 2005 m. rugpjūčio 22 d. Daliaus Vasiliausko įmonė „Klemensas“ Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinta bankrutavusia ir priimtas sprendimas ją likviduoti dėl bankroto. Minėtoje bankroto byloje patvirtinti ieškovo AB Bankas „Hansabankas“ kreditoriniai reikalavimai 169 802,09 Lt sumai (t. 1, b.l. 77). Ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovo D. V. priteisti 20 000 Lt sumą pagal 2004 m. gruodžio 22 d. laidavimo sutartį Nr. 02-003870-0J-LA1, nes bankrutavus Daliaus Vasiliausko įmonei „Klemensas“ kredito sutartis liko neįvykdyta.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą savo skolininko Daliaus Vasiliausko įmonės „Klemensas“, kuriai iškelta bankroto byla, laiduotojui D. V., kuris yra to juridinio asmens dalyvis ir kaip juridinio asmens dalyvis atsako už juridinio asmens prievoles pagal kreditorių reikalavimus minėtoje juridinio asmens bankroto byloje CK 2.50 straipsnio 4 dalies pagrindu. Daliaus Vasiliausko įmonė „Klemensas“ turi individualios (personalinės) įmonės teisinį statusą. Pagal šios rūšies įmonių prievoles atsako tiek pati įmonė, tiek įmonininkas (savininkas ar savininkai). Taigi, individuali (personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonininkas (savininkas ar savininkai) savo turtu. Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, o bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 AB „Ūkio bankas“ v. A. L.).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-428/2006), kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika. Minėta išvada neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Bylos nagrinėjimo atveju, kai kreditorius reiškia reikalavimą prievolės neįvykdžiusios individualios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, solidariam bendraatsakoviui - laiduotojui, kuris taip pat yra tos individualios įmonės vienu iš dalyvių, toks kreditoriaus reikalavimas turi būti pareiškiamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinėjamas tos individualios įmonės bankroto byloje. Todėl teisėjų kolegija mano, jog nepagrįstas ieškinio reikalavimas, jog D. V. pagal laidavimo sutartį privalo atskirai atsakyti savo turtu, kaip fizinis asmuo. Ieškovo reikalavimai turėtų būti tenkinami kaip ir kiti Daliaus Vasiliausko įmonės „Klemensas“ kreditorių reikalavimai.
Pažymėtina, jog kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą (CPK 330 str.). Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ginčui išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas ir negali būti tenkintinas. Todėl, panaikinus apskųstą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti. Ieškovo akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ atsakovui D. V. 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ į valstybės biudžetą 55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, ir 500 Lt žyminio mokesčio.